„Jei niekada nematei vynuogynų, gali įsivaizduoti nuostabų paveikslą, tačiau atsidūręs jame, savęs paklausi, kas čia per šabakštynai?“ Apie vynuogynus kaip bulvių lauką, Rieslingo vyną ir ne tik, pasakojo vokiškos vyninės „Dr. Bürklin – Wolf“ atstovas Tomas Bennsas, balandžio 16 dieną, Kaune įvykusiame Baltijos pramonės aljanso projekto „Vyno akademija“ pristatyme.
Baltijos šalis apjuosiantis ir tris metus vyksiantis edukacinis vynų projektas, organizatorių teigimu, sieks apie Europos Sąjungos šalių vyną komunikuoti paprastai. „Todėl bus rengiami įvairūs renginiai, kurių metu vyno rūšis, vynuogių veisles, kilmės regionus, kategorijų ženklinimą bei vartojimo kultūrą pristatysime paprastai ir aiškiai.“
„Vyno akademija“ prasidėjo vienos didžiausių vyninių Vokietijoje, „Dr. Bürklin – Wolf“patirties pristatymu. Šis šeimyninis ūkis savo veikla džiaugiasi jau nuo 1597 metų. Jaukioje, Akropolio parduotuvių centre įsikūrusioje „MV “ parduotuvės degustacijų salėje, susirinkusieji galėjo pasijusti kaip tikrame vyno rūsyje. Sukurta aplinka leido atsipalaiduoti, ragauti vynus ir mėgautis pasakojimu apie iš Rieslingo vynuogių veislės pagamintą gėrimą.
Suprasti anglišką-vokišką akcentą turinčio T. Bennso, pasakojimą padėjo bendrovės „Mineraliniai vandenys“ (MV) vyno ekspertas Petras Jarašiūnas. Svečias iš Vokietijos itin džiaugėsi galįs pasakoti apie vyną ir akcentavo, kad bendrovės „Dr. Bürklin – Wolf“ šūkis – sausas, kokybiškas Reislingas. Net apie 80 proc. viso pagaminamo vyno yra šios rūšies. Tačiau į filosofinį klausimą, kas yra „Reislingas“, jis sakėsi nežinąs atsakymo. Jo manymu atsakymas paaiškėja paragavus.
Vyninės pristatyme jis didelį dėmesį skyrė istorijai. Pabrėžė, kad „Dr. Bürklin – Wolf“ vynuogynai, kažkada gamino labai daug visų stilių ir spalvų vynų, net rožinių, daugiau nei 1 mln. litrų, o dabar tik 300 000 litrų per metus. Šios permainos įvyko šeimos ūkį pradėjus valdyti Bettinai von Guradze. Ji prisidėjo prie to, kad nuo 2005 metų ūkis yra biodinaminis ir vyninė priklauso biodinaminių vyndarių asociacijai „Biodyvin“, vienijančiai daugiausia Prancūzijos vyno gamintojus.
Ekologiškos vynininkystės metodas reikalauja daug darbo, bet kartu tai nepaprastai sveika, sakė svečias. „Tai, kas sveika man, gerai ir vynuogynams“ apie tai, kodėl yra gėręs jų naudojamas trąšas, šmaikščiai pasakojo vyno žinovas. Rankomis renkamos vynuogės, atsižvelgiant į mėnulio fazes, jokių sintetinių trąšų, ar mašinų, tik du arkliukai einantys dirvoje. „Arklys lengvesnis, nesuspaudžia dirvožemio, bei dar juk iš jo gaunamos papildomos trąšos vynuogynams“ juokavo apie darbo principus Bennsas.
Degustuoti buvo pateikti keturių skirtingų rūšių ir metų vynai. Vyno ekspertai nuolat pasakojo jaučiamą skonį ir kvapą. Karamelė, gaivių vaisių ar kepyklos aromatas, šalto akmens kvapas, vieną po kito pojūčius vardijo žinovai. Tačiau ne visiems ragaujantiems buvo lengva atpažinti tuos skonius ir kvapus.
Degustacijos pabaigoje Tomas Bennsas džiaugėsi, kad „praėję dvidešimt metų buvo nuostabūs Vokietijos vyndariams. Dabar Vokietijos baltasis vynas yra vienas geriausių pasaulio vynų trejetuke.“
Į kitą nemokamą, šį kartą virtualią, degustaciją „Vyno akademija“ kvies jau balandžio 19 dieną, vyksiančią viešbučio “Daugirdas“ konferencijų salėje Kaune.
Vėliau „dalyvausime ir edukacinėse „Vyno dienose“, rengsime populiariąsias „Vyno Naktis“, kviesime atvykti Europos vyndarius, o taip pat atliksime tyrimą, kuris leis geriau įvertinti vartotojų supratimą ir poreikius“, – sako projekto organizatoriai.
Daugiau informacijos apie ,,Vyno akademijos‘‘ renginius rasite čia.
