Rytoj, rugsėjo 17 d., Baltijos jūros pakrantėje, Nidoje, vyks meninė vaikų akcija “Gyva Baltija”, kurią organizuoja žurnalistė Liepa Rimkevičienė ir aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo portalas Gyva.lt.
Nidos centriniame paplūdimyje susirinkę keli šimtai vaikų ragins saugoti Baltijos jūrą nuo užterštumo: susikibę rankomis jie klausysis jūros balso, leis aitvarus, paišys ant smėlio ir savo šypsenomis bei ritualais saugos jūrą nuo ją niokojančių jėgų. Meninės akcijos akimirkas fiksuos geriausi Lietuvos fotomenininkai.
“Akcija “Gyva Baltija” ir jaunųjų Lietuvos piliečių iniciatyva – labai svarbi. Ji ne tik atkreipia visuomenės dėmesį į mūsų jūros problemas, bet ir skatina jaunuosius pajūrio gyventojus mokytis pajūryje gyventi atsakingai: saugoti ir tausoti jūrą ir jos aplinką”, – sako Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė.
Europarlamentarė atkreipia dėmesį, kad Baltijos jūros vanduo per paskutinį šimtmetį stipriai teršiamas medžiagomis, skatinančiomis eutrofikaciją. Dėl žmonių ūkinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo: azoto kiekis jūroje dabar yra keturis kartus, o fosforo – net aštuonis kartus didesnis, lyginant su 1900 metais. Pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau. Tą nesunku buvo pastebėti ir šiemet. Dėl šių procesų sutrinka organizmų pusiausvyra, susidaro toksiškos medžiagos, todėl masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.
Pasak R.Morkūnaitės, apie 80% taršiųjų medžiagų į Baltijos jūrą suteka upėmis bei tiesiogiai iš aplinkinių teritorijų, o pagrindiniai taršos šaltiniai yra žemės ūkis ir buitiniai nutekamieji vandenys.
“Baltijos jūrai grėsmę kelia ir Nord Stream dujotiekis, kuris jau skrodžia Baltijos dugną. Visgi liko neatsižvelgta į visuomenės nuomonę bei mokslininkų nuogąstavimus, kad destruktyvų poveikį pajus ne tik Baltijos jūros gyvūnai, augalai, bet ir aplink ją gyvenantys žmonės. Deja, dujotiekio statytojams ir jį “stumiantiems” politikams tai mažai rūpi, kaip ir atsakomybė už žalą, kuri bus padaryta” – sako europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, dar 2007 m. inicijavusi peticiją dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio Baltijos jūrai.
“Tam, kad eutrofikacija Baltijos jūroje ženkliai sumažėtų, būtina 42% sumažinti fosforo patekimą į Baltijos jūrą ir 18% – azoto, o kol kas numatytos priemonės yra per silpnos arba jų įgyvendinimas stringa. Taip pat su didesne atsakomybe turi būti vertinamas ir galimas žalingas infrastruktūros projektų poveikis jūroje. Tad nuolatinės nevyriausybinių organizacijų pastangos, piliečių balsas ir išsakomas rūpestis – paskata ir įpareigojimas politikams bei atsakingoms institucijoms veikti efektyviau ir su didesniu ryžtu”, – teigia EP narė R.Morkūnaitė.
Akciją “Gyva Baltija” organizuoja žurnalistė Liepa Rimkevičienė ir aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo portalas Gyva.lt, akcijos partneriai – Europos Parlamento narių Vytauto Landsbergio ir Radvilės Morkūnaitės biurai, Neringos savivaldybė, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, klubas “Lietuvos aitvarų judėjimas”, radijo stotis “Neringa FM”, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras “Agila”.
Bendraminčių gamtos apsaugos ir klimato kaitos klausimais galite susirasti naujame diskusijų portale, skirtame specialiai gamtos apsaugos ir klimato kaitos temoms.
