Debilumas (lengvas protinis atsilikimas), idiotija (vidutinis protinis atsilikimas), imbecilumas (sunkus protinis atsilikimas). Debilai gali būti mokomi ir ugdomi; idiotai gali būti ugdomi, o imbecilai negali būti nei mokomi, nei ugdomi. (iš vienos reklaminės interneto svetainės, privertusios mane sugaišti dešimt minučių pasitikrinant IQ; rezultato nesužinojau, nes baigus testą paprašė užmokėti; tikriausiai esu debilas, kad vėl patikėjau, jog taip nebus…)
***
Seimas ruošiasi svarstyti, kaip atsikratyti proto negalią turinčių savo kolegų. Pagaliau!
Bet problema platesnė…
* Ką daryti, kai apsukrus vertelga televizijoje iš neįgalaus žmogaus „daro žvaigždę“? Kitaip pasakius – tyčiojasi ir iš to žmogaus, ir iš mūsų?
* Ką daryti, jei manai, kad tavo kolega yra, švelniai pasakius, nestandartinio, nenuspėjamo mąstymo?
* Ką daryti, jei klasėje, studentų auditorijoje identifikuoji vieną iš trijų paminėtų protinių atsilikimų? Jūs pasakysite, kad imbecilų universitete negali būti? O jei aš turiu įrodymų raštu ir žodžiu, kad yra?
* Kaip elgtis, jei žmogus pats arba jo giminaičiai informuoja apie tokio tipo ligą? Kokie įstatymai tuo atveju reglamentuoja atleidimą, pašalinimą, draudimą?
* Ir ką tektų daryti, jei pats pajusčiau, kad kažkas su mano galva negerai? O dirbti norisi… O pinigėlių norisi… O viešai tokią negalią pripažinti lyg ir gėda (jau geriau hemorojus…).
***
Išmoksime gyventi kartu…
