© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Išpuoliai Paryžiuje mažina turizmą šalyje, kuris sudaro 7 procentus Prancūzijos bendro vidaus produkto.

Pasak portalo time.com, apie 20 žmonių iš viso pasaulio kasdien skaito Thierry Duforto pranešimus Airbnb tinklalapyje, kuriame jis skelbia apie nuomojamą svečių kambarį savo prašmatniame bute tik apie kvartalą nutolusį nuo Triumfo Arkos Paryžiuje. Iš jų, Duforto teigimu, du arba trys žmonės per mėnesį pasilieka kelioms dienoms. Pinigai gauti už nuomą papildo jo pajamas, kaip ir kitų 60 000 Paryžiaus gyventojų, kurių dėka šiame mieste susidarė didžiausias Airbnb centras, neskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų.

Tačiau per paskutiniąją savaitę, tik 10 žmonių susidomėjo Duforto skelbimu. „Žmonės bijo vykti į Paryžių. Girdėjau daug įvairių atsisakymų“ teigia Dufortas.

Iš tikrųjų Airbnb šeimininkai nėra vieninteliai, kurie kenčia nuo netikėtų išpuolių Paryžiuje, kurių metu žuvo daugiau nei 120 žmonių. Pasak Charlotte Lumoniet, Prancūzijos svarbiausių viešbučių sąjungos atstovės, prabangių viešbučių rezervacijos sumažėjo 50 procentų, o bendras viešbučių kambarių užsakymas nukrito 30 procentų. „Mes dirbame su Prancūzijos valdžia ir darome viską ką galime, norėdami pasirūpinti mūsų viešbučių saugumu ir patikindami keliautojams, kad vykti į Prancūziją yra saugu“ sako Lumoniet. „Dėl to, kad nebuvo nutraukta Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, pasauliui byloja, kad Paryžius yra saugus“.

Pasaulio lyderiai, kartu su Prezidentu Obama, turėtų susirinkti Paryžiuje į dvidešimt pirmąjį pokalbių ciklą dėl klimato kaitos, vedamą Jungtinių Tautų. Pasaulis yra ant istorinio susitarimo ribos, o lyderiai nusprendė jį tęsti, nepaisant įvykusių atakų. Vienintelė lengvata buvo padaryta pakeičiant suplanuoto žygio maršrutą į Londoną. Prancūzijai, be to, jog bus planuojama klimato ateitis, šie pokalbiai yra labai svarbūs.

Turizmas – vienas iš didžiausių sektorių Prancūzijos ekonomikoje, kuris sudaro 7 procentus viso šalies BVP. Ši šalis yra pirma pagal turistų pasirenkamą kelionių kryptį. Ją per metus aplanko 83 milijonai keliautojų. Pasak Užsienio Reikalų ministerijos, turistai 2013 metais šalyje išleido 45,3 milijardus dolerių. Žiemos sezonas yra pats patraukliausias turistams iš Azijos, kurie nori patirti vėsias Europietiškas žiemas be labai didelių šalčių. Paryžiuje sninga gana retai, o ūkanotos žiemos rūkai suvokiami kaip paslaptingi ir romantiški šiame šviesų mieste.

Apskaičaivus, rugsėjo 11 dienos įvykiai padarė įtaką ekonomikai atnešdama 3,3 milijardus dolerių; Paryžiaus išpuolių kaina lengvai galėtų pasiekti dešimtis, jei ne šimtus milijardus dolerių. „Atakos tikrai turės įtakos mūsų turų vadovams,“ skelbia Nelson Lee Chean Chai, Malaizijos Kinijos Turizmo Asociacijos garbės sekretorius, organizacijos, kuri turi 600 narių, iš kurių 40 procentų valdo keliones į Europą, skelbia The Sun Daily, „bet aš tikiu, žinant Prancūzijos vyriausybės didelę patirtį šioje srityje, kad jie gan gerai susitvarkys su šia situacija.“

Didžiausią nerimą kelia Prancūzijos pasienio zonų uždarymas, sukeliantis ilgus užtrukimus prie pasų ir bagažo tikrinimo punktų. Tai taip pat daro įtaką kompanijų komercijai, kurios savo veiklą vykdo daugiau nei vienoje Europos šalyje. Po išpuolių Paryžiuje, kelios valstybės ėmėsi priemonių sugriežtinant pasienio zonų kontrolę norint sustabdyti imigrantų iš Sirijos ir Irako srautą.

Dėl pastarųjų teroristinių aktų, Paryžius uždarė visus savo parkus ir turistinius objektus. Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų vyriausybės paskelbė perspėjimus kelionėms į Paryžių. Grupės U2 bei Foo Fighters ir dainininkas Prince atšaukė savo koncertus. Les Galleries Lafayette, vienoje iš didžiausių universalinių parduotuvių Paryžiuje, praėjus dienai po išpuolių buvo įvykdyta evakuacija dėl galimo rastos bombos sprogimo. Po šių įvykių visos viešos vietos atnaujino veiklą, tačiau turistai neskubėjo į jas sugrįžti.

Sekmadienį Place de la Republique vos buvo išvengta panikos, kai kažkas paleido keletą fejerverkų. Šimtų, jei ne tūkstančių panikuojančių gedinčių žmonių, kurie reiškė pagarbą vienoje iš atmintinų vietų, minia trumpam uždarė eismą. Trečiadienį policija neilgam periodui nutraukė Gare du Nord traukinių stoties darbą, kad galėtų įvykdyti kontroliuojamą įtartinų paketų sunaikinimą. „Buvo baisu,“ teigia bankininkas iš Amerikos, iš Londono, į kurį atsikraustė išgyvenęs rugsėjo 11 dienos įvykius Pasaulio Prekybos centre, į Paryžių atvykęs vienai dienai. „Tai grąžina blogus prisiminimus.“ Anksčiau tą pačią dieną, buvo uždaryta didžioji šiaurinio Paryžiaus dalis, nes prancūzų policininkai atliko reidą Saint-Denis apartamentuose, kurio metu nukovė tris žmones įskaitant įtariamąjį Abdelhamid Abaaoud.

Prancūzų valdžia tikisi, kad tai buvo lemiamas lūžis ir kad lankytojai vėl laikys Paryžių saugiu miestu, net jeigu paskutiniai du įtariamieji susiję su atakomis yra laisvėje. „Per anksti spręsti kokią įtaką padarė išpuoliai,“ teigia Veronique Potelet, Paryžiaus Turizmo biuro atstovė. „Mes tikimės, jog Saint-Denis reidas užtikrino žmonės, kad buvo imtasi visų priemonių, jog Paryžius vėl taptu saugus.“

Ketvirtadienį Le Marais, populiariame žydų ir apsipirkinėjimo kvartale, beveik pusė parduotuvių liko uždarytos ir didžiojoje dalyje jų dirbo apsaugininkai, kurie tikrino pirkėjų krepšius. Dauguma Paryžiaus viešbučių vyko bagažo patikra. „Mes negalime taip gyventi,“ sakė viena iš moterų, vardu Sophie, pardavėja dirbanti Kookai, Naf Naf išparduotuvėje. „Mes esame laisva visuomenė. Negalime gyventi po užraktu ir visą laiką stebimi.“

Kita pardavėja, dirbanti Zadig & Voltaire tiki, kad Prancūzija išsipainios iš tokios padėties. „Mes stiprūs,“ sakė ji, paminėdama, kad Prancūzija greitai atsigavo po Charlie Hebdo įvykių. Tačiau, Jungtinių Valstijų Sekretoriaus John Kerry kalboje sakytoje sekmadienį atkreipė dėmesį į tai, kad šios atakos buvo nutaikytos, tuo tarpu atsitiktiniai žmonių sušaudymai futbolo varžybų metu, valgant vakarienę restorane ir mėgaujantis koncertu Bataclan turėjo potencialą išgąsdinti bet kokį būsimą Paryžiaus lankytoją.

Išpuoliai smogė į Prancūzijos ekonomikos centrą trapiu jai metu. Euro zona išaugo nepakankamai – tik 1,2 procentus per trečiąjį ketvirtį, kas yra mažiau nei buvo tikėtasi. Prancūzijos Prezidentas Francois Hollande pateko į kritikos ugnį dėl to, kad nepakankamai padarė atgaivinant pastarųjų mėnesių Prancūzijos šlubuojančią ekonomiką, su didesniu nei 10 procentų nedarbingumo rodikliu. Hollande minėjo, kad nebe kandidatuos į prezidento postą ateinančiuose rinkimuose nebent 2017 metais ekonomika atsigaus.

Prancūzijos ekonomika nėra vienintelė, kurią paveikė išpuoliai. Tarp sienų sulėtėjimo ir saugumo užtikrinimo (Londonas ir Briuselis taip pat pranešė apie menką pirkėjų aktyvumą judriausio ir užimčiausio apsipirkinėjimo sezono prieš didžiausias šventes metu) ir integruotos Europos ekonomikos esmės, išpuoliai gali nutempti Europą atgal į nuosmukį. Apžvalgininkai praeitą savaitę sustiprino savo lūkesčius, kad Europos Centrinis Bankas gruodžio mėnesio susitikime paskelbs labiau skatinančias priemones kartu su 1,1 milijardo dolerių Euroobligacijų pirkimo schema.

Penktadienio ryte, praėjus beveik savaitei nuo išpuolių, naujai iškilę Kalėdų prekyvietės Champs-Elysees alėjoje stovėjo tuščios, tik keletas jų veikė. Vaikai nesinaudojo milžiniška šliuožykla, karuselė stovėjo uždaryta ir užrakinta. Keletas drąsių šeimų metė iššūkį lietui, kad paragautų prancūziškų dešrelių ir sūrio vienoje iš veikiančių palapinių. Barai ir kavinės kairiajame Senos upės krante, kuris nuo atakų nukentėjo mažiau, pradėjo pildytis savaitės gale tačiau dauguma restoranų dešiniajame krante buvo tušti. Internete viešbučių kainos sumažėjo nuo daugiau kaip 700 dolerių kainavusio kambario W L‘Opera ar Westin Palace Vendome viešbučiuose iki mažiau nei 450 dolerių. Pirkinių mekoje Chatelet Les Halles atsirado įvairūs išpardavimai.

Tačiau penktadienį, Dufortas gavo savo pirmąjį užsakymą po išpuolių. „Aš turiu vilties, kad viskas vėl grįš į normalias vėžias“ sakė jis.

Taip pat skaitykite: M.Šešelgytė. Baimės faktorius – ar leisime teroristams laimėti?

Sponsored video

Taip pat skaitykite: