Kiekvienas turime savo asmeninį kosmosą. Penktadienio vakarą (vasario 25 d.) apsilankyti Kauno mažajame teatre buvo kviečiami visi, norintys patyrinėti “Lauros kosmosą”. Kodėl Lauros kosmosas? Matyt, todėl, kad Agnės Dilytės „Lauros kosmose“ dažna mergina ar moteris gali pažinti save – spektaklyje analizuojamas šiuolaikinės moters vidinis pasaulis, jos jausmai, bandymas pažinti ir atpažinti tikrąsias gyvenimo vertybes.
Režisierė ir dramaturgė Agnė Dilytė už dramaturgijos bei režisūros jungtį spektaklyje „Lauros kosmosas“ 2010 metais buvo apdovanota Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus „Fortūnos 2010“ statulėle bei diplomu. Teigiama, jog vienas pagrindinių spektaklio uždavinių – kuo giliau įsiskverbti į intymiausius personažų išgyvenimus, mintis, jausmus, todėl spektaklio veiksmas vyksta chronologiškai nenuosekliai, dažnai įvykiai pasakojami iš dvejopos perspektyvos: skirtingų veikėjų akimis, papildant vienam kitą.
Galbūt dėl prasidėjusio savaitgalio, pabaigtų ilgos darbo savaitės reikalų ar tiesiog dėl džiugios nuojautos, jog vakarą apvainikuos puikus reginys, žiūrovai rinkosi nusiteikę išties džiugiai. Nedidelė patalpa, jauki mažutė scena. Tačiau būtent dėl nedidelių Kauno mažojo teatro erdvių bei kamerinės aplinkos stebint šį spektaklį apima jausmas, kad kiekvienas žiūrovas bent vienu kojos piršteliu yra scenoje, kurioje tuo metu keturi talentingi jaunieji aktoriai taip širdingai pasakoja įkūnijamų personažų gyvenimo istorijas. Visi kartu žiūrovai įsitempę stebėjo Lauros asmeninę dramą, nelaimingai susiklosčiusį Anželikos gyvenimą, kartu juokėsi iš Mufo nusikalbėjimų ir Vikos begalinio noro tapti šiuolaikine televizijos žvaigžde. Keturi skirtingi gyvenimai, bet tuo pačiu labai panašūs, persipynę vienas su kitu – kiekvienam šiuolaikiniam žmogui kažkuo artimi ir pažįstami.
Gausiais aplodismentais padėkojus jauniesiems aktoriams už puikiai kartu praleistą vakarą susirinkusieji tarpusavyje intensyviai aptarinėjo „Lauros kosmosą“: kodėl vienoje ar kitoje situacijoje aktorės suvaidintas personažas pasielgė būtent taip, o ne kitaip. Neabejoju, jog ir grįžę į šiltus namus ar tiesiog radę ramesnę minutę, žiūrovai nejučiomis tyrinėjo savo asmeninius kosmosus.
Asta Kazakevičiūtė
