Lygiai prieš penkerius metus, 2015 metų sausio 7 dieną, Prancūziją ir visą likusį pasaulį sukrėtė žiaurus įvykis: teroro išpuolis ,, Charlie Hebdo“ redakcijoje. Šis satyrinis savaitraštis buvo žinomas dėl jame publikuotų kontraversiškų, Islamo religiją pašiepiančių straipsnių ir karikatūrų.
Pretekstas užpulti žurnalistus
Islamistai turi daug įsitikinimų, susijusių su jų religija. Pavyzdžiui, negalima kritikuoti ar šaipytis iš jų pranašo Mahometo, kitaip už tai bus žiauriai baudžiama. Tuo galėjo įsitikinti ir danų karikatūristai bei žurnalistai, kurie 2005 metais užsitraukė didžiulę musulmonų nemalonę. Dailininkai dalyvavo didžiausio Danijos laikraščio ,,Jyllands-Posten“ konkurse, kuris buvo surengtas norint išrinkti šmaikščiausią Mohameto piešinį. Buvo atrinkta dvylika piešinių, kurie pasirodė 2005 metų, sausio 30-osios numeryje. Pasirodžius iliustracijoms, kilo tikras skandalas. Musulmonai grasino, jog ,,sukapos danus į tiek gabalėlių, kiek yra karikatūrų“. Jie taip pat degino ambasadas, o nesutarimai sugebėjo pasiekti net ekonomiką. Buvo nutraukti Danijos ir Irano prekybiniai ryšiai, o tam, kad situacija bent kiek aprimtų, prireikė kelių metų. Tačiau, kažin ar vien tik šis, žurnalistų ir karikatūristų poelgis galėjo išprovokuoti tokį musulmonų pyktį. Juk sakoma, kad ,,be dūmų nėra ugnies“, taigi, gal dūmai pasirodė jau anksčiau? Juk 2004 metais Europą taip pat drebino musulmonų ir krikščionių nesutarimai.
Theo Van Gogh © Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Tais metais žurnalistus sukrėtė jų kolegos Theo Van Gogho nužudymas. Šis režisierius ir publicistas, dailės genijaus Vincento Van Gogho brolio anūkas, buvo nužudytas 2004 metų lapkričio 2 dieną, marokiečių kilmės musulmonų fundamentalisto Mohammedo Bouyeri, kuris tai padarė norėdamas atkeršyti už tai, jog Theo smerkė Islamo ideologiją. Theo nuo 1980 metų užsiėmė aktyviu jos smerkimu. Savo tinklalapyje ,,De Geronde Roleer“, jis reiškė griežtą daugiakultūrinės visuomenės kritiką, o prieš savo mirtį jis dar spėjo išleisti knygą ,,Allah weet het beter“ (,, Alachas žino geriausiai“ ) ir filmą ,,Submission“.
Būtent filmas, kuriame buvo pasakojama apie sunkią musulmonių dalią, ir tapo paskata susidoroti su režisieriumi, o islamistų pyktis vis augo. Praėjus dienai po nužudymo, Nyderlandų policija areštavo aštuonis žmones, tariamai priklausiusius teroristų grupei ,,Hofstad Network“, kuri grasino išžudyti visus, kurie tyčiosis iš Islamo. Grasinimų sulaukė ir ,, Charlie Hebdo“ redakcija. 2011 metais ji buvo apmėtyta Molotovo kokteiliais už tai, kad kaip ir kiti Europos savaitraščiai išspausdino Mahometo karikatūras. Nuo šio įvykio neapykanta karikatūristams vis didėjo ir jie nebeturėjo ramybės.
Danijos laikraštis ,,Jyllands-Posten“
Teroro išpuolio eiga
2015 metų rytą, savaitraščio darbuotojai, kaip įprastai, rinkosi į savaitinę spaudos konferenciją laikraščio būstinėje, Nicolas Apport gatvėje, 11-ajame Paryžiaus rajone, netoli Richard- Lenoir metro. Tuo metu jie net nenumanė, jog teroristai yra visai šalia jų, kitame ,,Charlie Hebdo“ pastate, kur laikomi laikraščio archyvai. Du, juodai apsirengę, alžyriečių kilmės vyrai, kurie buvo broliai Saïd Kouachi ir Chérif Kouachi, įsiveržę į gretimą pastatą, paklausė, ar jie pateko būtent ten, kur yra ,,Charlie Hebdo” būstinė. Supratę, jog pateko ne ten, jie patraukė toliau, į ten kur ir turėjo atvykti.
Atsidūrę pastate, jie paklausė dviejų registratūroje dirbančių asmenų, kur yra ,, Charlie Hebdo” patalpos. Užpuolikai pradėjo šaudyti ir nužudė vieną iš vyrų, Frericą Boisseau. Jie pakilo į antrą aukštą, kur buvo susirinkę redakcijos darbuotojai. Jie toliau šaudė ir kartojo, jog ,,Dievas didis” ir jie nori atkeršyti Alacho vardu. Vieno iš karikatūristų, pravarde ,,Coco” teigimu, jis ėjo pasiimti dukters iš darželio, kuomet šie du ginkluoti ir veidus pridengę vyrai pradėjo jam grasinti. Jie norėjo įeiti ir privertė vyrą suvesti durų kodą. Abu jie puikiai kalbėjo prancūziškai ir teigė atstovaujantys ,,Al–Qaedą”. Apie 11;30 ryte policiją pasiekė skambutis, jog ,,Charlie Hebdo” būstinėje įvyko susišaudymas. Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųsta policija. Lauke esantys liudininkai tuo metu pranešė girdėję apie 30 šūvių. Galiausiai, Prancūzijos policija nukovė abu brolius teroristus ir jų bendrininką Amedy Coulibaly, kuris buvo paėmęs įkaitus.
Žurnalo “Chalie Hebdo” numeris išprovokavęs išpuolį ir “Chalie Hebdo” numeris pasirodęs iš karto po teroro akto (užrašas prancūzų k. “Aš esu Charlie. Viskas atleista.”
Teroro akto padariniai
Iš viso šio teroro akto metu žuvo 12 žmonės, dar 11 buvo sužeisti. Kraupaus įvykio sukrėsti žmonės dalinosi žinutėmis su užrašu ,,Je suis Charlie” (,,Aš esu Charlie”), taip pat Paryžiuje, kituose Europos miestuose vyko žurnalistus palaikančios demonstracijos. Taip pat, po išpuolio, ,,Charlie Hebdo” išleido naują leidinį su užrašu ,,Viskas yra atleista”. Karikatūristai teigė nepasiduosiantys teroristų rodomai jėgai ir jie toliau platino savo idėjas.
Praėjus ketveriems metams po išpuolio, 2019 metų sausio 7 dieną, Prancūzijos prezidentas, Emanuelis Macronas , savo ,,Twitter” paskyroje , apie šį, visus sukrėtusį įvykį, kalbėjo taip, :,, Tie, kurie prieš 4 metus buvo užpulti ,,Charlie Hebdo” būstinėje, kovojo dėl žodžio laisvės, taigi ir Respublikos. Respublika išliko, o saviraiškos laisvė stipresnė nei kada nors anksčiau “.
© KaunoZinios.lt nuotr.
,,Charlie Hebdo” po 5 metų
Dabartinis ,,Charlie Hebdo” direktorius yra Laurent Sourisseau. Jis taip pat buvo užpultas teroro atakos metu. Tuomet teroristai jam šovė į petį. Po tragedijos jis išleido kelias karikatūras ir perėmė 70 procentų įmonės akcijų. Kalbėdamas apie išpuolį tinklaraščiui ,,Franceinfo”, 2019 metų spalio 29 dieną, jis teigė: ,,Po 5 metų ,,Charlie Hebdo” yra vis dar gyvas”.
Apie savo išgyvenimus išpuolio metu, Prancūzijos dienrasčiui ,,LeMonde”, prasitarė ir ,,Charlie Hebdo” korespondentė Sigolene Vinson. Pokalbio metu ji sunkiai tramdė ašaras. Atrodo, jog ši, jūrą ir linksmybes mėgusi moteris, po atakos pradėjo gyventi naują, paralelinį gyvenimą. Ją labai sukrėtė visi tą dieną matyti vaizdai. Tą lemtingą, sausio 7 dieną, 11:33 ji sėdėjo šalia karikatūristo Charbo, ir staiga, teroristai įsiveržė į kambarį. Moteriai pasisekė, nes vienas iš brolių nusprendė jos nežudyti, užuot tai daręs, jis tarė jai: „Aš tave gelbėju ir kadangi aš tave gelbėju, tu turi perskaityti Koraną.“
Kadangi, Sigolene nebuvo sužeista, ji galėjo padėti kitiems. Ji iškvietė ugniagesius, nušluostė kolegos Fabrice Nicolino kaktą, patarė Philippe’ui Lançonui, kuriam peršovė žandikaulį, nekalbėti, likti šalia dizainerio Riss, kuriam buvo sužeistas petys.
Iš tikrųjų, daugeliui liudininkų, dėl atakos metu patirto šoko, net ir dabar yra sunku prisiminti tos dienos įvykių eigą. Belieka tikėtis, jog Prancūzijai niekuomet nebeteks ir vėl patirti tokios tragedijos, nors teroristai ir vis dar kelia didžiulę baimę visai Europai. Galbūt, aktyviai kovojant prieš šią siaubingą jėgą, sulauksime laiko, kuomet teroro aktai nebebus laikomi mūsų eros prakeiksmu.
Taip pat skaitykite: TOP 10 teroristinių išpuolių, kuriuos įvykdė ne musulmonai
