Kino pavasario „Kritikų pasirinkimo“ programos filmas „Burgundijos kunigaikštis“ pasakoja pikantišką ir labai neįprastą dviejų moterų meilės istoriją, kurioje netrūksta sado-mazo elementų, daugiaprasmių metaforų ir viskas nėra taip, kaip atrodo.
Britų režisieriaus Peterio Stricklando filmas „Burgundijos kunigaikštis“ („The Duke of Burgundy“) iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dviejų moterų BDSM žaidimais grįstos partnerystės istorija – drugių ekspertė Cynthia (Sidse Babett Knudsen) pristatoma kaip valdinga dominantė, bausmėmis ir užgauliojimais auklėjanti savo tarnaitę Evelyn (Chiara D‘Anna). Tačiau filmo eigoje darosi aišku, jog moterų santykiai nėra tik abipusis susitarimas aistroms patenkinti – Cynthia ir Evelyn yra puikiai viena kitą pažįstančių įsimylėjėlių pora, o vaidmenų žaidimams vadovauja būtent Evelyn, turinti ypatingų seksualinių poreikių. Mazochistiniams moters įgeidžiams vis augant, Cynthia iš paskutiniųjų stengiasi tenkinti net ir jai ne itin priimtinas mylimosios fantazijas, kol ilgainiui santykiams iškyla pavojus nutrūkti.
KIno filmo „The Duke of Burgundy“ kadras
Nors į filmo herojų santykius pažiūrėta pro BDSM prizmę, sadomazochistiniai santykiai ir fetišas – tik apvalkalas, į kurį įvyniotas filmas. Pasirinkęs tokią raiškos priemonę, režisierius paliečia ir kur kas gilesnes temas, kurios aktualios daugeliui – partnerių suderinamumą, kontrolę santykiuose, pasitenkinimą, norą pamaloninti ir įtikti, priklausomybę nuo mylimojo. Sekso scenos ir nuogumas pateikiami labai subtiliai, istorija nesuvulgarinama, kai kuriose scenose veiksmas netgi vyksta už kadro, žiūrovams nematant, tik numanant, kas vyksta. Filmas erotiškas ir šiltas, su subtiliais šmaikščiais intarpais – kad melancholijos nebūtų per daug.
KIno filmo „The Duke of Burgundy“ kadras
„Burgundijos kunigaikštis“ taip pat unikalus savo siurrealistine aura – žiūrint filmą atrodo, jog atsidūrei kažkieno fantazijoje ar sapne. Filme neaiškus laikas ar vieta, lyg ir šiuolaikiškos moterys gyvena senoviniame dvare be elektros girios viduryje ir vis apsilanko drugių entuziastų suvažiavimuose, kuriuose dalyvauja vien dailiosios lyties atstovės ir auditorijoje sėdintys manekenai. Filme dominuoja moterys – neveikia jokie vyriškos lyties personažai, o drugys čia – metafora (iš čia ir filmo pavadinimas, Burgundijos kunigaikštis – viena drugių rūšių). Pro mikroskopą į šiuos gyvius žvelgianti Cynthia kartu leidžia mums pažvelgti į tamsiausius žmogiškųjų aistrų ir porų santykių užkaborius filme, kurį drąsiai galima vadinti meno kūriniu.
Verdiktas: 9/10
„Burgundijos kunigaikštis“ – paveikus, drąsus, tačiau tuo pačiu ir subtilus filmas, nagrinėjantis žmonių santykius, priklausomybę nuo partnerio ir kasdienes problemas, kurios vienokia ar kitokia forma iškyla daugeliui porų. Tokių filmų reta, ir būtent „Burgundijos kunigaikštis“, o ne „50 pilkų atspalvių“ turėtų būti vadinamas metų kinematografiniu pasakojimu apie santykius su BDSM prieskoniu.
