Kinijos bendro vidaus produkto augimas patiria nuosmukį, kokio nebuvo per pastaruosius 27 metus. Pagrindinė priežastis – nepaliaujamas ekonominis konfliktas su JAV, kuris jau tęsiasi ilgiau nei metus. Vašingtonas pradėjęs taikyti griežtas ekonomines sankcijas importuojamoms kiniškoms prekėms bei apmokestindami jas aukštais tarifais, sudavė Kinijai skaudų smūgį. Birželio mėnesį muitų tarifai buvo padidinti nuo 10 iki 25 procentų.
Tarifų pasekmės
Kinijoje veikiantys verslai ima trauktis dėl įvairių Amerikos įgaliotų tarifų, ieškodami šalių, kuriose tarifai nebus taikomi. Tai viena iš pasėkmių, su kuriomis Kinija turės susitaikyti kol nepriims abiems pusėms naudingo susitarimo. Pasak Nacionalinio Statistikos Biuro (angl. National Bureau of Statistics) ekonomistų, iki šių metų galo yra numatytas Kinijos ekonominio augimo kritimas. Pirmajame metų ketvirtyje bendro vidaus produkto augimas buvo išmatuotas 6,4 procento, šis procentas vien per birželio mėnesį nukrito iki 6,2 procento. Pasak analitkų bendro vidaus produkto augimas Kinijoje palaipsniui vis mažės bei gali nebesiekti 6 procentų iki metų galo. Tai būtų lėčiausias Kinijos ekonominis augimas, kuris buvo užfiskuotas 1992 metais. Šalis planavo padvigubinti savo bendrą vidaus produktą tarp 2010 ir 2019 metų, tačiau veikiant JAV ekonominėms sankcijoms, šis užsibrėžtas tikslas gali neišsipildyti.
Ypatingai tarifų sužalotas kiniškų prekių eksportas į JAV, labiausiai nukentėjusios prekės: lagaminai, plastiko gaminiai, baldai, avalynė bei tekstilės gaminiai tarifų pasėkmes pajuto labiausiai, pasak UBS ekonomistų. Per paskutiniuosius 3 mėnesius eksportas į JAV sumažėjo net 8,2 procento, kuomet JAV pritaikė mokesčius 200 milijardų JAV dolerių vertės prekėms, tarifams šoktelėjus nuo 10 iki 25 procentų. JAV muitinės duomenimis, birželio mėnesį prekės gabenamos iš Kinijos patyrė 33 procentų nuosmukį. Sankcijos taip pat įtakojo Kinijos nedarbingumo lygį, kuris nežymiai šoktelėjo nuo 5 iki 5,1 procento.
„Huawei“ situacija
Viena didžiausių telekomunikacijos kompanijų pasaulyje „Huawei“ atsidūrė JAV bei Kinijos ekonominio konflikto viduryje. JAV sustabdė „Huawei“ produkcijos bei paslaugų prekybą, teigdami, jog kompanija gali kelti saugumo grėsmę Amerikai. Pasak amerikiečių valdžios, „Huawei“ turi ypač glaudžius ryšius su Kinijos vyriausybe, tad JAV prisibijodami galimų informacijos nutekinimų pradėjo kompanijai taikyti ypač griežtas sankcijas. Taip pat Amerika „Huawei“ vadovui Meng pareiškė baudžiamuosius kaltinimus dėl bankų sukčiavimo bei technologijų pasisavinimo. Keliami JAV kaltinimai yra ypatingai rimti, kokių kompanija nėra turėjusi nuo verslo įsteigimo pradžios. Matuojama, jog „Huawei“ iš savo produkcijos 2017 metais uždirbo apie 92 milijardus JAV dolerių.
Kas toliau laukia tarpvalstybinių santykių?
Trumpas ir Xi yra numatę ne vieną susitikimą, kurių metu stengsis priimti sprendimus, kurie būtų naudingi abiem pusėms. „Manau mes turime realų šansą. Tiksliai žinau, kad Kinija nori priimti kompromisą. Jiems nepatinka tarifai, daugelis kompanijų šiuo metu palieka Kiniją, jog išvengtų pritaikytų tarifų“, – Trumpas atsakinėjo žiniasklaidai Baltuosiuose Rūmuose. Jau per savo rinkimų kampaniją dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo išreiškęs savo nepasitenkinimą dėl Kinijos ekonominių veiksmų. „Aš esu labai nusivylęs Kinija, mūsų naivūs praeities lyderiai leido Kinijai uždirbti milijardus dolerių per metus iš prekybos, tačiau mums jie jokios finansinės naudos neatnešė“, – tuomet pabrėžė dabartis JAV prezidentas.
Kinai atsakydami jau pritaikytoms sankcijomis pradėjo taikyti uždėdami lygiai tokius pačius tarifus amerikietiškoms prekėms. Pekinas taip pat atliko atsakomąjį smūgį dėl Huawei sankcijų, pasak kinų šie žada sukurti sąrašą prekių bei kompanijų iš JAV, kurios bus traktuojamos kaip nepatikimos. Kinija taip pat grasina taikyti sankcijas eksportuojamoms iškastinėms žaliavoms, kurias JAV naudoja įvairiai pramonės gamybai, tai ypač atsilieptų vakariečiams. „Jei šalys naudoja mūsų eksportuojamus metalus pramonės tikslams bei tuo pačiu metu stengiasi pakenkti Kinijos ekonominei plėtrai, tai mums yra nepriimtina“, – teigė Kinijos diplomatas bei politikas Wang Yi.
Pekino miesto muitinės išleistais duomenimis amerikietiškų prekių importas į Kiniją krito net 31,4 procentais. Abi pusės yra atviros deryboms, tačiau pasak analitikų, abi pusės yra pakankamai užsispyrusios, tad greitu metu sprendimo, tenkinančio abi puses, pasiekti greičiausiai nepavyks. Ko pasekoje, Kinijos ekonomikos būklė ateityje gali dar labiau suprastėti bei įtakoti pasaulinę ekonomikos gerovę.
Taip pat skaitykite: Irano – JAV krizė