Instagram archyvo nuotr.

Baltoji sala, kitaip žinoma kaip Whakaari, – aktyvus ugnikalnis, esantis šalia Naujosios Zelandijos Šiaurės salos rytinės pakrantės. Šią salą australė Stephanie Browitt su šeima aplankė 2019 metų gruodžio 9 dieną, – tuomet ir įvyko nelaimingas atsitikimas – prie Whakatano miesto krantų netikėtai išsiveržė ugnikalnis, nusinešęs 22 gyvybes. „Esu stipresnė nei maniau. Aš kasdien kovojau, kad išgyvenčiau, kad grįžčiau į save. Niekada negalvojau, kad man tai pavyks“, – pasakojo dėl ugnikalnio išsiveržimo 70% viso savo kūno nudegusi Stephanie.

2019 metais iš Melburno kilusi šeima nusprendė kartu leistis į kelionę su kruizinių laivų kompanija „Royal Carribean“, kuri šiems pasiūlė dienos ekskursiją po Baltosios salos ugnikalnį. Tiesa, Stephanie motina Marie nusprendė ekskursiją praleisti ir likti laive, kol jos dvi dukros ir vyras išvyko tyrinėti vietinių apylinkių. Trijulei ekskursija buvo sėkminga iki tol, kol išeidami iš kraterio jie pamatė iš jo centro sklindančius juodus dūmus.

Po kelių sekundžių išgirdome ekskursijos gidą šaukiant: „Bėkite!“. Tada supratome, kad privalome bėgti tiek, kiek kojos neša. Dūmai sklido mums iš už nugarų, vulkanas vis garsėjo, girdėjome visas uolas, jų trenksmą į žemę, sumišusį su išsigandusių žmonių rėkimu. Tą akimirką nemaniau, kad išgyvensiu. Maniau, kad mirsiu“, – tragediją prisimena mergina.

Išsiveržęs ugnikalnis sukėlė galingą dujų, garų ir pelenų debesį daugiau nei 3600 metrų aukštyje. Šis išsiveržimas, per kurį žuvo 22 žmonės, o 25 buvo sunkiai sužeisti, tapo didžiausia Naujosios Zelandijos ugnikalnio katastrofa nuo 1886 metų. Iš 22 žuvusiųjų net 14 buvo australai, kurių šeimoms gyvenimas pasikeitė amžiams.

Saloje Stephanie buvo įstrigusi kelias valandas, kol ji ir jos tėvas buvo išgelbėti ir galiausiai nugabenti atgal į ligoninę Australijoje. Deja, bet Stephanie sesuo Krystal tragedijos neišgyveno ir mirė vietoje. Merginų tėvas Paulas nuo stiprių sužalojimų po mėnesio mirė ligoninėje. Tuo metu toje pačioje ligoninėje dėl savo gyvybės vis dar kovojo Stephanie, kuriai buvo atlikta daugybė alinančių operacijų, tarp kurių ir pirštų amputacija. Taip pat merginos galvai, nugarai, rankoms, liemeniui ir kojoms prireikė daugybės odos transplantacijos operacijų, trukusių net šešis mėnesius.

Nepaisant neįsivaizduojamo fizinio skausmo, kurį patyrė mergina, skaudžiausias dalykas jai buvo bandyti išmokti gyventi be tėvo ir sesers. „Norėčiau, kad mano tėtis ir sesuo būtų gyvi kartu su manimi. Norėčiau, kad ta siaubinga vulkano išsiveržimo diena pagaliau mane paliktų, ji man sukėlė daug košmarų ir bemiegių naktų“, – atvirauja australė.

Dėl savo nuostabaus pasveikimo mergina dėkoja mamai Marie, kuri motyvavo ją sveikti nuo pat pirmos dienos, kai Stephanie buvo paguldyta į ligoninę. Stephanie nepaprastai džiaugiasi, kad bent vienas žmogus iš jos šeimos išgyveno ir kad mama neprarado jų visų. „Nors mano randai matomi, mama taip pat jų turi. Jie nematomi, jie skaudūs, kupini netekties“, – tikino Stephanie.

Pasveikusi ir atgavusi visas jėgas, mergina stoja į teisinį mūšį su „Royal Caribbean“ kompanija dėl patirtų fizinių ir psichologinių sužalojimų. Jos advokatas Peteris Gordanas teigė, kad remiantis kruizinės bendrovės turėtais duomenimis ir veiklos ataskaitomis, dar prieš savaitę nuo įvykio buvo aišku, kad ugnikalnis – tiksinti bomba, galinti netrukus išsiveržti. „Tai mane pykdo. Kompanija nuvylė tiek daug žmonių, tiek daug turistų mirė dėl jų aplaidumo“, – pasakojo advokatas.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Stephanie Coral Browitt (@stephaniecoral96)

Baltosios salos ugnikalnį kasmet aplankydavo apie 10 tūkstančių žmonių. Dienos ekskursijos į ugnikalnį kadaise atnešdavo turizmo kompanijoms daugiau nei 4 milijonus dolerių per metus, bet dabar ši vaizdinga sala yra apleista, o ją supantys pelenų sluoksniai primena prieš kelis metus įvykusią tragediją.

Nepaisant kovos su turizmo kompanija, Stephanie į savo gyvenimą žvelgia pozityviai. Ji nekantriai laukia savo ateities ir tikisi sugrįžti į kiek įmanoma įprastesnį gyvenimą. Stephanie jau spėjo grįžti į darbą, atgavo vairuotojo pažymėjimą, taip pat planuoja pradėti aktyvų socialinį gyvenimą ir keliones.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Stephanie Coral Browitt (@stephaniecoral96)

Po ugnikalnio įsiveržimo tragedijos mergina socialiniuose tinkluose tapo nudegimo aukų gynėja ir savo įkvepiančia gyjimo istorija dalinasi su daugiau nei 1,5 milijonų vartotojų socialiniame tinkle „Tik Tok“ ir 102 000 „Instagram“ sekėjų. Nors Stephanie atvirai dalinasi savo istorija, jauna moteris pripažįsta bijanti nusimesti savo veido kaukę. Mergina baiminasi, kad visuomenė gali teisti jos išvaizdą ir randus. Tiesa, gavus šimtus teigiamų žinučių iš savo sekėjų su padėkomis, kad Stephanie juos įkvėpė ir paskatino nesigėdyti randų, merginai savo baimes įveikti tapo lengviau. „Daug žmonių su manimi dalinasi savo istorijomis ir išgyvenimais. Jei galiu ką nors teigiamai pakeisti nors vieno žmogaus gyvenime – tai man daug ką reiškia“, – tikino S. Browitt.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Stephanie Coral Browitt (@stephaniecoral96)

Pasak Stephanie, niekas neturėtų gėdytis savo randų, nes jie – mūsų kovos ir išlikimo atspindys. „Tikiuosi, kad galėsiu ir toliau mokytis jaustis patogiai savo kūne ir tai padaryti įkvėpsiu kitus, nes kiekvienas iš mūsų turime tokią teisę“, – teigia vulkano išsiveržimą išgyvenusi australė.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: