Per 60 Kauno mieste veikiančių degalinių nuo rytojaus dviems dienoms išjungs kainų švieslentes. Tokiu veiksmu degalinės nori atkreipti visuomenės dėmesį į Kauno miesto savivaldybės veiksmus, kuri degalinėse pateikiamą informaciją apie degalų kainas ir kitus informacinius užrašus bei ženklinimus apmokestina kaip išorinę reklamą ir nepagrįstai skiria baudas. Vairuotojai informuojami, kad nors švieslentės bus išjungtos, degalinės veiks ir klientus aptarnaus įprastu režimu.
„Švieslentės visose Kauno degalinėse užtems ankstyvą ketvirtadienio rytą ir vėl įsižiebs tik penktadienio vakarą. Šia protesto akcija, kurią tikrai pastebės vairuotojai, norime paraginti Kauno m. savivaldybę nepainioti reklamos ir informacijos sąvokų. Kauno savivaldybė apmokestina degalines už visus užrašus, esančius degalinėje, nesivargindama įvertinti, ar tai reklama, ar vartotojui aktuali informacija. Prašome savivaldybės pakeisti šią ydingą praktiką“, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos, vienijančios didžiuosius degalinių tinklus, kurie yra ir tarp daugiausiai mokesčių į biudžetą sumokančių Lietuvos bendrovių, prezidentė Daiva Jokšienė.
Apmokestina ir orą
D. Jokšienės teigimu, šiuo metu Kauno savivaldybė apmokestina degalinių tinklus ne tik už degalų kainų skelbimą, bet praktiškai už visus užrašus ar ženklinimus degalinės išorėje – nurodomas aptarnaujamas mokėjimo korteles, įvažiavimo į ir išvažiavimo iš degalinės žymas, užrašus „oras“, „vanduo“, „plovykla“, „dujos“ ir kitus.
„Akivaizdu, kad šie užrašai nėra reklama, jie skirti padėti susigaudyti į degalinę atvykusiems vairuotojams. Jeigu šių žymų nebūtų, degalinėse kiltų chaosas, vairuotojai visko turėtų klausti aptarnaujančio personalo (jeigu toks yra) – ne tik kur yra įvažiavimas į plovyklą, bet ir kuri degalų pompa – dyzelino, o kuri – benzino, – aiškino D. Jokšienė. – Tuo pačiu norime pabrėžti, kad nekvestionuojame, kad išorėje esantys degalinės logotipai, pavadinimas, reklaminiai plakatai ir kita reklaminė medžiaga būtų ir toliau apmokestinama pagal protingus įkainius kaip išorės reklama“.
Brangiausias išlaikymas – Kaune
Lietuviškų degalinių sąjungos, vienijančios beveik 30 lietuviško kapitalo degalinių tinklų, vykdantysis direktorius Vidas Šukys pabrėžia, kad dėl Kauno m. savivaldybės taikomų apmokestinimo principų, degalinės išlaikymas laikinojoje sostinėje kainuoja brangiausiai Lietuvoje.
„Kadangi Kauno savivaldybė išmatuoja ir apmokestina kiekvieno informacinio užrašo plotą, susidaro apvali kas mėnesį mokamų mokesčių suma, kuri yra kelis kartus didesnė nei kituose Lietuvos miestuose. Yra degalinių, kurioms savivaldybė išrašo nelogiško dydžio sąskaitas. Degalinių savininkų požiūriu, Kauno m. savivaldybė piktnaudžiauja įstatymo suteikta laisve savivaldybei nuspręsti dėl rinkliavos taikymo tvarkos ir bando pasipelnyti degalinių savininkų ir vairuotojų sąskaita – juk šias išlaidas verslininkai vertina kaip sąnaudas, kurias privalu padengti“, – aiškino V. Šukys.
Pasak jo, asociacijos ne sykį kreipėsi į savivaldybę, prašydamos peržiūrėti taikomą tvarką, tačiau buvo ignoruojamos. „Ši „tamsos“ akcija yra kraštutinė priemonė, kuri skirta parodyti, kad švieslentės ir kiti informaciniai ženklinimai reikalingi ne kaip reklama, o kaip informacija vairuotojams. Akcijos metu, kol švieslentės neveiks, vairuotojai kainas galės sužinoti tik privažiavę prie degalų pompų“, – sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.
Kainos Kauno miesto degalinių švieslentėse bus užgesintos nuo spalio 2 d. 6:30 val. iki spalio 3 d. 23:00 valandos.
Piktinasi ne tik degalinės
Degalinės nėra vienintelės, reiškiančios nepasitenkinimą tvarka, kai vartotojui svarbi informacija traktuojama kaip išorinė reklama. Degalų pardavėjams pritaria ir Lietuvos prekybos įmonių asociacija, kuri vienija per 20 Lietuvos ir užsienio kapitalo mažmeninių ir didmeninių prekybos įmonių, kurių bendra metinė apyvarta sudaro apie 8 mlrd. litų. Jos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad savivaldybės, manipuliuodamos reklamos apmokestinimo taisyklėmis, neretai pamiršta vartotoją.
„Mes, kaip prekybininkai, pirmiausiai galvojame apie vartotoją. Aiškiai, lakoniškai, jam priimtinose vietose pateikiama informacija padeda apsispręsti ir sutaupyti laiko. Verslininkai kai kuriuose miestuose kantriai moka už darbo laiko iškabas, netgi automobilių stovėjimo aikštelės numeraciją, kaip už reklaminius pranešimus.Tačiau kantrybė jau baigiasi. Savivaldybių išmanumas, siekiant padidinti rinkliavas, kartais peržengia ir sveiko proto ribas. Gaila, kad taip veikiama, galvojant ne apie vartotojo patogumą”, – sakė L. Vilimas.
