2010 metus būtų galima pavadinti antikorupcinio judėjimo metais. Tai aiškiai pažymėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimuose su Huguette Labelle ir kitomis garsiomis šio judėjimo asmenybėmis. Ir tai nebuvo tik tušti žodžiai – per metus Lietuvos Corruption Perceptions Index (angl. – Korupcijos suvokimo indeksas) arba CPI pakilo nuo 4,7 iki 5. Kuo didesnis šis indeksas – tuo valstybė labiau sugeba suvaldyti korupciją. Šalis, kuri surenka 5 ir daugiau balų yra laikoma sugebančia kovoti su jos viduje vyraujančia korupcija. Pagal šį skaičių per 2010 metus Lietuvos valstybė perėjo iš neturinčios įtakos į valdančią padėti.
5 CPI balų perkopimas yra labai svarbus Lietuvos verslui ir verslumui. Išaugo Lietuvos konkurencingumas bei užsienio investicijos. Atsirado daugiau galimybių panaudoti investuotojų už kitų valstybių pinigus, nes sumažėjusi korupcija sumažino ir riziką. Jaunam verslininkui tapo lengviau įgyvendinti savo idėjas ar netgi padidinti idėjos mąstą – kelias investicijų link tampa lengvesnis, o jos yra vienas iš keturių esminių raktų verslo pradžiai (investicijos, idėja, vadovas, ryšiai). Ryškiausiai investicijų patrauklumo didėjimą parodė didžiausių pasaulio korporacijų padalinių atidarymas Lietuvoje. Jie ne tik sukūrė naujų darbo vietų, bet ir pakėlė šalies prestižą.
Didžiausios kliūtys verslo kūrimuisi yra biurokratinė korupcija bei šešėliniai sandoriai ir verslas. Šešėlinis verslas, nemokėdamas mokesčių, prekes gali parduoti daug pigiau, o sunkmečiu dažnas žiūri tik į kainą. Todėl kontrabandinės prekės bei atlyginimai „vokeliuose“ mažina sąžiningai dirbančių verslininkų konkurencingumą. Biurokratinė korupcija dažnai net sustabdo verslo pradžią, nes dėl “nešvarių” sąsajų, kai kurių leidimų išdavimas tampa neįmanomu arba jų gavimas būna vilkinamas ir užtrunka per ilgai.
Augantis Lietuvos vertinimas korupcijos atžvilgiu pabrėžia ir lietuvių antikorupcinio judėjimo pasiryžimą. Per metus šalis perkopė, atrodo, nors ir menką, tačiau labai svarbų barjerą, kuris kitoms valstybėms parodo, kad Lietuvos valdžia gali tvarkytis savo viduje. Kadangi visi ekonominiai indikatoriai yra glaudžiai susiję, vieno sverto pajudėjimas priverčia visa sistemą judėti greičiau. Belieka tikėtis, kad niekada neteks grįžti į sąrašą šalių, kurios negali kovoti prieš joje siaučiančią korupciją.
