Naftai sparčiai brangstant, dauguma rinkų analitikų sutaria, kad kainų šuolis yra spekuliacinio pobūdžio, susijusio su politiniais neramumais arabų šalyse. Tačiau nors toks brangimas dar ir neturi tvirto ekonominio pagrindo, ilgesniam laikui aukštame lygmenyje užsilaikiusios naftos kainos gali neigiamai paveikti pasaulinę ekonomiką.
Šią savaitę JAV WTI rušies nafta pasiekė 100 JAV dolerių ribą, o Šiaurės jūros Brent rušies nafta priartėjo prie 120 JAV dolerių už barelį ribos.
Toks spartus naftos pabrangimas yra siejamas su Reuters pranešimais, kad Libija, didžiausia eksportuotoja Afrikoje, sumažino naftos eksporto srautus ketvirtadaliu. Taip pat iškilo rizika, kad politiniai neramumai persikels ir į Saudo Arabiją – pagrindinę naftos eksportuotoją pasaulyje.
Goldman Sachs (ISIN US38141G1040) analitikų nuomone, tai būtų blogiausias scenarijus pasaulinei ekonomikai, tačiau kartu ir gana mažai tikėtinas.
Deutsche Bank (ISIN DE0005140008) analitikai perspėja, jog naftos kainai peržengus 120 JAV dolerių, pasiekiama kritinė riba, kai iškyla rimtas pavojus ekonomikai. Tačiau kad šis scenarijus įvyktų, pirma turėtų sumažėti naftos tiekimas iš Saudo Arabijos.
Dar tamsesnes prognozes pateikia banko Nomura analitikai, teigiantys, jog neramumams ir kartu naftos tiekimo problemoms Libijoje ir Alžyre užsitęsus, naftos kaina gali pakilti iki 220 JAV dolerių už barelį.
Banko Macquirie analitikai mato papildomą riziką: dėl naftos brangimo išaugus infliacijai, Europos centrinis bankas gali būti priverstas anksčiau nei planuota pakelti palūkanas, kas neigiamai atsilieptų ekonomikai. Tai ypač sukeltų naujų problemų Pietų Europos euro zonos šalims, kovojančiomis su skolų našta.
