Profesinėmis ligomis sirgusių daugiausia - Kauno ir Telšių apskrityse
(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

2011 metų I pusmetį Lietuvos Respublikos profesinių ligų registre užregistruoti 220 profesinių ligų atvejai. Tai 29 proc. mažiau nei 2010 metais I pusmetyje. Daugiausiai profesinėmis ligomis žmonės sirgo Kauno (29 proc.) ir Telšių (18 proc.), mažiausiai – Tauragės ir Utenos apskrityse (po 2 proc.).

„Profesinių ligų struktūra iš esmės nesikeitė. Daugiausia užregistruota kaulų ir raumenų (50 proc.), ausies (23 proc.) ir nervų sistemos (21 proc.) ligų, kurias sukėlė fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (biomechaniniai) rizikos veiksniai”, – kalbėjo Danė Krisiulevičienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų centro Profesinių ligų valstybės registro vedėja.

Beveik 2/3 besikreipiančiųjų dėl profesinės ligos nustatymo sudarė įrenginių, mašinų operatoriai bei surinkėjai (69 proc.), 1/3 – kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai (22 proc.). Pagal sergamumą profesinėmis ligomis dominavo dirbantieji statybos įmonėse (37 proc. užregistruotų susirgimų), apdirbamosios pramonės (20 proc.).

Dirbantiems žemės ūkio, miškininkystės įmonėse, žuvininkystės bei transporto ir saugojimo sektoriuose sergamumas profesinėmis ligomis sudarė 15 proc.

Per pirmąjį 2011 metų pusmetį nesikeitė ir sergančiųjų profesinėmis ligomis amžiaus struktūra. Vyravo vyresnio amžiaus asmenys (40-64 m.). Pastariesiems užregistruota 90 proc. visų profesinių ligų atvejų, 8 proc. užregistruoti asmenims virš 64 metų amžiaus, jaunesniems (iki 40 m.) užregistruoti tik 2 proc. profesinių ligų. 87 proc. (191 atvejai) profesinių ligų teko vyrams, moterims – 13 proc.

„Daugiausia profesinių ligų per registro egzistavimo laikotarpį (nuo 1994 m.) buvo užregistruota 2006 m. (1447 atvejai), o pastaruosius kelerius metus jų nustatoma mažiau. Tačiau tai nebūtinai reiškia, jog profesinių ligų iš tikrųjų mažėja.

Profesinių ligų skaičiaus kitimą lemia ne tik faktinė darbo sąlygų būklė, bet ir profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo procedūros, profesinės sveikatos tarnybų veiklos efektyvumas. Neabejotinai svarbu tinkamai diagnozuoti profesines ligas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad įtarus pacientui profesinę ligą, sergantysis būtų įpareigotas kreiptis dėl profesinės ligos nustatymo, kad kuo didesnis realus profesinių ligų skaičius būtų nustatytas, siekiant išvengti kenksmingų darbo sąlygų poveikio ir kitiems darbuotojams”, – komentavo statistiką D. Krisiulevičienė.

Plačiau su Profesinių ligų valstybės registro veikla ir jo ataskaitomis galite susipažinti Higienos instituto interneto svetainės (www.hi.lt) skyrelyje „Profesinių ligų registras“.

Higienos instituto informacija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: