Įsikūrusi Laisvės alėjoje, legendinio Metropolio patalpose, „Charlie PIZZA“ lankytojus vilioja „kuponinėmis“ nuolaidomis ir itin skirtingais interjeru bei eksterjeru – vidus primena striptizo klubą (blizgančios grindys, raudonos sofos ir foteliai, dideliuose ekranuose plaikstosi pusnuogės MTV žvaigždės), kitaip tariant visiškas kičas.
Išorė – atvirkštinis variantas: lauke sustatyti suoliukai, grindinys ir stalai yra iš medienos, šiek tiek primenančios sodų namukus, taigi „restoranas“ suteikia puikią galimybę rinktis, kokioje aplinkoje norite skanauti patiekalus.
Patiekalų meniu rinktis taip pat yra iš ko, žinoma, jei sulaukiate vieno iš keliasdešimties padavėjų, su meniu rankose ir šypsenomis, paliktomis namuose ar dar velniai žino kur, suprask, čia – Lietuva. Galima rinktis picą su „velniška nuolaida“, jei norite pakramsnoti tešlos su pomidorų padažu ir kumpio pėdsakais, be jokios abejonės, jei netyčia neprisėdote į „La Crepe“ zoną, kurioje picų negalima užsisakyti (užtat galima Rudoko arba Pareigytės blynų. Skanumėlis!), nors viskas gaminama toje pačioje virtuvėje, net sriuba pilstoma į skirtingus indus („La Crepe“ didesnius).
Laukti tenka apie 30-40 min – visai kaip prestižiniame restorane gaminamo patiekalo, tad tuo metu galite mėgautis vos pilnametystės sulaukusių jaunuolių intelektualiais pokalbiais prie „kuponinio“ alaus bokalo, arba pavartyti tą patį meniu ir grožėtis realybės neatitinkančiomis patiekalų nuotraukomis (aukštai iškeltas nykštys fotografui ir nuotraukas retušavusiems!). Atneštos picos (kaip jau minėta anksčiau, tešlos padas ir džiūstelėjęs sūris) neatrodo reikalaujančios didelio darbo – laiko santykio, buvo kur kas mažesnės nei žadėjo meniu, jau pavėsusios, tarsi Lietuviška vasara, o naudojantis padažų buteliukais norisi paprašyti medicininių pirštinių. Tuo tarpu „La Crepe“ blynai – visai nieko, galima pasirinkti įvairius padažiukus, aišku, nuo vieno ar dviejų blynų tikrai nepavalgysite.
„Pasisotinus“, apsikausčius kantrybe tenka laukti padavėjo/s su sąskaitos kviteliu (kaip taisyklė, vienas padavėjas priima užsakymą, antrasis atneša maistą, trečiasis sąskaitą, o ketvirtasis arbatpinigius). Žinoma, apie „viso geriausio“ ar „lauksime grįžtant“ pamirškite, nebent nuolatos čia valgydami paliekate daug arbatpinigių. Kita vertus, tikrai negalima pasakyti, jog taip dirba VISI padavėjai, dievaži, yra ir šaunių pasitempusių darbuotojų, bet pataikyk „ant“ tokių, kad tokia gudri..
Maistas: Rašau 2, kaip studentui, su ašaromis laukiančiam patenkinamo pažymio, tačiau žinančiam, jog jis jo nevertas.
Aptarnavimas: laimės dalykas, kitaip nepasakysi. (1-2)
Muzika ir aplinka: Skonio reikalas. Labai neišrankaus skonio. (2)
Vietinė fauna: Jaunimas, visi kiti, kas į pašto dėžutes gauna akcijinius kuponus. Vakarais – kas netelpa į RePublik’ą, bet nori būti matomi. (3)
Verta aplankyti: Jei norite pigiai užkimšti skrandį ir jums nelabai rūpi kuo. (2)
Verdiktas: „Charlie PIZZA“ drebina Čapliniškus ūsiukus, padavėjai išspaudžia vieną kitą šypseną, virtuvės personalas ruošia karštą indų plovimo srovę, Matijošaitis dėl įtampos pamiršta susimokėti už Ferrari stovėjimo aikštelėje, o aš vedu galutinį pažymį. Čarlis Čaplinas turbūt nebyliai braukia ašaras pamatęs, kur naudojamas jo vardas.
Galutinis įvertinimas:
