Statistikos duomenimis, lietuvis per mėnesį suvalgo apie 7 kg bulvių, todėl šias daržoves drąsiai galime vadinti antrąja duona.
Jos vertos šio vardo, nes turi baltymų, angliavandenių, celiuliozės, mineralinių medžiagų, karotino, vitaminų K, B1, B2, B6, PP, E, D ir C, tačiau ar mūsų prekybos tinkluose, turguose ir ūkininkų turgeliuose parduodamos bulvės iš tiesų saugios ir kokybiškos?
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais vertina mažmeninės prekybos įmonėse parduodamų bulvių atitiktį specialiems prekybos standartams ir tiria jų galimą užterštumą cheminėmis medžiagomis – pavyzdžiui pesticidais. Prekybininkai privalo užtikrinti, kad parduodamos bulvės būtų švarios, nepaveiktos puvinio, neapgraužtos kenkėjų, nepakitusios spalvos“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Franc Komarovskij.
Per tris šių metų ketvirčius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai mažmeninės prekybos įmonėse dėl kokybės atitikties prekybos standartų reikalavimams patikrino 30.604 kg bulvių ir atrinkto 17 mėginių pesticidų likučiams nustatyti.
„Kelerių metų valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad mūsų šalyje prekiaujama saugiomis ir geros kokybės bulvėmis.“ – pabrėžė F. Komarovskij. Pasak specialisto, pesticidų likučių nebuvo nustatyta nei viename ištirtų bulvių mėginyje, o kokybės reikalavimų neatitiko 17 % visų šiemet patikrintų bulvių. Pasitaikė atvejų, kai parduodamos bulvės buvo pažeistos puvinio (1,4%), nepakankamai išsivysčiusios ar su defektais (1,7%), pakitusios spalvos – pažaliavusios (3,0%), žemėtos ar užterštos kitais nešvarumais (4,9%).
Pažeidimų skaičius pagal prekybos vietas taip pat skirtingas. Didžiuosiuose prekybos centruose ir parduotuvėse pažeidimai dėl bulvių kokybės sudarė apie 7,5 %, o gatvės prekybos vietose ir turgavietėse – 25,4 %.
Kaip pabrėžė specialistas, daugelio nustatomų pažeidimų gana nesunku išvengti – tereikia pasirūpinti, kad sandėliuojamos bulvės būtų sausos, nežemėtos, saugomos vėdinamose patalpose ir apsaugotos nuo dienos šviesos ar dirbtinio apšvietimo.
Nuo seno žinoma, kad veikiamos šviesos bulvės po kelių dienų pradeda keisti spalvą – pažaliuoja. Jose susidaro chlorofilas ir nuodinga medžiaga solaninas. Pažaliavę bulvės būna karčios, o dėl solanino gali atsirasti apsinuodijimo požymių, todėl maistui tokių bulvių naudoti negalima.
„Prekybininkai žino bulvių savybę keisti spalvą reaguojant į ryškų apšvietimą, todėl privalo pasirūpinti, kad ryškiai apšviestose prekybos centrų salėse ar turguje ant prekystalių būtų sudedama tik tiek bulvių pakuočių, kiek jų galima parduoti per vieną ar kelias dienas,“ – sakė Franc Komarovskij.
Vis pasitaikantiems pasiūlymams pakuoti bulves į nepermatomas pakuotes specialistas nelinkęs pritarti. Jo teigimu, tokios pakuotės apribotų šviesos poveikį bulvėms, tačiau tuo pačiu suvaržytų pardavėjo pirkėjo galimybes apžiūrėti parduodamas daržoves ir tinkamai įvertinti jų kokybę. „Užsienio šalyse taip supakuotos parduodamos nuplautos, o dažnai jau ir nuskustos bulvės, kurių tinkamumo vartoti laikas yra gana trumpas, o jam pasibaigus neparduotos bulvių pakuotės išimamos iš prekybos“, – sakė F. Komarovski.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
