(c) Modesto Kapušinsko archyvo nuotr.

Visi žino, kad Kaunas – krepšinio sostinė. Vien ko vertas “Žalgirio” vardas ir jo pergalės Eurolygoje. Tačiau šį kartą ne apie tai. Taip, smagu sviesti kamuolį nuo tritaškio linijos ir stebėti, kaip šis, trumpai pasisukęs ant lanko, paskutinę rungtynių sekundę įkrenta į krepšį ir išplėšia pergalę. Deja, virtuoziškas kamuolio valdymas nepadės apsiginti nuo meilės ištroškusio girto priekabiautojo ar agresyviai nusiteikusio tipelio, norinčio pasisavinti jūsų išmanųjį telefoną. Liūdna, bet tokie įvykiai – Kauno (ir ne tik) kasdienybė. Ką daryti? Atsakymą žino Modestas Kapušinskas, Wing Chun kung fu treneris, kuris jau 5 metus moko žmones, kaip efektyviai apsiginti ir užgrūdinti charakterį. Taigi jūsų dėmesiui interviu apie šį kovos meną ir jo teikiamą naudą.

– Modestai, įsivaizduok, kad nieko apie tai nežinančiam žmogeliui, turi trumpai papasakoti, kas per velnias tas Kung fu Wing Chun?

Kung fu Wing Chun – kovinis stilius, kuriame akcentuojama kova artimoje distancijoje, vienalaikė gynyba ir kontrataka, išvedimai iš pusiausvyros, griovimai, laužimai ir grandininės atakos prieš ginkluotą ir beginklį priešininką.

– Kuo Wing Chun skiriasi nuo kitų kovos menų (dziudo, karate etc.)?

Išskirtinis Wing Chun kung fu bruožas – lipnių rankų metodika kūno jautrumui lavinti. Panaši metodika egzistuoja ir keliuose kituose kung fu stiliuose. Bet, mano manymu, Wing Chun ši metodika geriausiai ištobulinta. Kiti Wing Chun bruožai: greitų smūgių į jautriausius kūno taškus lavinos, darbo su mediniu manekenu (specialus treniruoklis) metodika, vienalaikė gynyba ir kontrataka, smūgis vertikaliu kumščiu, darbas su ilga lazda (ieties prototipas) ir kardais-drugeliais. Dar svarbu paminėti, kad Wing Chun kung fu nėra sportinis stilius. Dauguma tinkamai atliktų kovinių veiksmų gali sunkiai sutrikdyti priešininko sveikatą.

– Kokie Wing Chun, kaip vienos iš sporto rūšių, pliusai ir minusai?

Pliusai, kad šioje sistemoje yra išsami veiksmų sistema, skirta tiek kovai su ginklais, tiek ir be jų. Minusas (kabutėse minusas) tik vienas – kad norint pasiekti rezultatų, reikia nuoširdžiai ir sunkiai treniruotis, kaip ir kituose kovos menuose (šypsosi).

– Kiek metų ši kovos rūšis jau gyvuoja Lietuvoje?

Tiksliai sunku pasakyti. Mano žiniomis, jau daugiau kaip prieš dvidešimt metų buvo keletas žmonių, praktikuojančių šį stilių. Profesionalios organizacijos susikūrė maždaug prieš 11 metų.

– Kaip atrodo treniruotė tavo klube?

Kiekviena treniruotė unikali. Tačiau visos treniruotės turi panašią struktūrą. Visų pirma treniruotės pradžioje mokiniai išsirikiuoja ir kartu su savo mokytoju pagerbia visus iki šiol buvusius kung fu Wing Chun meistrus. Tada atliekamas apšilimas, kurio metu skiriamas dėmesys sąnariams, sausgyslėms ir raumenims, taip pat atliekami kvėpavimo pratimai, skirti suaktyvinti energetinius centrus ir pasiruošti darbui. Vėliau atliekamos formos (judesių rinkiniai). Pastebėtos klaidos pataisomos ir pereinama prie pagrindinės treniruotės dalies. Priklausomai nuo iškeltų uždavinių, tai gali būti technikos šlifavimo, kovojimo, darbo su ginklais ar fizinio paruošimo treniruotė. Jos metu žmonės dirba porose ir reguliariai keičiasi, tad kiekvienam tenka padirbėti tiek su silpnesniu, tiek su stipresniu priešininku. Mokomųjų kovų metu pirmiausia išmokstama suvaldyti emocijas ir kontroliuoti savo jėgą. Tada pradedama mokytis kovoti naudojant lengvą kontaktą. Vėliau kontakto lygis didinamas. Treniruotės pabaigoje atliekami fiziniai, tempimo pratimai, smūgiuojama į skydus, o daromi kvėpavimo pratimai padeda sureguliuoti kvėpavimo ir kraujotakos sistemas. Galiausiai padėkojame vieni kitiems.

– Kas tave patį patraukė užsiimti Wing Chun? Apskritai, kokia Modesto Kapušinsko patekimo į Wing Chun istorija?

Istorija įdomi. Taip nutiko, kad prieš maždaug devynis metus padėjau sulaikyti gatvės chuliganą ir nuvesti jį į policiją. Tačiau po to supratau, kad nuo galimo keršto manęs niekas neapsaugos. Pradėjau aktyviai ieškoti, kur galėčiau išmokti apsiginti. Taip pirmą kartą susipažinau su kung fu Wing Chun stilium. Nuo to laiko prabėgo daug metų. Teko mokytis pas kelis mokytojus, kurie perdavė savo patirtį, žinias ir išmintį. Prieš penkerius metus tapau instruktorium ir pradėjau pats vesti kung fu treniruotes su savo mokytojų palaiminimu. Treniruočių dėka atradau harmoniją su pačiu savimi, išmokau nugalėti save (nors kiekvieną dieną vėl kovoji), suvaldyti savo emocijas ir įgavau pasitikėjimo savimi. Mokantis kovos meno vadovaujuosi pagrindiniais kriterijais: turi būti realu, efektyvu ir smagu. Kung fu tapo neatskiriama mano gyvenimo dalimi. Džiugu matyti, kad žmonėms patinka mano vedamos treniruotės ir tai, kaip jiems pateikiu kung fu žinias.

– Kas motyvuoja žmones rinktis Wing Chun? Ar skiriasi vyrų ir moterų motyvacija, t.y. dėl kokių priežasčių Wing Chun treniruotes renkasi vyrai, o dėl kokių – moterys?

Merginos renkasi dėl labai įvairių ir kartais netgi keistų priežasčių. Tai būtų noras sustiprėti ir išmokti apsiginti, noras treniruotis kovos menus (traukia rytų kovos menai ir filosofija), atsikratyti nereikalingo svorio įdomesniu būdu, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, gerai praleisti laiką. Motyvuoja ir klube sportuojantys vaikinai (šypsosi). Vyrų priežastys gerokai kuklesnės: noras sutvirtėti ir išmokti apginti save bei savo artimuosius, gerai praleisti laiką, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi; taip pat domėjimasis Rytų kovos menais ir noras juos studijuoti, pomėgis kovoti.

– Ko žmogus gali pasiekti treniruodamasis?

Tai priklauso nuo žmogaus tikslų. Jeigu jis siekia meistriškumo, vadinasi gali tapti meistru ir įvaldyti visą Wing Chun Kung Fu sistemą. Taip pat suteikiamos visos galimybės išmokti kovoti bei apsiginti, pakeisti savo gyvenimo būdą. O jeigu žmogus turi pašaukimą treniruoti kitus, jis gali tapti treneriu.

– Kuo kovos menai apskritai pranašesni už kitas sporto šakas?

Kovos meno gali mokytis visą gyvenimą. Kuo intensyviau studijuoji ir treniruojiesi, tuo daugiau galimybių atsiranda tobulėti, o jos yra beribės. Be to, rytų kovos menai pagrįsti filosofija ir principais, kuriais žmogus gali vadovautis ir už treniruotės ribų. Svarbu paminėti, kad kovos meno mokytojas yra ne tik treneris, bet ir gyvenimo mokytojas. Treniruotės ugdo ne tik fizines savybes, bet kartu formuoja harmoningą, empatišką ir visuomenišką asmenybę.

– Kaip žinia, kovos menas yra gana vyriškas užsiėmimas. Ar daug merginų ir moterų ateina treniruotis?

Prieš trejus metus klube sportavo 11 merginų ir vos keli vaikinai. Tačiau dabar situacija radikaliai pasikeitė. Šiuo metu sportuoja daugiau kaip 20 vaikinų ir viena mergina. Pastebėjau, kad reta mergina nori sportuoti kartu su vyrais ir mieliau prisijungtų prie merginų grupės. Vaikinai dažniausiai nori stipriau fiziškai išsikrauti, todėl renkasi vyrų grupę. Susidaro uždaras ratas. Noriu pasakyti, kad visos, susidomėjusios šiuo nuostabiu stiliumi, merginos laukiamos mūsų klube. Garantuoju, kad visi mano mokiniai yra tikri džentelmenai ir problemų dirbant su vaikinais nebus (šypsosi). Be to, norint apsiginti, reikia išmokti kovoti prieš daug stipresnį priešininką. Mišrios grupės suteikia tokią galimybę.

– Ar yra koks nors amžiaus limitas mokiniams?

Šiuo metu yra bendra jaunių ir suaugusiųjų grupė. Į ją priimame nuo 12 metų amžiaus. Viršutinės amžiaus ribos nėra. Jauniausiam mokiniui – 12 metų, o vyriausiam – 60.

– Treniruotėse praktikuojate ne tik beginklę, bet ir kovą su ginklais. Kokie jie?

Treniruotėse dirbam su buityje naudojamais ginklais, tokiais kaip peilis, trumpa lazda, ilga lazda, butelis bei tradiciniais Wing Chun kung Fu ginklais – kardeliais ir labai ilga lazda (2,70 m). Treniruočių dėka žmonės gali tinkamai įvertinti ginklo keliamą grėsmę ir, iškilus pavojui, efektyviai apsiginti.

Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studentės Silvijos Ališauskaitės

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: