Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad įvairias finansines operacijas, turto perpardavimą, perdovanojimą ir nuomą vykdęs kaunietis į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 1 milijoną litų nesumokėtų mokesčių. Vienos Šveicarijos įmonės atstovas Lietuvoje, kuriam buvo suteikti įgaliojimai valdyti ir kontroliuoti visą mūsų šalyje esantį kompanijos turtą, ne tik vykdė individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą nemokėdamas mokesčių, bet ir gavo iš užsienio firmos pajamų, kurios taip pat nebuvo apmokestintos. Mokestinė ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino AVMI priskaičiuotas sumas.
Kaunietis 2003 – 2006 metais Palangoje įsigijo tris žemės sklypus ir tris komercinės paskirties statinius už daugiau nei 300 tūkst. Lt. Siekiant išvengti mokesčių ir dirbtinai padidinti įsigyto turto vertę buvo imtasi įvairių ūkinių operacijų. Vieną ūkio paskirties pastatą jis pardavė penkiems asmenims. Kitą dieną po to, kai pirkėjai atkūrė nuosavybės teises į prie pastato esančią žemę, jį perpirko turtą pardavusio kauniečio sūnus. Jis su žmona įformino dalybų sutartį, pagal kurią pasidalijo jungtinės nuosavybės teise pirktą minėtą nekilnojamąjį turtą bei žemę. Vėliau sutuoktinė savo turto dalį padovanojo vyrui, o šis – savo tėvui. Jeigu tarp sutuoktinių dovanoto turto vertė siekė beveik 400 tūkst., tai dovanojant tėvui ji išaugo iki 1 mln. 530 tūkst. Lt. (dovanojimo sutartyje nurodyta vidutinė rinkos vertė – 1mln.823 tūkst. Lt.). Vėliau, suformavęs vientisą, komerciškai patrauklų sklypą su prieš tai pirktais dviem žemės plotais kaunietis turtą pardavė beveik už tris mln. litų.
Atlikę patikrinimą Kauno AVMI darbuotojai konstatavo, kad dovanojimo sandorių aplinkybės buvo iškreiptos, o jais siekta mokestinės naudos. Jeigu turtą pardavęs kaunietis nebūtų sudaręs tarpinių sandorių, o jį pirkęs ir pardavęs pats, tuomet vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (toliau-GPM), pajamos būtų apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, nes turtas buvo įsigytas mažiau nei prieš trejus metus. Nustatyta, jog šiais pirkimo bei dovanojimo sandėriais norėta dirbtinai padidinti žemės sklypo vertę, o pirkimo bei dovanojimo tarpininkas buvo reikalingas siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM).
Suformavęs vientisą, komerciškai patrauklų sklypą su prieš tai pirktais dviem žemės plotais po 12 arų, kaunietis turtą pardavė beveik už tris mln. litų. Kadangi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis buvo žemės statyboms pardavimo sandoris, t.y., Pridėtinės vertės mokesčio (toliau-PVM) objektas, tai nuo visos jo vertės turėjo būti apskaičiuotas beveik 240 tūkst. Lt. mokėtinas PVM.
Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas kaunietis 2001 m. pirko 35 arus žemės už 6 tūkst. Lt viename Panevėžio rajono kaime, o 2005 m. toje pačioje vietovėje iš bankrutavusios bendrovės įsigijo degalinę su kolonėlėmis sumokėdamas 20 tūkst.Lt. Šį turtą jis išnuomojo kitai bendrovei. Nekilnojamojo turto nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog pasibaigus nuomos sutarčiai, jeigu nuomininkas sumoka nuomotojui visą nuomos kainą 200 tūkst. Lt, turtas bus perduotas nuomininko nuosavybėn. Atlikdama patikrinimą Kauno AVMI išsiaiškino, jog turtas buvo įsigytas vykdyti verslo ūkinę veiklą ir naudojamas pajamoms uždirbti, o jos vykdytojas siekė gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, vadinasi privalėjo mokėti ne tik pridėtinės vertės, bet ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius.
Atliekant patikrinimą taip pat nustatyta, kad kaunietis pagal Šveicarijos įmonės įgaliojimus sudarinėjo sutartis su ūkio subjektais, kompanijos vardu pirko nekilnojamąjį turtą, vykdė trišalius apmokėjimus, pasirašydavo atsiskaitymo dokumentus. Atlikus operatyvius patikrinimus ir piniginių lėšų judėjimo analizę trijose įmonėse, kuriose dirbo, pasirodė, kad jis neturi jokių dokumentų dėl iš Šveicarijos gautų beveik 489 tūkst.Lt panaudojimo kompanijos naudai. Įvertinusi iš trečiųjų asmenų surinktą informaciją mokesčių inspekcija šias pinigų sumas pripažino iš užsienio įmonės gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir jas apmokestino.
Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad visą informaciją apie mokestines prievoles teikia Mokesčių informacijos centro specialistai telefonu 1882, susipažinti su mokesčių naujovėmis galima VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.
