Artėjant tarptautiniam gyvosios istorijos festivaliui „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812” gimsta nauja tradicija.
Nuo šiol kiekvieną sekmadienį, 13 valandą, Kauno pilies sienas drebins galingi patrankų šūviai skelbsiantys apie būsimą renginį, kuris primins ne tik Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną operaciją, bet ir įvykius žyminčius Lietuvos valstybės istorinę kryžkelę.
Tuo pačiu, Kauno turizmo informacijos centro gidai ves nemokamas ekskursijas, kurių metu visi norintys galės susipažinti su 200 metų istoriją menančiais įvykiais.*
„Ne tik drebinsime sekmadieninį Kauną patrankų šūviais, bet ir kviesime susipažinti su to meto istorija. Tai labai įdomus laikmetis. Svarbus ne tik Europai, bet ir Lietuvai. Napoleono atėjimas istorikų siejamas su Lietuvos valstybingumu, atgimstančia nepriklausomos valstybės viltimi, – pasakojo Kauno turizmo informacijos centro vadovas Sigitas Sidaravičius. – Besidominčių mūsų šalies istorija Europiniame kontekste kiekvieną sekmadienį Kauno pilies kiemelyje lauks mūsų gidas“.
Nemažiau apie šį laikmetį gali papasakoti ir Kauno pavieto Laisvieji šaliai išdidžiai dėvintys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės uniformas, kurias dažnas kaunietis painioja su prancūzų armijos.
„Mūsų klubo nariai dėvi paskutiniosios LDK kariuomenės – Kauno pavieto, sudaryto iš neprofesionalių kareivių, kariuomenės – uniformas“, – pasakojo Kauno pavieto Laisvųjų šaulių klubo vadas Vaidotas Valavičius, turintis LDK artilerijos oberbombardieriaus laipsnį.
V.Valavičiaus teigimu, to meto istorija tendencingai į mūsų sąmonę įrašyta kaip Napoleono okupacijos laikotarpis ištraukiant tik atsitiktinius, nemalonius faktus. Į to meto istoriją besigilinantis karybos paveldo klubo vadovas įsitikinęs, jog Napoleoną galima pavadinti pirmuoju Europos Sąjungos idėjos pranašu. Reformatoriumi, kuris Europai nešė „respublikos“, „laisvės, lygybės ir brolybės“ idėjas.
„Mes turime didžiuotis šiuo laikotarpiu. Didžiuotis savo bajorais, karvedžiais, šviesuomene, kuri siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, – sako V.Valavičius. – Napoleono atėjimas buvo siejamas su valstybingumo atstatymo viltimi. Ir ji pasiteisino, nors vos 5 mėnesiams. Mažai kas žino, tačiau Karo istorijos muziejuje išlikęs stalas, ant kurio Napoleonas pasirašė Lietuvos laikinosios vyriausybės sudarymo įsaką“.
Popietę Kauno pilies kiemelyje leisiantys miestiečiai turės galimybę sužinoti ir daugiau įdomių faktų, pasimatuoti LDK kariuomenės uniformas, pabendrauti su Kauno pavieto Laisvaisiais šauliais, sužinoti apie jų klubo veiklą.
Šie sekmadieniniai renginiai Kauno pilies kiemelyje tęsis iki renginio „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812”, kuris vyks Kaune birželio 22-24 dienomis.
Tarptautinio gyvosios istorijos festivalio metu Nemuno saloje vyks istorinio įvykio inscenizacija, armijų paradai, Santakoje įsikurs kareiviškos stovyklos, griaudės pabūklų garsiai, Laisvės alėjoje ir Senamiestyje šurmuliuos mugė, o šeštadienį Nemuno saloje vyks nuotaikingas Joninių koncertas.
Renginyje laukiama atvykstant iki 1000 karo istorijos rekonstruktorių ir 30-50 kavaleristų (karių su žirgais) iš Prancūzijos, Rusijos, Anglijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Tris dienas vyksiančios šventės metu iš 30-ties artilerijos patrankų bus iššaudyta apie 200 kilogramų juodojo parako.
Istorija trumpai
Prabėgo bene 200 metų nuo to meto Europą sukrėtusių Napoleono karų, kurių istorijoje Kaunas taip pat turi savo vietą. 1812 metais Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas nusprendė surengti grandiozinį žygį ir parklupdyti Rusiją ant kelių. Sutelkęs milžinišką, iš daugelio tautų sudarytą kariuomenę, Napoleonas numatė į Rusijos imperiją veržtis iš tuometinės Varšuvos kunigaikštystės (kurią pats 1807 m. sukūrė), persikeliant per Nemuną ties Kaunu.
Tad 1812 metų birželį gausinga Napoleono kariuomenė priartėjo prie Kauno iš pietų pusės. Birželio 23 d. Napoleonas su savo štabo viršininku atjojo į Kauno apylinkes, apžiūrėjo miestą nuo Aleksoto šlaito, užkopė ant Jiesios piliakalnio (dabar vadinamu jo vardu) ir nutarė, jog geriausia kariuomenei persikelti vieta yra būtent šio kalno prieigos. Tos dienos vakarą keletas kuopų persikėlė į dešinįjį Nemuno krantą ir pasiekė tuometinį Baibokų kaimą (dab. Žemieji Šančiai). Kariai nieko nelaukę ėmė tiesti tris pontoninius (besilaikančius ant vandens paviršiaus) tiltus. Jiesios apylinkėse persikėlimo per Nemuną laukė apie 600 tūkstančių pėstininkų, kavaleristų (raitelių) bei artilerijos (šaudantys iš pabūklų). Istorijoje ši Napoleono armada vadinama Grande Armee (dižioji armija).
Ankstyvą birželio 24 d. rytą prasidėjo intensyvus Napoleono pajėgų kėlimasis per Nemuną. Kai kurių istorikų teigimu, ši persikėlimo per upę operacija buvo viena sėkmingiausių karybos istorijoje, kadangi per keturias dienas trukusį persikėlimą nežuvo nė vienas karys, į upę nenugarmėjo nė vienas vežimas.
*Į nemokamą ekskursiją būtina registracija telefonu 837 323 436 arba el. paštu info@kaunastic.lt
