Seimo parodų galerijoje eksponuojama paroda “Bunda jau Baltija”, skirta Baltijos kelio 21-osioms metinėms paminėti.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo ir Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Dvi agresyvios valstybės pasidalino Rytų Europos šalis į įtakos sferas. 1940 m. Sovietų Sąjunga, naudodamasi paktu, okupavo Baltijos valstybes, jos neteko valstybingumo ir buvo prijungtos prie šalies okupantės – SSRS. Prasidėjo represijos, vyko žmonių trėmimai. 1944–1953 m. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje vyko ginkluotas pasipriešinimas prieš sovietinius okupantus. Nepavykus iškovoti laisvės, nuolat vyko neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas, kurio tikslas buvo Nepriklausomybė.
1979 m. Lietuvos laisvės lyga inicijavo “45 pabaltijiečių memorandumą”, o 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvą sudrebino Lietuvos laisvės lygos organizuotas mitingas, smerkiantis Molotovo ir Ribbentropo paktą, jo slaptuosius protokolus, reikalaujantis pakto pasekmių likvidavimo.
1988 m. pirmiausia susikūrė Estijos liaudies frontas (Rahvarinne), birželio 3 d. Lietuvoje ėmė formuotis Sąjūdis. Procesą užbaigė Latvijos liaudies fronto (Tautas fronts) susikūrimas. Tuo metu Baltijos valstybės išgyveno masinių, daugiatūkstantinių mitingų laikotarpį. 1988 m. rugpjūčio 23 d. mitinguose Vilniuje, Rygoje bei Taline buvo pasmerkti Molotovo ir Ribbentropo paktas ir slaptieji protokolai, jie vertinti kaip nusikalstami.
Svarbus Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų bendradarbiavimo žingsnis buvo Baltijos Asamblėja, vykusi Taline 1989 m. gegužės 13–14 d. Joje buvo pareikšta, kad Baltijos šalių tikslas – Nepriklausomybė. Be to, paskelbta Baltijos tautų teisių deklaracija, nuspręsta pažymėti Molotovo ir Ribbentropo pakto 50-ąsias metines, parodyti estų, latvių ir lietuvių tautų valią gyventi nepriklausomiems.
1989 m. liepos 15 d. Baltijos Tarybos posėdyje Pernu galutinai buvo išrutuliota mintis susieti Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes “gyvąja grandine” – Baltijos keliu. Liaudies frontai Estijoje, Latvijoje ir Sąjūdis Lietuvoje kreipėsi į Tautą kviesdami aktyviai dalyvauti Baltijos kelyje. 1989 m. rugpjūčio 12 d. Cėsiuose Baltijos Taryba (Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų atstovai) pasirašė dokumentą “Baltijos kelias”, o rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio Seimo VI sesijoje jį patvirtino. Sąjūdžio Seimo sesijoje buvo priimtas pareiškimas, kuris pabrėžė Lietuvos teisę į Nepriklausomybę bei sovietinės okupacinės armijos išvedimą. Pareiškimą pasirašė 1 400 000 žmonių.
1989 m. rugpjūčio 23 d. masinė Baltijos Tautų akcija “Baltijos kelias” pranoko visus lūkesčius. 2 mln. žmonių rankų grandinė sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus (Gedimino bokšto) per Rygą iki Talino (Tompea bokšto). Stovėjusieji Baltijos kelyje demonstravo taikų ryžtą būti nepriklausomi, trys Tautos parodė gražiausią savitarpio supratimą, solidarumą ir vienybę, siekdamos laisvės savo valstybėms.
Ši taiki demonstracija atkreipė viso pasaulio dėmesį ir sulaukė demokratinių valstybių visuomenės pritarimo.
Baltijos kelio grandinė, Estijos, Latvijos, Lietuvos tautų siekis būti nepriklausomiems, vis labiau plintanti tarptautinė parama privertė 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų II suvažiavimą pripažinti, kad 1939 m. nacistinės Vokietijos ir stalinistinės Sovietų Sąjungos slapti susitarimai neturi juridinės galios.
Praėjus dvidešimt metų po Baltijos kelio, 2009 m. Baltijos kelio akcija įtraukta į tarptautinį UNESCO registrą “Pasaulio atmintis”.
Šioje parodoje eksponuojamos daugelio Lietuvos, taip pat Estijos ir Latvijos fotografų nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Pasvalio rajono Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos rankraštyno, Pasvalio krašto muziejaus archyvo, asmeninių archyvų fondų. Parodoje galima pamatyti dokumentinės medžiagos ir pačių žmonių sukurtų plakatų. Į mus žvelgia Baltijos kelio dalyviai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų, rajonų, taip pat iš Latvijos ir Estijos.
Parodą rengė Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius.
