JAV prezidentas Džo Baidenas pareiškė, kad stulbinantis 20-metį trukusios Amerikos misijos Afganistane žlugimas įrodė, jog nutraukti JAV misiją buvo teisingas sprendimas, o Talibano šalies perėmimas pateisino jo sprendimą sugrąžinti namo ten dislokuotus Jungtinių Valstijų karius. „Aš visiškai palaikau savo sprendimą“, sakė Baidenas.
„Po 20 metų aš sunkiuoju būdu supratau, kad tinkamo laiko Jungtinių Valstijų pajėgų atsitraukimui paprasčiausiai nebus“. Prezidentas pripažino, kad kovotojų pasisekimas „išsirutuliojo greičiau, nei buvo tikėtasi“, tačiau tai neturi įtakos jo planams: po to, kai 6,000 karių, kuriuos Baidenas neseniai dislokavo Afganistane, evakuos amerikiečius ir JAV sąjungininkus, „mes užbaigsime savo karinį atsitraukimą ir ilgiausią Amerikos karą“, sakė jis.
Rizikingas Baideno spėjimas, kad jo politikos gynyba bus suprasta amerikiečių atspindi tai, kaip karo nuovargis ir JAV užsienio politikos skepticizmas įsitvirtino nacionaliniu mastu – o tai didelis pasikeitimas nuo Rugsėjo 11-ios atakų, kurios paskatino tuometinius JAV lyderius įsiveržti į Afganistaną, sugriauti Talibano rėžimą ir agresyviai, o dažnai ir nelegaliai, užkirsti kelią kitoms suvokiamoms grėsmėms nacionaliniam saugumui.
Anksčiau šiais metais Baidenas nustatė paskutinį terminą – rugpjūčio 31 d. – Amerikos pajėgų atsitraukimui iš Afganistano, pagal susitarimo, kurį su Talibanu 2020 metais pasirašė buvęs prezidentas Donaldas Trampas, sąlygas. Prieškario įstatymų leidėjai ir organizuotojai šį Baideno sprendimą iki galo įvykdyti Trampo planą laiko didele abiejų pusių pergale. „Vienintelis svarbiausias mūsų interesas Afganistane vis dar yra toks pats, koks buvo visada: užkirsti kelią teroristinėms atakoms Amerikos žemėje“, sakė Baidenas. Jis pabrėžė, jog yra ketvirtasis prezidentas prižiūrintis JAV dislokavimą Afganistane: „Neperleisiu šios atsakomybės penktajam“.
Jis sako, kad paprasčiausiai toliau tęsti jau egzistuojančią misiją nebuvo įmanoma, o šiam požiūriui pritaria ir daugybė ekspertų: atsižvelgiant į Talibano galią ir pasiryžimą pulti amerikiečius, jei Trampo eros susitarimas žlugs, realistiškiausi sprendimai buvo arba atsitraukti arba padvigubinti pajėgas.
Tačiau prezidento kalboje mažai teužsimenama apie Amerikos klaidas, padėjusias sukurti palankias sąlygas Talibano pajėgoms atgauti milijonų afganistaniečių kontrolę. Jis taip pat neužsiminė apie dvišalę kritiką dėl to, kaip jo komanda susidorojo su atsitraukimu viduryje stebinančiai greito Talibano puolimo, dėl kurio daugybė afganistaniečių kaip reikiant supanikavo ir Kabulo oro uoste, šiuo metu paskutinėje Amerikos tvirtovėje šalyje, pakurstė nevilties kupinas scenas. „Politiniai Afganistano lyderiai pasidavė ir pabėgo iš šalies“, sakė prezidentas. „Afganistano kariuomenė žlugo, kartais net nebandydama kovoti… mes negalėjome suteikti jiems ryžto kovoti už savo ateitį“.
Kongreso ir humanitarinių grupių nariai sako, kad Baidenas dabar turėtų sutelkti dėmesį į afganistaniečius, į kuriuos gali taikytis Talibanas, pavyzdžiui, žmones, kurie dirbo su JAV, viešas moteris ir žmogaus teisių aktyvistus. Baidenas sako, kad jo komanda bandys perkelti pažeidžiamus afganistaniečius, tačiau dėl jų padėties kaltina kitus. „Kai kurie Afganistano piliečiai nenorėjo išvykti anksčiau“, tvirtino jis, pridėdamas, kad Afganistano valdžia „atkalbėjo nuo masinio išvykimo organizavimo“.
Tiesą sakant, tūkstančiai afganistaniečių vis dar tvarkosi su biurokratiniais popierizmais, kadangi JAV, nepaisant Talibano puolimo, itin lėtai apdoroja pareiškimus dėl vizų. Valstybės departamentas šį mėnesį atidarė naują vizų kategoriją specialiai Afganistano pabėgėliams – bet šis statusas prieinamas tik tiems žmonėms, kuriems jau pavyko išvykti iš Afganistano, o visiems tinkamiems afganistaniečiams pateikti paraiškas laiko buvo duota per mažai.
„Ši situacija mane išties liūdina“, sakė Baidenas. „Bet savo sprendimo nesigailiu“.
Taip pat skaitykite: JAV pajėgos Kabulo oro uoste bei tūkstančiai mėginančių ištrūkti iš miesto
