Praėjusios savaitės pradžioje Berlyne susitikę Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai susitarė dėl priemonių, kurios galėtų vesti prie taikos Rytų Ukrainoje įsigalėjimo.
Vis dėlto, įtampos sumažėjimu šalies Rytuose nekvepia: iš Sloviansko išvyti separatistai perbėgo į Donecką, Rusijos kariuomenė toliau žvangina ginklais prie Ukrainos sienos, o D. Medvedevas gąsdina dujų krize rudenį.
Pergalė Slovianske ir Donecko apsuptis
Pirmadienį pasibaigus paliauboms, visą savaitę Rytų Ukrainoje griaudėjo artilerijos ugnis, galiausiai šeštadienį Ukrainos kariuomenė pasiekė iki šiol reikšmingiausią pergalę jau kelis mėnesius besitęsiančiame kare prieš separatistus: atkovotas nuo balandžio vidurio prorusiškų dalinių užimtas Slovianskas.
Separatistai masiškai paliko miestą, o svarbiausia – kartu su jais pabėgo Igoris Girkinas-Strelkinas, viena iš ryškiausių vadinamosios Donecko liaudies respublikos figūrų. Faktinis separatistų ginkluotojų būrių vadas visoje Rytų Ukrainoje ir buvęs Rusijos GRU pulkininkas, veikęs daugumoje Rusijos karinių operacijų nuo Čečėnijos iki Krymo, dabar esą yra įsiutęs ant V. Putino režimo, nes separatistai praranda pozicijas, o Rusija jiems į pagalba nesiunčia savo reguliarios kariuomenės.
Situacija Rytų Ukrainoje po Sloviansko atkovojimo keičiasi kardinaliai: separatistų tebekontroliuojamus Donecką ir Luhanską dabar ima supti Ukrainos kariuomenė. Vienam iš šių miestų grįžus į valdžios Kijeve rankas, būtų greitai atkovotos ir tarp jų likusios mažiau reikšmingos separatistų užimtos teritorijos. Dauguma teroristų iš Sloviansko pasitraukė būtent į Donecką.
Sekantis žingsnis: Donecko ir Luhansko pilna apsuptis ir blokada. „Prezidento Porošenkos strategija numato blokuoti šiuos miestus iki banditų kapituliacijos“, – taip didžiausiai Ukrainos televizijai Inter TV teigė buvęs laikinasis Ukrainos gynybos ministas Michailas Kovalas.
Separatistai teigia nepasiduosiantys
Į Donecką iš Sloviansko pabėgę separatistai viską mato kiek kitaip. Pasitraukimo iš Sloviansko jie nelaiko dideliu savo pralaimėjimu – priešingai, viso labo taktiniu manevru, ir teigia ginsiantys Donecką.
Sekmadienį Lenino aikštėje Donecke susirinko apie du tūkstančius prorusiškų demonstrantų, o apsiskelbęs Donecko „gubernatorius“ P. Gubarevas, labiausiai pagarsėjęs nuotraukomis, kuriose yra apsirengęs kaip caras, susirinkusiai miniai teigė, kad atsitraukimas iš Sloviansko buvo teisingas manevras, o Donecke susirinkę daliniai apgins miestą nuo Ukrainos kariuomenės.
Oligarchai tarp Ukrainos ir Rusijos
Nepaslaptis, kad oligarchai, iki šiol turėję milžinišką galią Ukrainoje, didelį vaidmenį vaidina ir dabartiniuose neramumuose. Po Maidano pergalės Kijeve į valdžią atėjus proeuropietiškai vyriausybei daugelis iš jų buvo priversti pasirinkti puses, ir nemažai verslo ryšiais glaudžiausiai susijusių su Rusija oligarchų pasirinko finansiškai remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Galbūt įtakingiausias iš jų – Rinatas Akhmetovas, šiuo metu turtingiausias Ukrainos žmogus. Jo turtas vertinamas maždaug dvylika milijardų JAV dolerių, jis yra darbdavys daugiau kaip 300 000 žmonių anglies ir plieno industrijoje Donbaso regione ir Donecko futbolo klubo „Shakhtar“ savininkas.
R. Akhmetovas iki šiol buvo laikomas vienu iš pagrindinių finansiniu separatistų remėju, tokius įtarimus dar stiprino ypač glaudūs jo valdomos pramonės prekybiniai ryšiai su Rusija, tačiau pastaruoju metu vis garsiau ir vis dažniau jis ėmė pasisakyti už Ukrainos vienybę. Nors po Sloviansko išlaisvinimo pasirodžiusiame interviu oligarchas reikalavo, kad Ukrainos kariuomenė nebombarduotų Donecko ir teigė matantis krizės sprendimą tik per „derybas, derybas, derybas“, tačiau taip pat dar kartą pareiškė, kad mato „laimingą Donbasą tik vieningoje Ukrainoje“.
Jeigu ir su aiškiomis išlygomis, panašu, kad R. Akhmetovas atvirai pasirinko Kijevo pusę: o tai reiškia bent jau tiek, kad separatistai ne(be)turi finansiškai įtakingiausio žmogaus Donbase ir visoje Ukrainoje paramos. Tai turėtų priversti sunerimti Donecke susirinkusius ir „gynybai“ besiruošiančius prorusiškus separatistus.
P. Porošenkos kovos su korupcija programa tęsiasi
Maidano revoliucijai nugalėjus ir nuvertus V. Janukovyčiaus režimą, Ukraina skubiai grįžo prie 2004 metų konstitucijos pataisų, apribojančių prezidento galias. Tarp reikšmingesnių vykdomųjų prezidento galių teliko patariamoji teisė skirti užsienio reikalų ir gynybos ministrus: kandidatus tada balsavimu dar turi patvirtinti Aukščiausioji Rada.
Tiesa, tie patys demokratiniai konstituciniai rėmai neapsaugojo po 2004 m. Oranžinės revoliucijos išrinktojo prezidento V. Juščenkos nuo rimtų įtarimų korupcija (tai ir buvo viena priežasčių, kodėl daug ukrainiečių nusivylė ir 2010 m. išrinko V. Janukovyčių, taip pat žadėjusį suartėjimą su ES). Todėl dabar P. Porošenka, atrodo, nėra linkęs kartoti V. Juščenkos klaidų ir švaistyti antrojo Ukrainos šanso: jis nuosekliai laikosi savo paskelbtos kovos su korupcija programos.
Todėl praėjusią savaitę imtąsi kariuomenės: paskirtas naujas gynybos ministras. P. Porošenka pasiūlė, o Aukščiausioji Rada patvirtino buvusio Ukrainos saugumo administracijos vadovo Valerijaus Heletėjaus kandidatūrą. „Visi korumpuoti karininkai turi atsakyti už savo veiksmus prieš ukrainiečių tautą“, – sakė prezidentas prieš naujojo ministro paskyrimą.
Naujasis gynybos ministras buvo nusiteikęs nemažiau ryžtingai ir savo kalboje Aukščiausiajai Radai pažadėjo, kad Ukraina sieks atsiimti Krymą. „Ukrainos Sevastopolyje vyks pergalės paradas“ – ypač gausių plojimų Radoje sulaukė šie V. Heletėjaus žodžiai.
Tuo tarpu nepaisant kalbų Berlyne apie taiką, Maskva neatrodo nusiteikusi bent kiek mažinti įtampą regione: Rusijos kariuomenė ir toliau žvangina ginklais prie pat Ukrainos sienos, o D. Medvedevas pareiškė, kad rudenį Ukrainos laukia dujų krizė dėl jos skolų Maskvai. Primename, kad „Gazprom“ neseniai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai; šaliai nuosavų atsargų užteks tik apytikriai iki gruodžio.
