Filmai apie gamtos katastrofas yra naudojami kaip įrankiai dėmesiui atkreipti į globalias problemas bei nagrinėti filosofinius klausimus. Pastaraisiais dešimtmečiais daugybę atakų patiriame iš motinos gamtos, būten todėl ši filmų tematika dabar ypač populiari. Filmai apie gamtos katastrofas priverčia mus tapti pažeidžiamais, pažvelgti į save ir apmąstyti, kaip elgtumėmės atsidūrę pagrindinių filmų herojų situacijose. Siūlome jums dešimties geriausių žmogaus sukeltų gamtos katastrofų filmų sąrašą.
10. Diena po rytojaus (The Day After Tomorrow, 2004) – mokslinės fantastikos filmas, kuriame pasakojama apie katastrofišką Žemės klimato pasikeitimą. Visame pasaulyje prasideda netikėti klimato pokyčiai, kurie sukelia neregėto masto katastrofas: milžiniški potvyniai, žemės drebėjimai, uragani ir kt. Tuo metu, Niujorke temperatūra per vieną dieną svyruoja nuo kaitros iki stingdančio speigo. Pasaulyje kyla panika, žmonės mąsto, jog Žemėje prasideda naujas ledynmetis. Profesorius Džekas Holas (akt. Dennis Quaid) tyrinėja šiltnamio efekto sukeltus klimato pokyčius. Jis bando įspėti Vašingtoną apie artėjančius pavojus, tačiau valdžia nekreipia į tai dėmesio. Taigi, profesorius turi pats rasti atsakymus į visai žmonijai rūpimus klausimus: ar įmanoma išsigelbėti? Ar įmanoma nuraminti įsisiautėjusią gamtą? Be to, Džekas privalo išgelbėti savo nerūpestingą sūnų Semą (akt. Jake Gyllenhaal), įstrigusį milžinišku ledo miestu virtusiame Niujorke. Semas, kartu su savo draugais, yra įkalintas Niujorko viešojoje bibliotekoje, o vienintelė išeitis išgyventi stingdančiame šaltyje – iš knygų susikurti laužą. Prasidėjus nevaldomai žmonių panikai ir visuotiniam bėgimui, Džekas palieka Vašingtoną ir keliauja į Niujorką, į bekraštes ledo ir sniego platybes, iš kurių visi nori ištrūkti. Jokia stichinė nelaimė nesutrugdys Džekui išgelbėti sūnaus. Režisierius R. Emmerichas, anksčiau sukūręs tokius filmus kaip „Nepriklausomybės diena“ ir „Godzila“, žino kaip sukurti dėmesio vertą kataklizmą – jis pasitelkia tornadus, potvynio bangas ir greipfrutų dydžio krušas.
9. Visa tiesa apie mėsą (Meat the Truth, 2008) – dėmesį pritraukiantis dokumentinis filmas, kuris nori atskleisti pagrindinę klimato kaitos priežastį. Nepaisant to, kad tokie filmai, kurie sutelkia visą dėmesį į globalaus atšilimo problemą, dažniausiai sulaukia labai didelio visuomenės dėmesio, jie ignoruoja vieną labai svarbią klimato kaitos priežastį – intensyvią gyvo inventoriaus gamybą. Flimas „Visa tiesa apie mėsą“ atkreipia dėmesį į šią problemą, įrodant, kad gyvulininkystė generuoja didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį negu visos mašinos, sunkvežimiai, traukiniai, laivai ir lėktuvai kartu sudėjus visame pasaulyje. Atskleidžiamas maisto gamybos ir jos poveikio aplinkai ryšys, pasitelkiant mokslininkų ir buvusių bei esamų fermos darbininkų interviu. Pagaminti vieną svarą mėsos reikia žymiai daugiau išteklių negu vienam svarui kviečių, be to metano susidarymas iš gyvo inventoriaus gamybos yra neapsakomai didelis. Žemės kiekis, reikalingas gyvylių pašarui auginti didėja, o tai reiškia, kad lieka vis mažiau medžių. Taip pat filme norima įrodyti, jog nėra tam tikros apibrėžtos atliekų tvarkymo sistemos, o tokiu būdu atliekos teršia mūsų vandens atsargas. Visa tai paveikia mus ir mūsų planetą, o šis filmas įrodys, jog neprivalote būti mokslininkais, kad tai suprastumėte.
8. Simpsonų filmas (The Simpsons Movie, 2007) – animacinis filmas, paremtas TV serialu „Simpsonai“. Tai pusantros valandos trunkanti subtilaus ir juodojo humoro dozė. Visų mėgstamas pagrindinis animacinio filmo herojus Homeris, turi išgelbėti pasaulį nuo katastrofos, kurią pats ir sukėlė. Viskas prasideda tuomet, kai Simpsonų šeimos galva į upę netyčia išleidžia didelį kiekį radioaktyvių atliekų ir po to turi užkirsti kelią milžiniškai ekologinei katastrofai. Įklimpęs į tokią didelę ir nešvarią bėdą, Homeris tampa įniršusių Springfildo gyventojų atpirkimo ožiu. Simpsonų šeimai pavyksta pabėgti nuo įtūžusių miestelio gyventojų – jie skuodžia gelbėti savo kailio net į sniegingąją Aliaską. Tačiau Aliaska – tai ne Simpsonų namai, jie ilgisi Springfieldo. Homeriui nelieka kito pasirinkimo – jis turi ištaisyti savo klaidas. Kai Springfieldo likimas ir visas pasaulis kabo ant plauko, Homeris pradeda savo kaltės išpirkimo planą – siekia Mardžės atleidimo, nori suvienyti susiskaldžiusią šeimą ir išgelbėti savo gimtąjį miestą. Simpsonų filmas parodijuoja Amerikos visuomenę, jos vertybes, politiką, valdžią. Filmo kūrėjai tyčiojasi iš vartotojiškos Amerikos liaudies, iš pasaulio kino, muzikos, mokslo genijų ir jų darbų, tačiau labiausiai sutelkia dėmesį į žmonių ydas, žalingus įpročius bei aplinkosaugos problemas.
7. Sniego traukinys (Snowpiercer, 2013) – mokslinės fantastikos veiksmo filmas, kurį režisavo Pietų Korėjos prodiuseris Joon-ho Bong. Negalėdama sustabdyti visuotinio atšilimo, žmonija griebiasi drastiško sprendimo – 79 valstybės į atmosferą paskleidžia chemikalą CW7, kuris sustabdo šį procesą. Tačiau visą Žemę sukausto amžinas įšalas, viskas pasidengia ledu ir sniegu, bet kokios gyvybės formos šioje planetoje išnyksta. Ne išimtis ir žmonija. Išgyveno tik tie, kurie nusipirko bilietus ar kitokiu būdu sugebėjo patekti į amžinai aplink Žemės rutulį važiuojantį traukinį, sukonstruotą pramonininko Vilfordo (akt. Ed Harris). Sniego traukinyje vyrauja klasių susikirstymas – vieta traukinio klasinėje sistemoje yra tokia, kokia buvo nurodyta biliete ir to pakeisti neįmanoma, todėl artėja neišvengiamas maištas. Maištui vadovauja vadovauja 34-erių metų Kurtis (akt. Chris Evans), pusę savo gyvenimo praleidęs Žemėje, pusę – traukinyje. Kurtis, kartu su savo pasekėjais, nusprendžia pasipriešinti prieš poną Vilfordą ir ruošiasi nužygiuoti iki pat traukinio priekio bei perimti variklio valdymą, nors iki šiol to dar niekam nepavyko padaryti. Tai vienas iš tų filmų, kai atsiminimai ir nuotaikos išliks net filmui pasibaigus, filmo idėja puiki, jos realizavimas įtraukia bei įtikina.
6. Karvių sąmokslo teorija (Cowspiracy: The Sustainability Secret, 2014) – dokumentinis filmas, siekiantis atskleisti gyvulinkystės poveikį aplinkai, pasitelkiant šokiruojančius faktus. Pagrindinis veikėjas, taip pat ir vienas juostos režisierių Kipas Andersenas, mėgina susisiekti su įvairiomis pagrindinėmis ir didžiausiomis JAV aplinkosaugos organizacijomis. Dauguma jų atstovų mielai sutinka susitikti pokalbiui. Kiekvieno interviu metu užduodamas tas pats klausimas: kokia, jūsų manymu, yra pagrindinė šiandienos aplinkosaugos problema? Tyrėjas labai nustemba pastebėjęs, jog pašnekovai vengia net paminėti gyvulinkystės poveikį aplinkai. Pasileidę ekologinių tyrimų keliu filmo kūrėjai vis giliau klimpsta į keistą detektyvą. Prabilus buvusiems kai kurių organizacijų atstovams, ima aiškėti pogrindiniai ryšiai tarp gyvulinkystės magnatų ir aplinkosaugininkėmis save deklaruojančių įstaigų. Bandoma išsiaiškinti ar aplikosauga tėra sumani priedanga tik dar labiau engti mūsų planetą? Filme mėginama „atversti“ žiūrovą į veganizmą, bet leidžiama jam pačiam pasirinkti, ant stalo vietoje maisto produktų patiekiant neapdorotą statistiką. Statistika jau pati savaime tampa ne tik filmo ašimi bet ir esmine intriga. Nepaisant faktiškumo, filmas žiūrisi nenuobodžiai, ir net prisiekę mėsos mėgėjai bus suintriguoti.
Taip pat skaitykite: TOP 10 superherojų filmų
5. Loraksas (The Lorax, 2012) – gamtos išsaugojimo idėją puoselėjanti animacinė istorija apie draugystę, magišką pasaulį ir daugybę nuotykių. Vaizduojamas futuristinis pasaulis, kuriame užtenka tik paspausti kokį nors mygtuką ir viskas pasikeičia pagal žmogaus norą. Išauga medžiai, atsiranda vandenynų bei kalnų peizažai. Deja, yra viena mažytė problema – viskas yra padaryta iš plastiko, todėl pasigrožėti gamtos dovanomis žmonės tiesiog negali. Dirbtinas pasaulis, gyvuojantis pagal kapitalistinės idėjos sąlygas, yra nepriimtinas vienai gražiai merginai Odrei, kurios didžiausias noras yra pamatyti nors vieną tikrą, gyvą medį. Už aukštų miesto sienų yra nematomas autentiškas pasaulis bei gamta, kuri kenčia, o žmonės, gyvenantys lyg migloje, praturtina miesto valdovą, kuris net už orą pradėjo imti pinigus. Odrės norą bandys išpildyti beprotiškai ją įsimylėjęs berniukas Tedas. Už miesto sienų Tedas susiranda keistą atsiskyrėlį tūnantį bokšte, charizmatišką bei priekabų padarą – Loraksą. Tai apelsino spalvos ir beveik tokios pat formos padaras su ištaigingais ūsais – mitinis miško saugotojas, su kuriuo Tedas leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę. Berniukas dar nenujaučia, kad šis nuotykis gali pakeisti ekologinės krizės nuniokotą pasaulį. Šis filmas lyg perspėjimas visai žmonijai dėl gamtos saugojimo. Būtent dėl žmonių kaltės, dėl jų teršimo bei gamtos niokojimo gali mirti tikras pasaulis, iš kurio liks tik atsiminimai.
4. Namai (Home, 2009) – dokumentinis filmas, kuriuo siekiama priminti apie žalą, kurią žmogaus veikla daro mūsų planetai, ir apie būtinybę keisti mūsų požiūrį į savo namus. Filme rodomi nepaprastai gražūs, iš nuostabos verčiantys išsižioti Žemės vaizdai, nufilmuoti iš oro daugiau nei penkiasdešimtyje šalių. Šie vaizdai mums leidžia pasinerti į kelionę aplink visą planetą ir apžvelgti labai įdomias vietas. Tačiau filmas nėra skirtas tik akims paganyti, jame slypi daug svarbesnė prasmė – įdomiu, poetišku pasakojimu priminti apie mus supančias svarbiausias problemas: badą, vandens trukūmą, globalinį atšilimą. Tai nėra toks filmas, kuris siekia kaltinti žmogų dėl visų esamų Žemės problemų, jame taip pat nepasakojama, kaip mūsų vartojimas daro įtaką klimato kaitai. Tai istorija, kuri gali sujaudinti net didžiausią skeptiką. Pasitelkiant labai gražius video su įvairiais kraštovaizdžiais iš kiekvieno Pasaulio kampelio, filme atskleidžiama reali tikrovė apie tikrąjį, besikeičiantį mūsų Namų veidą. Režisierius Yann Arthus-Bertrand šiuo filmu siekia įtikinti mus, jog Žemė yra mūsų Namai ir, kad būtent mes turime imtis priemonių ją išsaugoti.
3. Tarp žvaigždžių (Interstellar, 2014) – mokslinės fantastikos filmas, peržengiantis visas įmanomas mokslinės fantastikos galimybes. Tai fantastikos žanro ir kosminės tematikos filosofinė kelionė po tamsiausius visatos užkampius, atsakant į daugybę egzistencinių klausimų apie žmonijos reikšmę visatoje: Ar žmonijai lemta mirti Žemėje? Ar vis tik mes, kaip rasė, sugebėsime rasti būdų, kaip užkariauti beribę Visatą ir susikurti naujus namus kol kas dar neatrastose planetose? Vadinamas genijumi britų režisierius Christopheris Nolanas nori atskleisti, kaip vizualiai gali atrodyti ir kiti, nesuniokoti žmogaus rankos pasauliai, kuriuose galima būtų sukurti dar vieną rojų. Žemės planeta suniokota, joje neįmanoma išgyventi, todėl paskutinieji likę gyvi žmonės tęsia kova dėl išlikimo. Paskutinė žmonijos viltis – vienas geriausių žemėje astronautų Kuperis (akt. Matthew McConaughey). Jis pasiryžta įvykdyti misiją, kuri arba pražudys viską kas gyva, arba leis išsigelbėti tiems, kurie dar gali atstatyti žmonijos populiaciją. Grupė bebaimių astronautų, vadovaujamų profesionalaus lakūno ir inžinieriaus Kuperio, išsiruošia į ilgą bei varginančią kelionę po visatos užkampius, ieškoti atsakymų ir atrasti naują, gyvenimui pritaikytą planetą. Visas pasaulis – viskas, kas gyva, dabar yra jo rankose. Filmas lyg kelionė po tolimiausius galaktikos užkampius nepriekaištingo grožio kosminėje odisėjoje, atskleidžiant svarbiausius padarinius Žemės planetai, leidžiančius suvokti visą gamtos pranašumą prieš bejėgę žmogaus valią.
2. Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias (Mad Max: Fury Road, 2015) – veiksmo filmas, kuris privers žiūrovus pasinerti į purviną, pamišusią bei itin griausmingą postapokaliptinio pasaulio dykumą, kurioje verda mirtina kova ne dėl vandens, o dėl naftos. Miestus keičia dykumos, o išlikti yra svarbiausias kiekvieno prioritetas. Tokiame pasaulyje gyvena praeities persekiojamas Maksas (akt. Tomas Hardy). Praradęs žmoną ir vaiką, Maksas sugauna visus savo artimųjų skriaudikus ir jiems atkeršyja. Tuomet vyras leidžiasi į tolimą kelią po begalinę dykumą, stebėdamas kaip pasaulis virsta griuvėsiais. Po globalios katastrofos jis bando prisitaikyti prie naujojo pasaulio ir jo nerašytų taisyklių, tačiau tai sunkiai pavyksta, nes jį persekioja praeities šešėliai. Be to, aplinkui tykoja mirtis ir kraugeriai, galintys nužudyti dėl vieno lašo benzino. Maksas patenka į Nemirtingojo Džo (akt. Hugh Keays-Byrne’as) gaujos gniaužtus, kur juo naudojamasi lyg kraujo donoru maitinti Nemirtingojo Džo pasekėjus, vadinamus karo berniukais. Tačiau Maksui pavyksta pasprukti iš nelaisvės ir jis susipažįsta su Imperatore Furiosa (akt. Charlize Theron), kuri stengiasi išgelbėti penkias merginas, vadinamas Nemirtingojo Džo „Žmonomis”. Furiosa ir Maksas bando pasprukti į Žaliąją žemę, kur galėtų pasitraukti iš žiauraus postapokaliptinio pasaulio ir kurti naują gyvenimą. Tai įtempto veiksmo, kietai atrodančių, šiurpą keliančių veikėjų, įsimintinos muzikos ir įspūdingų specialiųjų efektų kupinas filmas.
1. WALL-E. Šiukšlių princo istorija (WALL-E, 2008) – mokslinės fantastikos animacinis filmas su modernia aplinkosaugos potekste. Pagrindinis filmo herojus robotas WALL-E yra Žemės tipo atliekų rūšiuotojas ir šiukšlių krovėjas, kuris yra sukurtas išvalyti Žemėje paliktų šiukšlių krūvas, kurios atsirado dėl žmonių polinkio į vartotojiškumą. Ko nepanaudos – supresuoja ir stato iš jų didelius kalnus, panašius į aukštus dangoraižius. Turbūt tai pats mieliausias robotas pasaulyje su didelėmis akimis ir didele širdimi. WaLL-E yra paskutinis toks robotas žemėje, sukurtas „Buy-N-Large“ korporacijos. Visi žmonės patraukė į kosmosą, Rojaus tipo erdvėlaivių gyvenvietę – Aksiomą, o gimtojoje planetoje paliko tik robotus, kad šie sutvarkytų visą ta netvarką, kurią jie padarė per labai trumpą laiką. Wall-e žemę tvarko jau apie 800 metų, turi jaukų namuką ir draugą tarakoną. Tačiau viskas pasikeičia, kai netikėtai į žemę nusileidžia kosminis laivas, kuris išlaipina moderniausių technologijų robotę Eve. Tai spindinti futuristinio stiliaus mergaitė, kurią WALL-E iš karto įsimyli. Ji atsiųsta iš Aksiomos į Žemę tam, kad nuskaitytų planetą ir ištirtų gyvybės sugrąžinimo galimybes. WALL-E negali susitaikyti su Eve išvykimu, todėl ryžtasi keliauti į Aksiomą jos išgelbėti. Tai jaudinanti meilės istorija tarp jautriausio padarėlio pasaulyje WALL-E ir robotės Eves, taip pat lydima tauraus tikslo – išgelbėti žaliąją planetą.
Taip pat skaitykite: „Ex machina“ – kai dirbtinis intelektas pranoksta žmogiškąjį protą
