AB „Kauno energija” informuoja, kad iki rugsėjo 23 dienos šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai artėjančiam šildymo sezonui parengė 1522 pastatų šilumos punktų įrenginius.
Iš viso Kaune turi būti parengti 4298 pastatų šilumos punktų įrenginiai. Taigi, iki minėtos datos šildymo sezonui parengta dar tik apie 34 % pastatų šilumos punktų.
Kauno rajone situacija dar prastesnė, nes iš 379 pastatų tik 73 yra parengti šildymo sezonui. Nesunku suskaičiuoti, kad tai sudaro tik 19 proc. nuo bendro pastatų skaičiaus.
Pastatus tinkamai parengus šildymo sezonui, pasirašomi parengties aktai – protokolai. Aktas yra dokumentas, įrodantis, kad pastatas ir jo šilumos punktas yra parengti eksploatacijai. Akte surašomi atlikti profilaktiniai darbai, fiksuojama pastato šilumos punkto ir jo įrenginių, vamzdynų izoliacijos būklė, teisėtų šilumos tiekėjo reikalavimų vykdymas. Be šio dokumento šilumos punkto įrenginių eksploatuoti negalima.
AB „Kauno energija“ laiko būtinu priminti, kad iki šildymo sezono pradžios visi šilumos punktai turi būti parengti ir privalo turėti parengties aktus. Šildymo sezono pradžia nustatoma atsižvelgiant į vidutinę lauko oro temperatūrą, kai tris paras iš eilės oro temperatūra būna žemesnė nei 10 laipsnių šilumos.
Tradiciškai Lietuvoje tai dažniausiai įvyksta įpusėjus spaliui. Apie pastatus, kurių šilumos punktai iki šio laiko nebus parengti, bendrovė bus priversta informuoti Valstybinę energetikos inspekciją.
AB „Kauno energija“ Pardavimo kontrolės skyriaus vadovas Vytautas Gaubas sako, kad nors šiuo metu per dieną pasirašoma apie 50 – 70 parengties aktų, didelės dalies Kaune ir Kauno rajone esančių pastatų prižiūrėtojai gali nespėti parengti tinkamai.
Dėl to, AB „Kauno energija“ kreipiasi į pastatus ir šilumos punktus prižiūrinčius asmenis bei įmones, kad šilumos punktų parengiamieji darbai būtų paspartinti ir kad būtų galima kaip įmanoma greičiau pasirašyti parengties aktus.
Pabrėžtina, kad tinkamai prižiūrint ir reguliuojant šilumos punktų įrenginius, atskirais mėnesiais galima sutaupyti iki 10 proc. šilumos. Praėjusių šildymo sezonų patirtis parodė, kad, gyventojams skundžiantis dėl perkaitinamų ar nepakankamai šildomų patalpų, paaiškėja, kad jų pastatų šilumos punktuose dažnais atvejais nebūna pagal reikalavimus numatytose vietose įrengti termometrai ar manometrai, pagal kuriuos ir turėtų būti reguliuojamas šilumos suvartojimas.
Žymi dalis šilumos prarandama karšto vandens vamzdžiuose rūsiuose ir stovuose dėl blogos jų šiluminės izoliacijos arba dėl to, kad jos visai nebūna. Todė, priimant šilumos punktų įrenginių parengtį, šiemet ypatingai griežtai vertinama karšto vandens vamzdynų izoliacija ne tik šilumos punkte, bet ir visame rūsyje.
Tikimasi, kad šios priemonės sąlygos efektyvesnį šilumos vartojimą, mažins šilumos nuostolius ir, tuo pačiu, žmonių išlaidas. Juk būtent nuo sistemų būklės, atnaujinimo laipsnio bei tinkamo reguliavimo didžiąja dalimi priklauso ir šilumos suvartojimas pastate bei mokėjimų už šilumą dydis.
Kiti pasirengimo šildymo sezonui darbai
Pati AB „Kauno energija“ iki rugsėjo 23 d. jau įvykdė apytikriai 97 proc. visų pasiruošimo naujam šildymo sezonui darbų.
Atlikti jau visi hidrauliniai bandymai, kurių metu išbandyta per 400 km šilumos tiekimo tinklų. Jų metu nustatyti 252 nesandarumo atvejai, kurie jau baigiami tvarkyti.
Vykdant pasiruošimo šildymo sezonui darbus, sumontuoti 54 vnt. naujos termofikacinio vandens atjungimo armatūros, kuri leis lanksčiau vykdyti tinklo perjungimus ir nustatyti atsiradusius defektus. Pakeisti 564 vnt. susidėvėjusios atjungimo armatūros.
Be to, Kaune šiemet užbaigtas ir grupinių šilumos punktų (boilerinių) uždarymo projektas. Pagal jį buvo uždaryti paskutinieji 8 grupiniai šilumos punktai Kalniečių ir Eigulių mikrorajonuose, o karšto vandens ruošimo įrenginiai perkelti į pastatus.
