Klausimas iš ko pragyvensiu senatvėje turi tris galimus atsakymus.
Pirmas, susitaupysiu. Tai gali įgauti įvairias formas – sąskaita banke, turtas, kurį parduosiu išėjęs į pensiją, investavimas į vertybinius popierius tiesiogiai, arba per investicinius fondus, arba per pensijų fondus. Bet kokiu atveju logika paprasta – kaupiu šiandien, naudoju kai būsiu pensininkas. Jei šiandien kaupiu dar ir protingai, tai mano kaupiamas turtas negulės tiesiog šiaip. Jis bus įdarbintas, kad neštų grąžą (paskolintas, investuotas, išnuomotas), todėl iki pensijos būsiu sukaupęs ne tik tai, ką atsidėjau nuo vartojimo, bet ir daugiau.
Antras, man padės mano atžalos. Investuoju į savo vaikus, jų gerą auklėjimą, moralines vertybes, išsilavinimą. Todėl jie gerai gyvens kai užaugs. Todėl jie padės man, kai aš nebegalėsiu dirbti. Tiesą sakant, Konstitucija (ne tik moralė ir papročiai) atžalas net įpareigoja išlaikyti savo senus tėvus.
Trečias, mane išlaikys kitų žmonių atžalos. Jie (arba aš, bet per mokesčius) investuos į jų darbinį pajėgumą (į gerą auklėjimą, moralines vertybes investuoti nebėra tiek reikalo). Todėl kai užaugs jie bus įstatymu įpareigoti padėti man, kai man sueis pensinis amžius.
Kokį kelią pasirinkti – kiekvieno asmeninis ir (mano supratimu, deja) politinis reikalas. Tačiau faktas, kad vien trečiasis kelias negali atvesti į saugią senatvę, kuri nepaskandintų mūsų visų vaikų ateities. Tad nepaisant politinio nusiteikimo ar pažiūrų rausvumo reikia neužmiršti ir kitų sprendimų – bent jau privataus kaupimo. Juolab, kad privatus kaupimas Lietuvoje jau yra pastatytas ant gerų pamatų, ir, jei tik būtų noro, galėtų padėti užtikrinti saugią senatvę ir stabilių pensijų finansavimą.
Seime, panašu, įsivyravo kiek kitos nuotaikos. Socialinių reikalų ir darbo komitete pritarta Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisoms, kuriuo privatus kaupimas iš esmės laidojamas. Pagal šias pataisas, be kita ko, jei nori, kad pensijų kaupimas būtų tęsiamas, reiks papildomai nueiti į Sodrą ir pranešti apie tokį (nepasikeitusį) norą, kad ir toliau dalis socialinio draudimo įmokų būtų pervedama ne į bendrą katilą, o į asmeninę sąskaitą pensijų fonde.
Tarsi ir nieko tragiškai blogo – tik eilinė kvaila biurokratinė procedūra? Tačiau pažiūrėkime, ką reiškia šis sprendimas.
Visų pirma, jis įstatymu sustabdo privačiai sudarytą sutartį, liepia ją dar kartą patvirtinti, nors tokia valia jau buvo aiškiai išreikšta. Jei kas nors pasakytų, kad visi elektros vartotojai turi nueiti pasirašyti naujų sutarčių, o jei iki metų pabaigos nenueis, tai senosios tiesiog nutrūks ir elektra bus paprasčiausiai atjungta, vargu ar būtume patenkinti. Lygiai tą patį, deja, siūloma daryti ir su privačiu pensijų kaupimu.
Priimtas siūlymas pataikauja tiems, kuriems pritrūksta įžvalgumo pamatyti skirtumą tarp savo sukauptos senatvės pensijos (paveldimos nuosavybės) ir socialinio draudimo pensijos (paremtos tik pasižadėjimu iš būsimų dirbančiųjų nuplėšti įmokas ir atiduoti jas būsimiems pensininkams). Tokiai auditorijai pastaruoju metu buvo prigaminta nemažai tekstų, skirtų paaiškinti kodėl kaupti neva yra blogai, o tikėtis, kad tave išlaikys kažkas kitas tik todėl, kad valdžia liepia, yra gerai.
Nuo to laiko, kai geroji Vilija (Blinkevičiūtė) padidino Sodros pensijas (nors nebuvo iš ko) susidarė įspūdis, kad Sodros pensijos yra neva geriau už privačiai susikauptas (juolab kad privačių pensijų vertė šiuo metu krizės sąlygomis neretai nukrito). Šį įspūdį ir pasigavo bei išnaudoja politikai, kurie iš principo, panašu, nemėgsta nieko, kas privatu. Neatsitiktinai pasiūlymą palaiko būtent kairioji opozicija, o taip pat vienas kitas vis į kairę žiūrintis konservatorius.
Beje, Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų, sumažinusių pervedimus į pensijai kaupiančių gyventojų asmenines sąskaitas, konstitucingumo. Pranešta, kad sprendimas bus priimtas ir paskelbtas iki 2012 m. liepos 6 d. Tad į kokį šviesų rytojų skuba Seimas, kuriame balsavimas dėl pataisų numatytas jau šią savaitę?..
P.S. Šis bandymas pasikėsinti į privačias pensijas yra eilinė iliustracija, kad norint kaip geriau, gali gautis kaip visada. Vyriausybė buvo sumąsčiusi sofistikuotą formulę, kaip pensijų kaupimą reikia didinti – jei pats asmuo nusprendžia kaupti savo apsisprendimu, tai valstybė atitinkamai dar ir Sodros įmokas tokiam žmogui sumažina, irgi pervesdama jas į pensijų sąskaitą. Tačiau matome, kad šioje situacijoje geriausiai būtų apskritai atsisakyti sistemos keitimo, ir tiesiog nusistatyti planą, kaip įmokos į pensijų sąskaitas yra palaipsniui grąžinamos į ikikrizinį lygį.
Originalus įrašas tinklaraštyje Remigijus Šimašius