Vaikštinėdamas po Niujorką prisiminiau seną juokelį. Buvęs Rusijos pilietis atvažiavo į JAV ir tenai sugalvojo gatvėje užkąsti, tad priėjo prie gatvės prekeivio. Paprašė ko nors valgomo. Prekeivis jam šast šunainį ir paaiškino, kad čia yra „karštas šuo“ (hot dog). Pažiurėjęs pilietis paklausė: “O kitos šuns dalies neturit?”
Taigi prie Times Square toks šunainis kainuoja 3 dolerius. Iki Brighton Beach laiko nubėgti neturėjom, bet ir vėl prisiminiau perestroijkos juokelį, kad tas pats pilietis grįžęs namo visiems pasakoja, kad, suprantant, mūsų baksai Amerikoje irgi naudojami. Tik kažkodėl juos vadina doleriais. Taigi kiek kainuoja šunainis kitose NYC vietose negaliu pasakyti. Bet aš ne dėl to pradėjau įrašą.
Esmė, kad Niujorke tokių pardavėjų kiekvienoje sankryžoje stovi po kelis. O dabar pabandykite savęs paklausti, ar tai įmanoma Lietuvoje? Visiškai ne. NA, pradėkime nuo to, kad užpultų beveik visos kontroliuojančios inspekcijos, pradedant nuo tabako iki priešgaisrinės. Visi su savo reikalavimais ir šventu įsitikinimu, kad padeda smulkiam verslui.
Tačiau įsivaizduokime, kad pravyko įveikti lietiškas priešgaisrines maisto inspekcijas, ir mes papuolame į kitą etapą, kuris vadinasi “verslo projekto atsiperkamumas”. Skaičiuokime.
Niujorke tokio šunainio savikaina kaži ar siekia puse dolerio, todėl nuo parduoto šunainio bendrasis pelnas 2,5 dolerio. Pagal statistiką JAV vidutinis atlyginimas yra apie 40K dolerių per metus. Taigi norint uždirbti tuos savo 40K reikia parduoti 16.000 šunainių per metus, arba po 62 mėsainius kasdien (260 d.d.). Na, dirbant 6 valandas kasdien reiktų parduoti po 10 šunainių per valandą. Neatrodo kažkas fantastinio, todėl ir smulkus verslas gali išsilaikyti. Beje, atrodo, kad galima uždirbti daugiau negu dirbant administracinį darbą.
O dabar pamėginkime paskaičiuoti lietuvišką variantą.
Taigi koks mūsų vidutinis atlyginimas? Kažkur apie 2,3 K? Tik čia truputį neaišku su mokesčiais, nes skaičiai pateikti bruto. Todėl darbo vietos kaina būtų apie 3K Lt. Lietuvoje degalinėse šunainis kainuoja apie 5 litus. Jeigu tikėti pateiktu receptu, tai tokio šunainio savikaina yra apie 50 centų. Gal aš ir klystu, ir kas nors tiksliai suskaičiuos? Taigi gryno pelno lieka 4,5 lito. Dabar, kad per mėnesį susirinktume 3K, reikia parduoti apie 670 šunainių, arba maždaug 34 šunainius kasdien. Beveik dvigubai mažiau negu NYC! O čia tai geras, ar ne? Atrodo biznis ir dar ne monkės.
Tai kodėl nematome lietuvaičių, ant kiekvieno kampo pardavinėjančių šunainius?
Gal lietuviai nemėgsta šunainių? Kad ne, „ORLEN Lietuva“ vien per pusmetį 100K vnt. pardavė. Tai gal dar yra kokie nors paslėpti mokesčiai?
Greit pagooglinęs suradau, kad norint prekiauti šunainiais JAV, reikalingas leidimas, kainuojantis apie 100 USD, priklausomai nuo vietos. O ko reikia Lietuvoje ir kiek tai kainuos? Beje, amerikiečiai dar turi local tax, kuris palyginti su PVM yra mažesnis. Sakot, nėra Lietuvoje šunainių vežimėlių gamintojų? Gal vežimėli kainuoja milijonus, neatsirastų, kas sumeistrautų? Nemanau. Gal verslas labai sezoniškas, kaip ledai, parsiduoda tik vasarą? Kažkaip irgi nesitiki. Va, taip ir likau nesusipratęs, kodėl mūsų miestuose nėra gatvinių šunainių pardavėjų?
Tiesa, dar vienas klausimas, kuris neramina. Tai mėsainio indeksas, kurį būtų įdomu paskaičiuoti su šunainiu. Taigi amerikonas už savo vidutinį metinį atlyginimą gali nusipirkti 13.333 šunainių, o lietuvis tik 7.200. Lygiai dvigubai mažiau. Įdomu, koks būtų politikų komentaras šiuo klausimu? Dar viena sąmokslo teorija, ar paaiškinimas daug paprastesnis?
Panagrinėkime skaičius. Amerikono pajamos siekia 40K USD per metus, lietuvio – 36K Lt per metus. Toks įspūdis, jeigu uždengtume valiutos ženklus, mes kalbame apie tokias pačias pajamas. Ir savikaina mėsainių panaši. Tai kodėl kaina taip žymiai skiriasi? Gal savininkai labai godūs? O jūs matėte šunainių pardavėją milijonierių?
Skaitytojas perskaitęs iki šitos vietos pradės šaukti, kad valdžia yra bloga. Valdžia nėra bloga, tik ryškiai kažkas yra blogai su sistema, kuri leistų smulkiam verslui veikti ir išlaikyti save. O gal yra išvis atmuštas noras daryti tokius verslus. Neseniai VBS (viena bobutė sakė, nes nerandu internetinio šaltinio) pranešė, kad padarius absolventų apklausą paaiškėjo, kad 97% amerikiečių pareiškė ateityje kursiantys savo verslą, o štai 80% lietuvių norėtų gauti valstybinį darbą.
Šunainių verslą, ko gero, būtų galima laikyti etaloniniu lyginant smulkaus verslo galimybes skirtingose šalyse. Nes sudedamųjų yra mažai, tad galima aiškiai suskaičiuoti visas sudedamąsias dalis. Jei gatvėse šunainių daug, vadinasi, smulkų verslą toje šalyje daryti paprasta. Ir atvirkščiai.
Ir štai visi apsidairykime Lietuvos miestų sankryžose.
Manau, kiekvienas pasirinks sau tinkamą paaiškinimo variantą tam, ką pamatys ko nepamatys. Gaila tik, kad dėl kalbų sankryžose šunainių neatsiras.
Originalus įrašas tinklaraštyje commonsense.lt
