Antisemitizmo incidentai kursto antiimigrantines diskusijas Vokietijoje

Paskelbė: Lauryna Lapinskaitė Data: 2018-07-27 08:07

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Pastaruoju metu Vokietijoje vėl kartojasi antisemitistiniai išpuoliai. Po skandalų lavinos, įskaitant apdovanojimą „Echo“ pelniusio repo dueto atsainų požiūrį į nacių mirties stovyklų kalinius (jų albume yra žodžiai, kad jų kūnai „ryškesni už Aušvico kalinių“), kilo klausimų dėl Vokietijos sugebėjimo apsaugoti savo žydų bendruomenę praėjus septyniems dešimtmečiams po Holokausto.

Vokiečius pribloškė 19-mečio siro pabėgėlio išpuolis: jis madingame sostinės rajone užpuolė ir ėmė savo diržu mušti du jaunus vyrus su kipomis, šaukdamas „yahudi“ (arab. „žydas“). Incidentą vienas iš užpultųjų nufilmavo, įrašas išplito socialiniuose tinkluose ir išprovokavo masinį pasibjaurėjimą.

Šalies žydų bendruomenė, kurią sudaro maždaug 200 000 žmonių, vis labiau bijo, kad gali prasidėti naujos rūšies antisemitizmas, susijęs su vis didėjančiu musulmonų migrantų skaičiumi.

Didžioji dauguma musulmonų Vokietijoje remia demokratinius religinės tolerancijos principus. Tačiau kai kurie Berlyno rajonai, tokie kaip Neukölln, yra tiriami Vokietijos žvalgybos tarnybų dėl įtariamų ryšių su „Hamas“ ir „Hezbollah“. Ne paslaptis, kad dalis radikalių musulmonų nekenčia žydų. Vienas jaunuolis išliedamas savo pyktį netgi sakė: „Žydai turi būti išnaikinti. Hitleris nužudė 90 proc. jų, jis paliko šiek tiek daugiau nei 10 proc. Ir tai yra gerai. Jei Hitleris tuo metu nebūtų išžudęs žydų, jie būtų perėmę visą pasaulį“.

Tačiau šie jo žodžiai neatspindi musulmonų bendruomenės deklaruojamo požiūrio. „Mes visi esame žmonės, nesvarbu, ar esate žydas, vokietis, krikščionis ar musulmonas. Turime gerbti visus musulmonus, krikščionis ir žydus visame pasaulyje. Kiekvienas turime gerbti vienas kitą“, – sakė musulmonų bendruomenės atstovas.

Antisemitizmo klausimas yra itin opus Vokietijoje, kuri labai stengėsi išpirkti savo fašistinę praeitį ir kur politinė klasė labai didžiuojasi žydų bendruomenės, dabar turinčios apie 200 tūkst. narių, augimu. Vokietijos Kanclerė Angela Merkel patikino, kad žydų ir Izraelio valstybės saugumas yra tarp pagrindinių Vokietijos reikalų, dėl jos „amžinos atsakomybės“ už Holokaustą, kai naciai išžudė šešis milijonus Europos žydų.

Frankfurte studentai kovoja su antisemitizmu kitu būdu. Miestuose vyksta „Kipos diena“, kurios metu žmonės raginami vieną dieną dėvėti žydų galvos apdangalus. Pasak miesto studentų tarybos pirmininko Carl-Philippe Spahlingerio, „Wöhler“ mokykla dalyvauja šioje akcijoje ne be priežasties.. Prieš dvejus metus šios mokyklos kieme keli mokiniai naudojo antisemitinius neapykantos žodžius. Mokytojai nedelsdami sureagavo, kalbėjo su susijusiais asmenimis. 2001 m. mokykla pradėjo šį projektą, kurio metu gilinamasi į istoriją ir taip pagerbiami žydai.

Nors gyvename XXI amžiuje, Vokietijos gatvėse vis dar atsiranda grupių, šaukiančų „Hamas, hamas. Žydus į dujas..“ Tokie žodžiai šaukiami Berlyno gatvėse. „Jei atsiras bent viena grupinės dvasinės neapykantos forma, netrukus taip pat atsiras bet kokia kita grupei būdinga priešiškumo forma“, – sako rabinas ir skatina gyventi taikiai.

Taip pat skaitykite: Buvęs neonacis atskleidžia esąs žydiškos kilmės homoseksualas

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt