Aleksandras Lukašenka / EPA-ELTA nuotr.

Vos per savaitę Baltarusijos medienos pramonė patyrė dvigubą šoką. Pirmą kartą ji nukentėjo nuo sankcijų dėl Rusijos pajėgų puolimo Ukrainoje. Tada, Baltarusijos tyrimų centro duomenimis, iš Baltarusijos buvo atimtas prestižinis tarptautinis sertifikatas, kuris leido Baltarusijai patekti į aukščiausios kokybės produktų rinką.

Kaip praneša portalas belsat, 2021 m. Baltarusija eksportavo įvairių medžio gaminių už 3 mlrd. Daugiau nei pusė pardavimų įvyksta ES. Didžiausią paklausą turėjo baldai, kurių vertė siekė 891 mln. dolerių, iš kurių 379,2 mln. dolerių sudarė ES. Antrasis populiarus produktas buvo lentos, kurių bendra vertė sudarė 802 mln. dolerių, iš kurių 690,7 mln. dolerių teko ES. Toliau seka medžio drožlių plokštės ir plaušo plokštės, kurių vertė atitinkamai sudarė 411,5 mln. dolerių (110 mln. dolerių ES) ir 369 mln. dolerių (129,4 mln. dolerių ES). Eksporto pelno šuolį iš dalies lėmė staigus medienos kainų padidėjimas 2021 m. pavasarį, kai kainos pasiekė pasaulinį rekordą. Lietuva buvo viena iš pelno gavėjų.

Analizuojant prekes, kurios iš Baltarusijos eksportuojamos į Lietuvą, matyti, kad mediena uždirba šimtus milijonų dolerių. Tiesą sakant, į Lietuvą keliauja būtent pirminio apdirbimo mediena. Ten Lietuvos medienos perdirbimo įmonės atlieka tolesnį perdirbimą ir galutinį produktą eksportuoja į kitas ES šalis, – sakė premjeras Romanas Golovčenka.

Tačiau netrukus tiekimas į ES gali tapti problemiškas. Reikalas tas, kad Baltarusijos įmonės negalės gauti naujų tarptautinių sertifikatų, patvirtinančių tvaraus miškų valdymo standartų laikymąsi ir atitikties sertifikatų, garantuojančių medienos pramonės darbuotojų teisių laikymąsi, žinomų kaip FSC.

Taip nusprendė tarptautiniai auditoriai, nes jie negalėjo patikrinti, ar Baltarusijoje galima saugiai rengti streikus ir mitingus ir ar darbuotojai gali laisvai naudotis teisėmis pagal Tarptautinės darbo organizacijos standartus. Tarptautinė akreditacijos tarnyba pareiškė, kad „atnaujins savo veiklą Baltarusijoje, kai aplinkybės šalyje leis nešališkai įvertinti teisių laikymąsi be pasekmių suinteresuotoms šalims“.

– FSC yra pasaulinė sertifikavimo sistema, pripažįstama daugelyje šalių. Daugelis įmonių ir galutinių vartotojų nepirks gaminio be FSC logotipo. Taigi, jei įmonė netenka sertifikato, jos gaminys automatiškai tampa nepaklausus Vakarų rinkoje, – sako nacionalinis FSC atstovas ir koordinatorius Baltarusijoje Levas Fiodorovičius.

Miškų ūkio ministerija teigia, kad numatė šią situaciją ir net sugebėjo rasti išeitį.

– Mes sukūrėme savo sausumos „Šilko kelią“, kuriam nereikia jūrinių konteinerių. Krovinys Kiniją pasiekia vos per dvi savaites. Neneigsiu, kad Europos rinka mums buvo aukščiausios klasės, o Kinijoje mūsų pelningumas sumažės net ne iki 60 %, o iki 20 %, – sako Vladimiras Krechas, Miškotvarkos viceministras.

Levas Fiodorovičius teigia, kad Kinija reikalaus bent dalies sertifikuotos medienos, o jei įmonė neturės sertifikato, Kinija atsisakys bendradarbiavimo su tokia įmone.

Kinijoje ir Vidurinėje Azijoje sertifikavimo niekada nebuvo reikalaujama. Akivaizdu, kad viskas taps šiek tiek nepatogu ir patirsime nedidelių nuostolių, bet mes turėjome kur kas blogesnių laikų, – sako V. Krechas.

Taip dėl sertifikatų nebuvimo gali būti ne tik uždaryta Europos rinka baltarusiškiems baldams, kuriems dar nebuvo pritaikytos sankcijos, bet ir atimti klientus Rusijoje ar Kinijoje, kurie eksportuoja į Vakarų rinką.

Kita vertus, dėl šių apribojimų gali būti sustabdytas masinis miškų kirtimas Baltarusijoje, kuris buvo naudojamas momentinėms biudžeto spragoms užpildyti. Tokia situacija ne tik pavojinga aplinkai, bet ir gali sutrikdyti Baltarusijos medienos perdirbimo komplekso išteklių bazę. Reikalas tas, kad didžiausia iškirstų miškų dalis buvo eksportuojama žaliavos lygiu, siekiant gauti greitą pelną.

Tarptautinės organizacijos „Global Forest Watch“ duomenimis, 2016 m. miškų kirtimas gerokai padidėjo. Baltarusijos valdžios institucijos šią situaciją siejo su audromis, dėl kurių virto medžiai, ir medienos vabalų maru. 2021 m., kai visame pasaulyje pakilo medienos kainos, Baltarusija padidino kirtimų apimtis. Tačiau Miškotvarkos ministerija teigė, kad tai buvo suplanuota, nes Baltarusijoje per pastaruosius šimtą metų buvo didžiausias miškingumas. Kadangi miškas yra atsinaujinantis šaltinis, norint neprarasti medienos kokybės, jį reikia greitai iškirsti. Įdomu tai, kad, remiantis organizacijos „Global Forest Watch“ duomenimis, miškingumas Baltarusijoje nuolat mažėja, o nuo šio šimtmečio pradžios jis jau pasiekė dešimtadalį.

Vakarų bendrovės taip pat vertėsi masiniu miškų kirtimu Baltarusijoje, nepaisant to, kad po 2020 m. rinkimų ir įvestų sankcijų žmogaus teisių padėtis šalyje pablogėjo. Bendrovės gerokai padidino Baltarusijos miško pirkimus ir investavo į gamybos plėtrą, kuri kainuoja pigiau nei ES. Vienas iš pagrindinių klientų yra Švedijos koncernas IKEA. IKEA planavo padidinti baltarusiškų prekių tiekimą iki 300 mln. eurų.

Be to, per pastaruosius dvejus metus IKEA tiekiamos baltarusiškos medienos dalis išaugo 1,5 karto ir viršijo Švedijai tiekiamos medienos dalį. 2021 m. 8 proc. visų tiekimų sudarė Baltarusija, o Švedija – 7 proc. Praėjusiais metais tiekimas iš Baltarusijos padidėjo ketvirtadaliu ir sudarė 1,68 mln. kubinių metrų.

Tačiau dėl neseniai įvykusios Rusijos invazijos Ukrainoje ir po jos sekusių didžiulių sankcijų Švedijos koncernas sustabdė savo veiklą tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje, kurioje apsistojo Rusijos kariai. Dėl to Lietuvos grupė SBA, kuri anksčiau buvo viena iš IKEA partnerių ir gamino baldus Mogiliove, nusprendė sustabdyti Baltarusijos įmonės veiklą.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: