Pietų Karolinos įstatymų leidėjai pirmadienį 37 balsais prieš tris nutarė pašalinti iš valstijos parlamento komplekso konfederatų vėliavą, kurią Jungtinėse Valstijose daugiau žmonių pradėjo laikyti atgrasaus rasizmo simboliu po praeitą mėnesį įvykusių šaudynių vienoje juodaodžių bažnyčioje.
Nutarimas dėl vėliavos pašalinimo buvo lengvai priimtas valstijos Senate, bet dabar jis dar bus pateiktas svarstyti Atstovų rūmams, garsėjant visuomenės balsams, kad raudona vėliava su įstrižu mėlynu kryžiumi ir baltomis žvaigždėmis neturėtų būti iškelta prie Kapitolijaus rūmų valstijos sostinėje Kolumbijoje.
“Tai padaryti bus teisinga”, – sakė valstijos senatorius demokratas Vincentas Sheheenas (Vinsentas Šehinas) per diskusijas dėl šio prieštaringai vertinamo klausimo Pietų Karolinos parlamente, kuriame daugumą turi respublikonai.
Konfederatų karinė vėliava tapo emocingų debatų objektu po to, kai vienas jaunas baltųjų viršenybės šalininkas nušovė devynis juodaodžius maldininkus istorinėje afroamerikiečių bažnyčioje Čarlstono mieste.
Daugelis laiko tą Amerikos pilietinių karo laikų vėliavą, kurią dažnai naudoja įvairios ekstremistų grupuotės, neapykantos ir rasizmo simboliu, o ne regiono paveldu.
Tokios vėliavos jau buvo pašalintos iš Kapitolijaus teritorijos Alabamos sostinėje Montgomeryje, o keli didieji mažmeninės prekybos tinklai išėmė jas iš savo parduotuvių lentynų.
15 pastarųjų metų konfederatų vėliava buvo iškelta prie Konfederatų memorialo pievelėje priešais Kapitolijaus pastatą Pietų Karolinos valstijoje, kurioje 1861 metais pirmiausiai įsiplieskė pilietinis karas.
Raginimai ją pašalinti atsinaujino po birželio 17 įvykdyto išpuolio istorinėje Emanuel afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje Čarlstone. Tarp tos atakos aukų buvo vienas valstijos senatorius.
21 metų įtariamasis Dylannas Roofas (Dilanas Rufas), anksčiau internete buvo paskelbęs nuotraukų, kurioje jis matomas laikantis konfederatų vėliavą ir dėvintis antsiuvą su jos atvaizdu.
Pietų Karolinos gubernatorė Nikki Haley (Niki Heili), priklausanti Respublikonų partijos radikaliajai “Arbatėlės” frakcijai, po šaudynių Čarlstone pasisakė už konfederatų vėliavos pašalinimą.
Pagal įstatymus, galutinis sprendimas šiuo klausimu priklauso Pietų Karolinos generaliniam susirinkimui, kurio abejuose rūmuose dominuoja respublikonai. Tikėtina, kad šis klausimas bus išspręstas iki įstatymų leidėjų vasaros atostogų pradžios vėliau šią savaitę.
Tuo tarpu ekstremistinė baltųjų viršenybės šalininkų organizacija Kukluksklanas (Ku Klux Klan, KKK), liūdnai pagarsėjusi dėl ilgiau negu šimtmetį vykdytos neapykantos ir teroro kampanijos prieš afroamerikiečius ir kitas mažumas, planuoja ateinančią savaitę surengti protestą, reikalaudama palikti konfederatų vėliavą prie Pietų Karolinos parlamento.
Kaip praneša žiniasklaida, KKK gavo leidimą liepos 18 dieną surengti 100-200 mitingą Valstijos rūmų teritorijoje Kolumbijoje.