© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Petras Gražulis „Jeigu Jūs patikėsite (Jūs patikėkite)“

(Skaityti Dariaus Užkuraičio balsu – aut. past.)

                      Jeigu Jūs patikėsite

                      „Tvarka ir Teisingumu“,

                      Ir manimi,

                      Jūs patikėkite,

                      Kad tarnausiu visa širdimi jums,

                      Mieli vilniečiai, ir Jūs manimi,

                      Kaip Vilniaus meru nenusivilsite

Šie žodžiai vakar skambėjo savivaldybių rinkimų debatų LRT eteryje metu. Tokia tendencija jau seniai matyti – daugelis Lietuvos politikos planetariumo žvaigždžių eterio laiką debatuose išnaudoja ne debatams, o bukoms tiradoms: „sąrašo numeris penkiasdešimt vienas! Svarbiausia – žmogus. Nepamirškit, kuris numeris!”. P. Gražulis vakar tik pademonstravo žanro apogėjų (čia pun intended, kaip sakoma).

Rinkėjams, balsuojantiems už šiuos žmones ir partijas reikia ne elektroninio balsavimo, o balsavimo trumpąja žinute, į trumpąjį numerį – visai kaip per „Euroviziją“. Žinutės tekste reikėtų įrašyti tik sąrašo numerį, nes tai viskas, kas įstringa atmintyje. Dar galima pridėti „ash patikejau tvarka ir tejsingumu”. Tada dar būtų galima įteisinti ir tų partijų skonio rinkiminę agitaciją trumposiomis žinutėmis: „(sąrašo numeris, šūkis) issiusk sita sms desimt draugu kitaip susituoks visi gejai lietuvoj“.

Ar dar prisimenate apokaliptines nuotaikas tarp Petro Gražulio elektorato po praėjusios „Eurovizijos“, kai laimėjo „barzdota moteris“? Jie tai priėmė kaip grėsmingą politinį pareiškimą. Todėl šiais metais siųskime Gražulį. Rusija – 12 taškų. Baltarusija – 12 taškų. Serbija – 12 taškų. Ir taip toliau. Nelaimėsim, bet vis būsim ne dugne, o Putinas atšauks lietuviškų sūrelių boikotą.

Debatuose kažkodėl dalyvavo ir Viktoras Uspaskich ir pasistengė beveik nemažiau – visą laidą laikė prieš save pasistatęs Darbo partijos sąrašo numerį. Irgi reikėjo, nes kaip kitaip kompensuoti, kai paklaustas apie reikalingas Vilniaus viešojo transporto reformas, trumpai pagalvojęs atsakai „nu, pirksim naujus autobusus ir viskas“ – ir tada pats linksmai ima juoktis iš savęs, kartu su kolegomis už nugaros – tarp kurių nuolankiai sėdi ir tikrasis Darbo partijos kandidatas į Vilniaus merus.

Tai – puikus tiek hierarchinis, tiek nuomonės apie savo į sostinės merus taikančio kolegos realius sugebėjimus pareiškimas. Visi tie žmonės už Viktoro nugaros – čia ta grupė, kuri „Eurovizijoje“ tikėtųsi dainuoti paskutinė, nes žino, kad kitaip visi užmirš už juos balsuoti ir susiras mėgstamesnių. Tai bent jau pabando įkalti sąrašo numerį į galvą. Nors daliai Lietuvos visuomenės tai veikia – yra stabilus elektoratas, prieš kiekvienus rinkimus įsimena vis kitą sąrašo numerį.

Dar buvo konservatorių kandidatas į sostinės merus Mykolas Majauskas. Jis – dabar jau galutinai taip atrodo – yra bet kas nuo „Lino ir Simonos“ iki „Laura and the Lovers“. Iki pagrindinio pasirodymo lūkesčiai tarp gerbėjų dideli, jis tikrai visa galva aukštesnis už daugelį dalyvavusių debatuose, ir lyg ir galėtų būti idealus pasirinkimas moderniai ir šiuolaikiškai konservatorių, ar net dešiniųjų apskritai, daliai.

Tačiau jis pasitelkia kone lygiavertę mosikavimui sąrašo numeriu priemonę: vis kartoja žodį „rubikonas“, galų gale net sukeldamas žiūrovų studijoje juoką. Žinoma, reikia kalbėti apie monopolijų ardymą, korupciją ir skaidrumo Vilniaus savivaldybėje trūkumą. Tačiau tai reikia daryti konkrečiai ir įtikinamai – tai ką M. Majauskas šnekėjo apie „rubikoną“ skambėjo ne kaip stiprus pasirodymas debatuose, kokio reikalauja jo įvaizdis ir ambicija, o beveik socialdemokratų lygio lozungai. Kai visa daina sudaryta iš vieno monotoniško, dešimt metų girdimo burtažodžio  – ženkliai didėja rizika nepatekti nei į „Eurovizijos“ finalą, nei Vilniaus mero rinkimų antrą turą.

Artūras Zuokas darė priešingą klaidą – išbandė kabinantį ritmą, bet turinys vietomis buvo toks, kad ir Darius Užkuraitis „Eurovizijos“ transliacijos metu atsisakytų jį skaityti kaip per daug saldų ir banalų.

Vis dėlto, A. Zuokas Vilniaus rinkimų pasaulyje išlieka toks pat paslaptingas fenomenas, kaip ir Skandinavijos šalys „Eurovizijoje“ – sukurpia pop dainą su blizgiais žvynuotais kostiumais, fejerverkais, ir visi staiga atsimena blizgųjį sąrašo numerį – ir balsuoja. Žodžiu, gera žinia – šiais metais „Eurovizijoje“ šansų turime, ir net turime iš ko rinktis, tik jos lygio atstovų ieškoma ne toje televizijos laidoje.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: