Didžioji Britanija “turi visas teises” reikalauti, kad būtų pakeistos jos narystės Europos Sąjungoje (ES) sąlygos, pareiškė premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), atverdamas naują erdvę jo šalies susipriešinimui su kitais Bendrijos lyderiais, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė EUobserver.
Sekmadienį kalbėdamas per BBC televizijos laidą, vedamą Andrew Marro (Endriaus Maro), D.Cameronas sakė, kad ES sutarties reformos dėl euro zonos valdymų atvertų duris Britanijai.
“Europoje šiuo metu vyksta milžiniški pokyčiai, kurių imamasi dėl euro išlikimo. Euro zonos šalys turi imtis pokyčių, kad jų valiuta veiktų”, – aiškino jis. – Joms reikia pokyčių – tai reiškia, kad jos keičia organizacijos, kuriai mes priklausome, prigimtį. Todėl mes turime visas teises – ir ne vien turime, bet ir galime, nes pokyčių reikia jiems – prašyti kai kurių pokyčių dėl savęs.”
D.Cameronas ruošiasi vėliau sausį pasakyti svarbią kalbą, kurioje išdėstys savo derybų strategiją.
Nors premjeras buvo linkęs vengti tiesioginio referendumo dėl tolesnės Britanijos narystės Europos Sąjungoje, jis buvo spaudžiamas savo Konservatorių partijos, didėjant euroskeptiškoms nuotaikos po finansų krizės, taip pat kylant Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos palaikymui.
Naujausios apklausos rodo, jog dauguma britų (51 proc. prieš 40 proc.) pasisako už pasitraukimą iš Bendrijos..
Pastaraisiais mėnesiais D.Cameronas ne kartą argumentavo, jog bet kokios derybos dėl ES sutarčių peržiūrėjimo, siekiant padidinti euro zonos integraciją, gali būti panaudotos keičiant Britanijos narystės sąlygas.
Tačiau D.Camerono pavaduotojas Nickas Cleggas (Nikas Klegas), vadovaujantis koalicijos partneriams – tradiciškai už ES pasisakantiems liberalams demokratams – yra nusistatęs prieš tokį referendumą.
Tuo tarpu buvęs ministras ir ES prekybos komisaras Peteris Mandelsonas (Piteris Mandelsonas) straipsnyje, paskelbtame dienraščio “The Guardian”, vadina D.Camerono taktiką ekonomine beprotybe.
“Jo siunčiamas signalas pasauliui – kad mes esame kylyje, vedančiame iš vieningosios Europos rinkos, ir kad investuojantys Britanijoje, siekiant prekiauti toje rinkoje, turėtų dar kartą pagalvoti”, – pažymėjo jis.
Nors Britanija turi galią blokuoti bet kokias euro zonos reformų sutartis, bet kokiems jos pačios statuso pokyčiams taip pat būtų reikalingas kitų 26 ES valstybių sutikimas.
D.Camerono reikalavimai veikiausiai apims sąlygą, jog Londono Sičiui toliau neturėtų būti taikomas ES finansinis reguliavimas, taip pat galimybes pasirinktinai nevykdyti Bendrijos susitarimų dėl socialinės politikos.
2011 metų gruodį konservatorių vadovas papiktino kitus lyderius, atsisakydamas leisti jiems įdiegti Berlyno inicijuotą fiskalinės drausmės paktą į ES sutartis, kai neužsitikrino pažado, jog Londono Sičiui bus taikomos išlygos.
Nors Britanijos taktika supykdė kai kurias kitas Bendrijos šalis, Londonas tebeturi sąjungininkų. Vokietija pabrėžė neleisianti izoliuoti Londono per naujausias derybas dėl ES biudžeto.
Tuo tarpu ES prezidentas Hermanas van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) sakė Jungtinės Karalystės spaudai, kad Britanijos pasitraukimas iš bloko prilygtų stebėjimui, kaip “draugas išeina į dykumą”.
D.Cameronas jau leido suprasti, kad Britanija nepasirašys siūlomos sutarties dėl bankininkystės sąjungos.
Spalį Britanijos vidaus reikalų sekretorė Theresa May (Teresa Mei) paskelbė, jog jos šalis pasilieka Lisabonos sutartyje numatytą teisę nevykdyti ES teisės aktų teisingumo ir vidaus reikalų srityje.
