Dėl įvykdytos invazijos į Ukrainą išgyvendama santykių krizę su Vakarais, Maskva gręžiasi į Pekiną ir penktadienį krovinių eismui atsivėrė tarp Rusijos ir Kinijos nutiestas kelių transporto priemonėms skirtas tiltas.
Didžioji dalis per Amuro upę einančio Blagoveščensko-Heihės tilto statybos darbų buvo baigta 2019 m. pabaigoje.
Iki tol susisiekimas tarp stipriais ekonominiais ryšiais susaistytų pasienio miestų vyko upės valtimis, laivais ant oro pagalvių, plūduriuojančiais tiltais ir žiemą per užšalusį upės vandenį.
Per atidarymo ceremoniją per kilometro ilgio tiltą iškilmingai važiavo krovininiai sunkvežimiai, tuo tarpu fone šaudė balti, mėlyni ir raudoni Rusijos vėliavos spalvų fejeverkai.
Oficialiai Rusijos dalies tilto statyba atsiėjo 18.8 mlrd. rublių (318 mln. JAV dolerių), tačiau „Interfax“ pranešė, kad faktiškai Rusija į ją investavo 14 mlrd. rublių.
Rusijos Transporto ministras Vitalijus Saveljevas teigė, kad tilto atidarymas turėtų išauginti Rusijos ir Kinijos abipusę prekybą iki 1 mln. tonų prekių per metus.
Tuo tarpu Kinijoje taikomi Covid-19 apribojimai varžo keleivių eismą per Blagoveščensko-Heihės tiltą.
– Aukšti Kinijos reikalavimai šiuo metu mus riboja, – „Interfax“ atstovams teigė Jekaterina Kireva, Amuro regiono vyresnioji ekonominės plėtros sektoriaus pareigūnė. – Vis dėlto šią dieną prisiminsime kaip stabilaus kasdienio mūsų šalių logistinio bendradarbiavimo pradžią.
Tikimasi, kad baigus galioti apribojimams, mokamas tiltas per dieną galės perkelti 630 krovininių sunkvežimių, 164 autobusus ir 68 kitas transporto priemones.
Amuro regiono gubernatorius Vasilijus Orlovas teigė, kad už vieną važiavimą per tiltą reikės mokėti 8 700 rublių (146 JAV dolerių), taigi konstrukcijos kaina atsipirks per 20 metų.
Šių metų balandį Rusija baigė statyti dar vienos konstrukcijos tarp jos ir Kinijos, t. y. pirmą kartą tarp šių šalių per tiltą tiesiamo geležinkelio, dalį. Geležinkelį numatoma atidaryti rugpjūtį.
Abu projektai sudaro Kinijos ambicingos sausumos ir jūrų kelių iniciatyvos dalį. Norėdamas paskatinti prekybą Euroazijoje, šią iniciatyvą finansiškai remia Pekinas.
Vos kelios dienos prieš invaziją į Ukrainą, Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas, planuodami iki 2024 m. išauginti šalių abipusę prekybą iki 250 mlrd. JAV dolerių, paskelbė apie savo „neribotą“ partnerystę.
