Vadovaujantis Lietuvos higienos norma, šalyje maudyklų vandens kokybę būtina pradėti tirti dvi savaites prieš maudymosi sezoną (t.y. nuo gegužės 15 d.) ir reguliariai tikrinti kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Pasibaigus maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimo rezultatus, nustatyta, kad šią vasarą švariausias vanduo buvo Marijampolės, Telšių, Vilniaus apskrityse.
Vienkartinė trumpalaikė tarša buvo nustatyta: Alytaus (Daugų, Dailidės ežeruose, Derežvyčios tvenkinyje), Kauno (Kauno marių II paplūdimyje), Klaipėdos (Palangos bendrajame, moterų pliažuose), Panevėžio (Lėvens upėje), Šiaulių (Karklėnų ežere), Tauragės (Keramikos tvenkinyje, Dievyčio ežere), Utenos (Pastovio, Zaraso, Visagino ežeruose, Šventosios upėje) apskrityse.
Problematiška situacija buvo Kauno mieste, Nemune ties pėsčiųjų tiltu ir Panemunės senajame bei Kauno marių I paplūdimiuose, taip pat Dubysos upėje ties Ariogala, Dainų slėnio paplūdimyje. Kauno marių I paplūdimyje rugpjūčio 12 ir 27 d. tyrimų rezultatai rodė 1,5-1,8 kartus didesnį žarninių lazdelių kolonijų skaičių 100 ml. vandens (leistina norma – ne daugiau kaip 1000 kolonijas sudarančių vienetų (ksv)/100 ml, o žarninių enterakokų – 100 ksv/100 ml.). Nemune ties pėsčiųjų tiltu tarša, prasidėjusi nuo rugpjūčio 12 d. tęsėsi iki rugsėjo 4 d. Mėginiai rodė nuo 1,5 iki 3,0 kartų didesnį žarninių enterokokų kiekį negu leižiama, o Panemunės senojojo paplūdimio vandens tarša buvo nuo 1,5 iki 2,6 karto didesnė už leidžiamą. Ariogaloje Dubysos upėje vandens tyrimai liepos 22 d. – rugpjūčio 17 d. rodė nuo 1,1 iki 1,2 karto didesnį žarninių enterokokų skaičių. Taip pat tarša žarniniais enterokokais buvo nustatyta Kaišiadorių Ščebnicos ežere birželio 15, 25 ir rugpjūčio 11 d.
Pajūryje gegužės 27 d. Rąžės upės žiotyse vandens kokybė neatitiko reikalavimų, nustačius ir žarninių lazdelių, ir žarninių enterokokų parametrų taršą. Liepos 29 d. pasikartojusi vandens tarša Rąžės upės žiotyse įtakojo ir Palangos Bendrojo bei moterų pliažų vandens kokybę, kuri birželio 29 d. neatitiko reikalavimų.
Vertinant Lietuvos maudyklų vandens kokybę šį sezoną, net 20 maudyklų (13,2 %) buvo nustatyta tarša, o kai kuriose iš jų tarša užsitęsė net kelias savaites.
“Galime pasidžiaugti šių metų rezultatais, nes 2008 metais 8 proc. maudyklų buvo visai nestebėta, o šiemet – tik 4,6 proc. 24 savivaldybės papildomai buvo užsakiusios tirti vandens kokybę gyventojų pamėgtose 97 rekreacinėse zonose. Vandens kokybė 18 šių zonų neatitiko higienos normos reikalavimų – buvo nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša: vienais atvejais vanduo neatitiko žarninių enterokokų, kitais – žarninių lazdelių parametrų”, – teigė Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėja G. Norkienė.
