Kiekvienos karta viliasi, jog jai neteks išgyventi karo, skurdo ir katastrofiškų gamtos reiškinių. Dauguma mūsų stengiasi savo palikuoniams ir ateitiems kartos palikti ši pasaulį tyrą ir nesubjaurotą, nors ateitis neatrodo nei kiek šviesesnė nei 20-tame amžiuje. Istorija kartojasi, karai tęsiasi ir žmonių perpildytoje Žėmeje, asmenybei lieka vis mažiau vietos. Ko gero, mes nepasimokėme iš savo protėvių klaidų ir dabar turime skaudžiai už tai sumokėti.
Praėjusio amžiaus kartos susidurė su panašiomis problemomis, su kuriomis susiduria dauguma mūsų, todėl šis filmų sąrašas kritiškai žvelgia į visuomenę ir fiksuoja vykusius bandymus prognozuoti ateitį.
1. „Death of a Salesman“ (Pardavėjo mirtis)
Arthur’as Miller’is, vienas žymiausių 20-tojo amžiaus amerikiečių prozininkų. Laszlo Benedek’o režisuota „Pardavėjo mirtis“ buvo pirmoji šio kūrinio adaptacija kine, laimėjusi auksinius gaublius 1952 m. (už geriausią režisūrą, pagrindinio aktoriaus vaidybą, geriausią pasiekimą kinematografijoje).
Skolose skęstančios Lomanų šeimos galva Willy‘is, po 30 metų darbo keliaujančiu pardavėju, nebeatlaiko „duonos pelnytojo“ atsakomybės, skurdo. Jo realybė susipina su nuovargiu, haliucinacijomis, pavydu turtingiesiems, atsigręžiant į nugarą kvėpuojančiai mirčiai.
Po šios juostos pasirodymo viešumoje, atsirado bent dešimt kitų šios knygos adaptacijų iš kurių paskutinioji buvo pasirodžiusi kino teatruose 2016 m. Tai rodo, kad ši jausmus gniaužianti drama neprarado savo gilumo ir svarbos svorio. Šio filmo pąsamoninė žinutė pasiekė net ir tolimiausių pasaulio kino teatrus jaune vieną dešimtmetį.
2. „Modern Times“ (Modernūs laikai)
Įkvėptas Didžiosios depresijos ir pokalbio su Gandžiu, Čarlis Čaplinas sukūrė savo pirmąją įgarsintą kino juostą (pateisindamas 1930 m. kinematografijos lūkesčius). Kurdamas ši filmą, Čarlis nusprendė netalpinti savo mėgstamiausio veikėjo (valkatos) į įprastus rėmus, juolab kai juosta turės garso takelį.
Filmo siužetas atskleidžia opiausias žemesniosios klasės gyventojų problemas. Vaizdai, muzika ir garo efektai sukuria neišdildomą įspūdį, koreliuojantį su monotoniška ir konevėriška fabriko darbuotojų gyvensena. Tai realistiškai kraupi juosta, kurioje jaučiami visi neigiami industrializacijos laikų pėdsakai. Mechaniškai gyvenantis ir jausmus konservuojantis pagrindinis veikėjas pagaliau pratrūksta – jį išgelbsti tik ligoninės patalas.
3. „Repo Man“
Šis filmas suteikia puikią progą išsinerti iš savo supuvusių, senų botų nudėvėto diržo ir bent akimirkai leisti sau „pasinertį į požemį“.
Nepaisant to, kad Otto‘as Maddox’as (aktorius Emilio Estevez’as) yra maištaujantis pankas, jis dirba vietinėje masito parduotuvėje už minimalią algą. Tą pačią dieną netekęs savo darbo ir merginos, jis pakviečiamas dirbti nuosavybės susigrąžinimo agentu, kurio darbas reikalauja vogti automobilius iš tų žmonių, kurie už juos nesugebėjo susimokėti paskolų.
Otto‘ui despratiškai reikia pinigų, kadangi jo tėvai atidavė visas savo santaupas sektos pamokslautojui. Jis pakeičia savo įvaizdį ir pažiūras, norėdamas tapti sėkmingu blogiuku. Jis atsiriboja nuo pankų bendruomenės, paversdamas save auka geriausių draugų tarpe.
4. „Stalker“
Šiais laikais, asmeniniai mentoriai ir „gyvenimo mokytojai“ visame pasaulyje pasakytų, kad jei žmogus nori pakeisti savo gyvenimą, jis privalo išeiti iš savo komfortos zonos. Deja, trijų valandų trukmės tamsioje ir post-atominio laikotarpio Sovietų sąjungoje, situacija yra kur kas kitokia (režisierius Andrejus Tarkovskis). Jei esate visiškai praradęs viltį ir nieko nebesitikite iš savęs, vienintelė jums likusi veikla čia – kelionė iki „Zonos“.
Nukakti iki „Zonos“ ir išgyventi yra pakankamai pavojinga; ją saugoja kariuomenė, už spygliuotos vielos apipintų tvorų, visą teritoriją gaubia antgamtiški reiškiniai. Du pagrindiniai veikėjai (rašytojas ir profesiorius) ieško prieglaudos „Zonoje“. Jų gidu tampa „perseketiojas“, kuriam visos išgyvenimo ir teritorijos aplinkybės yra iki skausmo žinomos. Kelionė be galo pavojinga, todėl nėra jokių garantijų, kad visi keliautojai išsikapanos gyvi.
5. „Wag the Dog” (Uodega vizgina šunį)
1997 metais sukurtas jau kino klasika tapęs satyrinis šedevras pasakoja apie tai, kaip JAV prezidentas prieš pat rinkimus patenka į skandalingą situaciją. Tuomet sumanusis jo patarėjas Konradas Breanas sugalvoja kreiptis pagalbos į talentingą TV prodiuserį Stanley Mottsą, kad jis sufabrikuotų fiktyvų karą Albanijoje, paįvairintą specialiais efektais, sukurta karine daina bei dirbtinai iškeltu didvyriu. Kam tas karas? Kad atitrauktų žurnalistų dėmesį nuo Baltųjų Rūmų vadovo. Kodėl Albanija? Nes niekas net nežino, kas tai per valstybė ir kur ji yra…
6. „Falling down“ (Nuopolis)
„Auksinei palmės šakelei“ Kanų kino festivalyje nominuota drama su „Oskaro“ savininkais Michael‘u Douglas‘u ir Robert‘u Duvall‘u. Beje, pats M. Douglas‘as yra prisipažinęs, kad tai mėgstamiausias vaidmuo jo karjeroje. Istorija pasakoja apie Williamą, kuris, užstrigęs automobilių kamštyje palieka mašiną ir nusprendžia kulniuoti pėsčiomis. Tačiau šis nesklandumas tik menka smulkmena. Atleistas iš darbo, išsiskyręs ir teismo sprendimu netekęs teisės matytis su dukra, vyras griebiasi desperatiško keršto akto – pakeliui šluote nušluoja visus, pasipainiojusius jo kelyje. Kokias pasekmes turės toks agresijos priepuolis?
Ir nors sistemos spaudžiamos pagrindinis veikėjas galų gale palūžta, jis nepasiduoda, nors kaip ir daugumos kitų šio filmų sąrašo vekėjų, veiksmai buvo dvejotini. Įdomų paminėti ir tai, kad juostos filmavimui trukdė 1992 m. Los Andžele vykę protestai.
7. „Z.P.G.“
„Nulinis gyventojų prieaugis“ (angl. Zero Population Growth) buvo išleistas 1972 m., ir nuo to laiko Žemės gyventojų populiacija padvigubėjo. Gyventojų skaičiaus augimas yra nesustabdomas ir jei paisytume mokslininkų hipotezes, iki 2050 m. Žemės gyventojų skaičius turėtų siekti 10 milijardų.
Fikciniame filmo pasaulyje žmones gaubia amžinas smogas, jie priversti dėvėti dujokaukes dėl paprastos priežasties – išgyvenimo. Visi gyvūnai – išnykę, vienintelius floros pavyzdžius galima išvysti tik muziejuose (kuriose, jas norinčių pamatyti eilės nusdriekia keletui metų į priekį). Dėl perteklinės populiacijos pasaulio valdžia įveda įstatymą, kuris draudžia bet kuriai šeimai susilaukti vaikų ateinantiems 30 metų. Šių paradoksalių įstatymų (prieš žmoniją ir socialinio gerbūvio normas) nesilaikymas jų pažeidėjmas užtraukia mirties bausmę.
8. „Reds“ (Raudonieji)
Šio filmo gamyba truko beveik dešimt metų iki premjeros 1981 m., po kurios jis buvo pripažintas kaip viena iš įspūdingiausių 20-tojo amžiaus dramų.
Siužetas prasideda pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, kuris privertė didžiąją pasaulio gyventojų dalį „rinktis puses“. Žurnalistas ir rašytojas John’as Reed’as dirba reporteriu, kurio pagrindinė užduotis – perduoti žinias dėl naujų socialinių pokyčių pasaulyje, netrukus jis atsiduria akligatvyje, tapdamas vienu iš socialistinio judėjimo lyderių Jungtinėse Vlastijose. Jis bando surasti lygsvarą tarp atsidavimo revoliucijai ir asmeninės nuomonės, jausmų, deja, ne visada sėkmingai.
9. „Metropolis“
Filmo veiksmas vyksta 2026 m. mieste, vadinamame Metropoliu. Visuomenėje ryškus skirtumas tarp „proto“ ir „rankų“: vieni gyvena dangoraižiuose, iškilusiuose virš žemės, kiti – požemiuose. Pirmieji mėgaujasi gyvenimo malonumais, antrieji sunkiai dirba prie mašinų. „Metropolis“ buvo brangiausias savo meto filmas (1927 m.).
Didmiestį Metropolį, kurio visuomenė pasidalijusi į mąstytojų ir darbininkų grupes, prižiūri ir valdo Džo Fredersenas (akt. Alfredas Abelis). Po žeme gyvenantys darbininkai sunkiai dirba prie mašinų ir tiekia gyvenantiems viršuje energiją. Išvargusius darbininkus nuo revoliucijos sulaiko žavios merginos Marijos (akt. Brigita Helm) žodžiai: ji siūlo laukti „Tarpininko“, kuris suvienysiąs į dvi uždaras puses pasidalijusią visuomenę. Atsitiktinai išvydęs Mariją, Frederseno sūnus Frederis (akt. Gustavas Frėlichas) ja susižavi ir išeina ieškoti į požemius. Čia jam tenka pažinti sunkų ir nedėkingą darbininkų gyvenimą bei atsainų darbdavių požiūrį. Šokiruotas to, ką pamatė, Frederis prisijungia prie darbininkų.
10. „Network“ (Tinklas)
„Tinklas“ atskleidžia pačius šlykščiausius TV kanalų būdus pelnyti kuo daugiau reitingų ir pelno. Howard‘as Beale‘as (patyręs TV laidų vedėjas) atleidžiamas iš žinių kanalo; tiesioginio eterio metu, jis praneša apie savo savižudybę. Šio kanalo vadovybę nusprendžia jam suteikti antrą šansą ir atsiprašyti visų dėl pastarojo skandalo, bet visai atvirščiai, jo nuoširdus pranešimas sulaukia nežmoniško žiūrovo dėmesio.
Šis filmas atskleidžia ne tik juodąją žianiasklaidos pusę, bet ir tikrąjį korporatyvinės Amerikos veidą, kuris nuo 70-tųjų beveik nepakito.
Taip pat skaitykite: TOP 10 juokingiausių politinių komedijų
