Europos Parlamentas ragina Rusiją nutraukti aktyvistų persekiojimą ir paleisti politinius kalinius

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2019-07-18 01:34

Spausdinti | Komentarai

Europos Parlamentas (EP) ragina Rusijos valdžią nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius, tarp jų ir Kryme sulaikytus Ukrainos piliečius.

Ketvirtadienį priimtoje EP rezoliucijoje (458 balsai už, 89 prieš, 80 susilaikė) reikalaujama „nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus neteisėtai ir savavališkai sulaikytus Ukrainos piliečius tiek Rusijoje, tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“, tarp jų Sacharovo premijos laureatą Olegą Sencovą bei Krymo totorių aktyvistus. Savo ruožtu EP „toliau visapusiškai remia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintoje jos teritorijoje“, taip pat pabrėžia neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo svarbą.

Kartu Parlamentas atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos žmogaus teisių gynėjai, kartu ir aplinkosaugos aktyvistai, dažnai patiria priekabiavimą, sekimą, fizinius išpuolius, grasinimą, reidus ir kratas savo biuruose ir namuose, taip pat šmeižto kampanijas ir teisminį persekiojimą. EP ragina Rusijos valdžią nedelsiant nutraukti aplinkosaugos organizacijų, tarp jų ir Kaliningrade veikiančią „Ekozaščita!“, persekiojimą, taip pat atšaukti vadinamąjį „užsienio agentų įstatymą“. Savo ruožtu europarlamentarai griežtai smerkia nuolatinius tarptautinės teisės pažeidimus Rusijoje, ypač jos atsisakymą paklusti Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kitų tarptautinių tribunolų sprendimams.

ES raginama vykdyti nuolatinę Rusijoje ir okupuotame Kryme vykdomo politinio persekiojimo stebėseną, taip pat numatyti sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemą, pagal kurią jų vykdytojams būtų neišduodamos ES vizos ir neleidžiama turėti turto ES šalyse. EP palankiai vertina Rusijai taikomų sankcijų pratęsimą ir ragina ES šalis „tvirtai ir vieningai“ jas taikyti, kol Rusija įvykdys savo tarptautinius įsipareigojimus. Kartu siūloma imtis tikslinių priemonių prieš asmenis, atsakingus už politinių kalinių suėmimą ir jų bylų nagrinėjimą, taip pat padidinti tarptautinės bendruomenės spaudimą paleisti visus okupuotame Kryme sulaikytus politinius kalinius.

Nuo 2018 m. birželio daugiau kaip 70 Ukrainos piliečių buvo sulaikyti dėl politinių priežasčių įvairiuose Rusijos regionuose ir okupuotame Kryme. Organizacijos „Memorial“ skaičiavimais, šių metų kovą politiniais kaliniais Rusijoje buvo laikomi 297 asmenys, nors prieš penkerius metus jų buvo 50.

Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės

Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą) išreiškė nuostabą, kad rezoliucijoje nepaminėta tarptautiniu mastu pripažinta Rusijos atsakomybė už Ukrainos oro erdvėje numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo aukas. „Negalime pamiršti šio nusikaltimo žmonijai – privalome patraukti atsakomybėn už jį atsakingus asmenis“, – pabrėžė europarlamentaras.

Europos liaudies partijos vardu kalbėjęs Andrius Kubilius pažymėjo: „Klausimas, apie kurį kalbama šioje rezoliucijoje, yra labai svarbus viso Europos žemyno ateičiai. Ši ateitis labai priklausys nuo to, kada ir kaip Rusija vėl taps demokratine šalimi, kuri gerbia demokratiją, tarptautinę teisę ir žmogaus teises. Šiuo metu taip nėra, ir tai yra priežastis, dėl kurios kenčia ne tik Ukraina ar Gruzija, bet ir patys rusai patiria labai didelę žalą. Mes Lietuvoje turime ypatingą interesą turėti gerus santykius su Rusija. Bet tai įmanoma tik tuo atveju, jei Rusijos elgesys vėl bus pagrįstas tarptautine teise, demokratija ir žmogaus teisėmis.“ EP narys ragino „labai aiškiai kalbėti apie tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus bei palaikyti griežtas sankcijas ar net ieškoti naujų priemonių, kaip daryti įtaką Rusijos valdžios institucijų elgesiui.“

Žaliųjų frakcijos vardu kalbėjęs Bronis Ropė sakė: „Kai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja grąžino Rusijai balsavimo teisę, tokio sprendimo šalininkai tikėjosi, kad Rusija ims pagarbiau žiūrėti į žmogaus teises, taip pat paleis įkalintus Ukrainos jūrininkus ir kitus politinius kalinius. Deja, Rusija ne tik to nepadarė, bet ir toliau intensyvina represijas. Taip vadinami Maskvos miesto Dūmos rinkimai praeitą savaitgalį virto pasityčiojimu iš demokratinių standartų, o bandžiusieji prieš tai protestuoti buvo šiurkščiai represuoti. Savo aplinkosauginę represinę kultūrą Rusija pademonstravo Astravo atominės elektrinės atveju, kur „Rosatom“, nepaisydamas aplinkosaugininkų protestų ir išvadų dėl Espo konvencijos pažeidimų, baigia statyti nesaugią elektrinę prie pat ES sienos. ES turi naudoti visas įmanomas sankcijas tiems Rusijos atstovams, kurie pažeidinėja žmogaus teises, persekioja žmones, žurnalistus ir aplinkosaugininkus.“

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt