Mokslinės fantastikos televizija jau dešimtmečius užkariauja viso pasaulio žiūrovų protus ir vaizduotę. Mokslinės fantastikos televizijos laidos leido mums pabėgti nuo mūsų realybės apribojimų ir pasinerti į žavius alternatyvius pasaulius – nuo kosmoso gelmių tyrinėjimo iki futuristinių technologijų įsivaizdavimo.

Vertinant geriausias visų laikų mokslinės fantastikos televizijos laidas, tampa aišku, kad tos, kurios turi išliekamąją vertę, pasižymi novatoriška įtaka, įtraukiančiu pasakojimu, novatorišku pasaulio kūrimu ir poveikiu populiariajai kultūrai. Nors šiame straipsnyje išryškinti keli skiriamieji mokslinės fantastikos televizijos laidų pavyzdžiai, toks išvardijimas jokiu būdu nėra išsamus, o dėl subjektyvaus skonio neabejotinai susidarys skirtingos nuomonės. Galiausiai mokslinės fantastikos žavesys slypi jos gebėjime nukelti mus į neištirtas teritorijas, mesti iššūkį mūsų suvokimui ir pakviesti apmąstyti didžiuosius klausimus, lemiančius mūsų žmogiškumą.

Straipsnyje pristatome geriausias visų laikų mokslinės fantastikos televizijos laidas (pagal IMDb įvertinimus), atsižvelgdami į tokius veiksnius, kaip pasakojimas, veikėjų vystymasis ir bendras kultūrinis poveikis.

Kadras iš serialo „Juodasis veidrodis“ / Netflix

10. „Juodasis veidrodis“ (Black Mirror, 2011 – )

IMDb įvertinimas: 8.7/10

„Black Mirror“ tai britų televizijos serialas sukurtas Charlie‘io Brooker‘io, teigiančio, jog tai drama apie mūsų gyvenimą, kurį gyvename dabar ir apie tai kaip mes gyvensime jį po 10 minučių. 2012 metais į televizijos padangę įskriejęs serialas buvo palankiai įvertintas kritikų bei apdovanotas „International Emmy“ apdovanojimu, kaip geriausias televizijos mini serialas. Įdomu tai jog „Black Mirror“ tapo labai populiarus Kinijoje ir buvo labiausiai aptarinėjamas serialas 2012 metais.

„Black Mirror“ – vienas iš teminių televizijos serialų, kaip „Alfred Hitchcock Presents“ ar „Twilight Zone“, kurių formatas vadinamas  antologija. Kiekviena serija pateikia visiškai skirtingus veikėjus, veiksmo vietą, o kartais net kitokią realybę. „Black Mirror“ serijas vienija bendra mintis (neigiama technologijų įtaka), kiekviena serija, tai tarsi skirtingas filmas, su skirtingais veikėjais bei aktoriais.

Kaip ir daugelį britiškos televizijos serialų „Black Mirror“ sezoną sudaro tik trys serijos. Kiekvienos serijos ilgis svyruoja nuo 40 iki 60 minučių. Kiekviena serija parodo kaip technologijos ir vartotojiškoji visuomenė įtakoja serialo veikėjus. Tai tobula mokslinės fantastikos satyra, atskleidžianti kaip bet kuris iš mūsų galime prarasti savo vertybes bei orumą vis augančios priklausomybės nuo technologijų dėka. „Black Mirror“ pateikia nemažai užuominų skirtų Twitter ar Facebook  gerbėjams, taip pat video žaidimų fanatams, tačiau tikrai ne iš gerosios pusės.

Kalbėti apie šį serialą kaip apie visumą sudėtinga. Kiekviena serija yra absoliučiai skirtinga ir nėra susijusi viena su kita. Vienoje serijoje moteris savo mirusį vyrą stengiasi pakeisti robotu, kuris atrodo lygiai taip pat kaip jis ir jo asmenybė atkuriama naudojantis jo „post’ais“, bei komentarais socialinėse medijose. Tačiau po kurio laiko ji supranta, jog jos vyras buvo daug daugiau nei tas kurį ji susikūrė ir su didele širdgėla stengiasi ištaisyti savo klaidą. Paskutinėje pirmo sezono serijoje, kuri aktorių Robert’ą Downey Jr. itin suintrigavo ir jis pateikė pasiūlymą sukurti filmą, yra metafora apie tai kaip mes praleidžiame daugiau laiko gyvendami savo gyvenimus per skaitmeninius ekranus, o ne gyvendami natūralioje aplinkoje. Tad kiekviena serija turi savo moralą, savo pasaulio matymo kampą, o pagrindinė viso serialo žinutė, kurią mums siunčia serialo kūrėjai yra ta, kad mes pernelyg dažnai leidžiame technologijoms įtakoti mūsų gyvenimus ir prarandame suvokimą kas iš tiesų yra svarbiausia – žmogiškumas.

Serialas vienareikšmiškai yra nuostabus, o ką jau kalbėti apie pačią idėją. Pats „Black Mirror“ tonas yra tamsus ir pesimistiškas. Tai išlaikyti padeda daug šaltos mėlynos spalvos kinematografijoje ir atmosfera, kuri suteikia klaustrofobijos efektą. Kiekviena serija baigiasi niūria gaida ar bent jau padėtimi, kurią galima pavadinti “geriausia iš blogiausios”. Nėra priekaištų nei režisieriui, nei scenarijaus autoriui, kuris tikrai nusipelno aplodismentų.

Aktorių darbas šaunus, kiekvienas iš jų savo srities profesionalai. Daugelis iš jų kino aktoriai, kuriuos yra tekę matyti kituose britų filmuose ar serialuose, tokiuose kaip „Downton Abbey“.

Geriausia tai jog, per mažiau nei valandą serialo kūrėjai sugeba mus taip įtraukti jog mes pradedame tikėti veikėjais, gailime jų, o taip pat juose mes sugebame įžvelgti patys save. (Ieva Gabrėnaitė)

Kadras iš serialo „The Last of Us“ / HBO Max

9. „The Last of Us“ (2023 – )

IMDb įvertinimas: 8.8/10

Pagrindinius vaidmenis atlieka čilietiškos kilmės amerikiečių aktorius Pedras Paskalis, sužibėjęs tokioje televizijos produkcijoje kaip „Narcos“ ir „Sostų karai“, ir taip pat „Sostų karuose“ vaidinusi Bela Ramsi. „The Last of Us“ Paskalis atlieka širdplėšos draskomo tėvo ir žudiko vaidmenį, o Bela vaidina aštrialiežuvę našlaitę Elę Viljams, kuri norėdama pamatyti pasaulio pabėga iš valstybės apmokamų karių internatinės mokyklos, o vėliau išaiškėja, kad ypatinga ji būtent tuo, kad jos kraujas – tai slaptas priešnuodis nuo pasaulį apėmusios pandemijos, kuriai, manyta, priešnuodžio nėra.

Pasakojimo prielaidos mums ne tokios ir svetimos. Pamažu visuose Žemės kampeliuose vienu metu pradėjo plisti grybelinė infekcija. Pasak ekspertų, šis grybelis negali įsitvirtinti žmogaus kūne, tačiau jis mutavo, įsisuko į maisto produktus ir jau kitą dieną iš ryto pasaulį ištiko visiškas krachas – žmonės pradėjo virsti tikrais monstrais, kurie ėda sveikuosius ir taip juos užkrečia. Vienintelė išeitis – subombarduoti miestus.

Šiomis aplinkybėmis, vos 2003 metais prasidėjus tariamai pandemijai, karo veteranas Džoelis praranda savo vienintelę dukrą – jis nesugeba jos apsaugoti nuo pavojų. Vėliau matysime, kad jis dar ilgą laiką negali susitaikyti su skaudžia netektimi. O laiko praeina nemažai – 20 metų. Ir mes nusikeliame į 2023-iuosius, kurie atrodo visiškai kitaip nei anksčiau – civilizacija yra žlugusi, po pasaulį klaidžioja armija grybų užvaldytų zombių, o išlikusieji žmonės telkiasi karantininėse zonose, kurioms vadovauja karinės vadovybės, joms priešinasi maištininkai. Tokios tvarkos, kurią visada pažinojome, nebėra, ir iš esmės visi gyvena apokaliptinėje santvarkoje. Štai čia atsiranda Elė, kurios kraujas turi išgelbėti žmoniją, o Džoelis, taip jau išėjo, tapo jos gynėju, saugotoju ir vedliu, turinčiu nuvesti keturiolikmetę mergaitę į kitą šalies galą ir pristatyti atitinkamiems asmenims, kad šie išrastų vakciną. Taip prasideda jų kelionė.

Galima aiškiai justi, kad serialas paremtas kompiuteriniu žaidimu, nes kartu su Džoeliu ir Ele tartum keliaujame po virtualią apokaliptinę žaidimo realybę, kurioje norint pereiti į kitą lygmenį reikia patekti į kitą miestą arba kažką nužudyti. Vienintelis skirtumas tarp žaidimo ir serialo – tai dėmesys veikėjams ir jų emociniams išgyvenimams. Trečioje serijoje išvystame jautrią Bilo ir Frenko – tos pačios lyties poros – istoriją, kuri prasidėjo būtent apokalipsės aplinkybėmis, o penktoje serijoje atskleidžiamas Henrio ir jo kurčio mažojo broliuko Semo likimas, kuris neabejotanai kupinas tragizmo. Jeigu per pirmąsias serijas matome daug skerdynių, žudymo, sprogimų ir kitų veiksmo scenų, verčiančių mus abejoti, kuo šis serialas skiriasi nuo kitų apokaliptinių siužetų, galiausiai vis tiek patiriame, kad apokalipsės fone atsiskleidžiantys žmonių santykiai ir jų asmeninės tragedijos – neabejotinai yra raktas į žiūrovų širdis ir protus.

Temos, svarbios šioje televizijos produkcijoje, yra universalios. Tai apie buvimą drauge, meilę, apie vienatvę, netektį, per didelį atsakomybės jausmą, traumas ir žaizdas, kurios amžinai su mumis lieka, ir, žinoma, mirtį. Nes mirtis yra visur ir visada. Na, tik gal apokalipsės metu ji šiek tiek labiau jaučiama. (Dora Žibaitė)

Kadras iš serialo „Drakonų kova Z“ / Fuji TV

8. „Drakonų kova Z“ (Dragon Ball Z, 1989 – 1996)

IMDb įvertinimas: 8.8/10

Televizijos serialas – daugiaserijinis anime ir „Dragon Ball“ tęsinys. Šios serijos yra originali „Dragon Ball“ mangos, kurią kūrė Akira Torijama, paskutinių 26 tomų adaptacija. Seriale galingiausias pasaulio kovotojas ir teisingumo sergėtojas Son Goku turi apsaugoti Žemę nuo sajanų karių, vadovaujamų tironiškojo kosmoso karvedžio Frizos. Nepaisydamas visko, Goku turi susivienyti su savo ilgamečiu priešininku Pikolo, kad išgelbėtų visus, kuriuos myli, nuo šių naujų, nenuspėjamų grėsmių žmonijai.

„Dragon Ball Z“ serijose tęsiami Goko nuotykiai. Jis suaugo, tapo tėvu ir turi sūnų Gohaną. Po to, kai Gokas sužino, kad jis – sajanas, jis žūva, tačiau po treniruočių pomirtiniame gyvenime yra prikeliamas. Gokas apgina Žemę nuo sajano Vedžito ir palieką ją, kad galėtų nugalėti galaktikos tironą Fryzą. Po trejų metų piktoji gyvybės forma Celas surengia kovos menų turnyrą, kad nulemtų Žemės likimą. Kovoje Gokas paaukoja savo gyvybę, bet Gohanas atkeršija už tėvą nukaudamas Celą. Po 7 metų Gokas vėl prikeliamas ir kaunasi su magišku padaru Madžin Bū. Po kelių mūšių, Žemės sunaikinimo ir atstatymo, Gokas sunaikina Bū.

Taigi, kaip jau supratote, tai anime serialas apie kovas už garbę, pasiaukojimus už draugus ir pasaulio gynimas, „Drakonų kova Z“ daugeliui buvo vienas įtakingiausių animacinių serialų pasaulyje. Daugelis skaitytojų tikriausiai prisimins, kai buvo jaunesni, jie augo žiūrėdami visą šį serialą nuo pradžios iki pabaigos, o gal net ir skaitė komiksus ir žaidė vaizdo žaidimus. „Drakonų kova Z“ seriale matome: vienus charizmatiškiausių personažų, puikių kovų scenų ir stiprių siužetų, apimančių tūkstančius metų.

Tačiau daugeliui žiūrovų gaila, kad vakarietiška televizijos versija – smarkiai cenzūruota, todėl kai kurios originalios kovos scenos dezorientuoja ir joms trūksta eigos. Japoniškoje versijoje buvo rodomas niekieno nevaržomas smurtas ir vartojami keiksmažodžiai, taip sukuriant emocinę įtampą, kurios nėra angliškoje versijoje. Be to, užkietėję „Drakonų kovos“ gerbėjai sutiks, kad įgarsinimas niekur nėra toks geras kaip japoniškoje versijoje.

Na, bet nepaisant minimalių pastabų serialas tikrai pavergė milijonų žiūrovų širdis ir yra žinomas, nepamirštas net ir šiandien.

Kadras iš serialo „Kaubojus Bibopas“ / TXN, Netflix

7. „Kaubojus Bibopas“ (Cowboy Bebop, 1998 – 1999)

IMDb įvertinimas: 8.9/10

1998 m. „Sunrise“ išleistas „Kaubojus Bibopas“ ne tik iš karto tapo hitu Japonijoje, bet ir vienu iš pirmųjų anime filmų, išpopuliarėjusių Amerikoje. Iki būsimos vaidybinės ekranizacijos likus mažiau nei mėnesiui, „Netflix“ pradėjo transliuoti šią anime klasiką.

Seriale, ateityje žmonija kolonizavo Saulės sistemą. Naudodamiesi hipererdvės vartais žmonės gali greitai keliauti iš vienos planetos į kitą, todėl prekyba tarp įvairių kolonijų yra praktiškas dalykas. Tačiau Saulės sistema – didelė. Dėl to teisėsaugai tapo sunkiau susekti ir sulaikyti nusikaltėlius. Taigi, norėdama papildyti policijos įstaigų trūkumus, žmonija ėmė naudotis premijų medžiotojais. Už labiausiai pagarsėjusius nusikaltėlius siūlomos milžiniškos pinigų sumos. Norint persekioti šiuos sukčius, reikia ypatingo būdo žmonių. Pavyzdžiui, tokių, kokius galima sutikti kosminiame laive „Bebop“.

Prasidėjus „Kaubojui Bibopui“, susipažįstame su Spaiku Spiegaliu ir jo partneriu Džetu Blacku. Šie du keliauja po žvaigždes medžiodami užmokestį. Tačiau laikai sunkūs, o lėšos senka. Ne todėl, kad jie negali gaudyti užsakymų, o todėl, kad Spaikas gali būti pernelyg entuziastingas persekiodamas nusikaltėlius.

Serialo bandomojo epizodo „Asteroid Blues“ įžanginė scena, tikriausiai viena geriausių įžanginių scenų televizijos istorijoje. Žiūrovui parodoma tiek daug apie Džetą ir Spaiką, tiek apie juos kaip asmenybes, tiek apie jų partnerystę, ir pasakojama per tokį neįkyrų bendravimą, kad pirmą kartą pamatęs jį negali iki galo įvertinti. Bet kai tik bus rodomi viso serialo titrai, labai rekomenduojame grįžti ir dar kartą pažiūrėti tas kelias pirmąsias minutes. Jos yra tobulos.

Nors pirmoji serija prasideda tik su duetu laive „Bebop“, netrukus aktorių gretas papildo žavus Velsų korgis ir duomenų šuo vardu Ein, aferistė ir nuolat pinigų stokojanti sunkiai besiverčianti Fėja Valentina ir galbūt geriausias sistemos įsilaužėlis Edvardas. Kiekvienas naujas veikėjas, įlipęs į „Bebop“, į įgulos asmenybę įneša naują elementą. Kiekvienas veikėjas greitai įsilieja į bendravimo, nuotykių ir dramų, sudarančių 26 „Kaubojaus Bibopo“ epizodus, dinamiką taip stipriai, kad greitai pamirštate, jog ne visi jie buvo laive nuo pat pradžių.

Nors pagrindinis „Kaubojaus Bibopo“ aktorių ansamblis suteikia serialui daug asmeniškumo, tai, kas jie yra šiuo metu, sudaro tik pusę šių veikėjų patrauklumo. Vienas iš svarbiausių serialo pasakojimo elementų – praeitis, kuria seka Spaikas, Džetas ir Fėja. Nesvarbu, ar tai būtų Džeto darbas policijoje, Spaiko metai didžiausiame Marso nusikalstamame sindikate, ar Fėjos išdavysčių ir manipuliacijų istorija, seriale nuolat tyrinėjama, kaip ir kuo šie veikėjai buvo, ką jų veikla ir lemia ir tai, kuo jie yra dabar. Nesvarbu, ar praeityje, ar dabartyje, „Kaubojus Bebopas“ su savo veikėjais padaro tai, apie ką tik nedaugelis serialų gali pasvajoti.

Šis serialas – išskirtinis. Daugiau nei 20 metų senumo anime serialas dar neprarado savo spindesio. Įtemptos kosminės kovos ir sklandi kovos animacija dabar atrodo beveik taip pat sklandžiai, kaip ir tada. Tai tarsi „Juros periodo parko“ anime versija.

Kadras iš serialo „Firefly“ / Disney+

6. „Firefly“ (2002 – 2003)

IMDb įvertinimas: 9.0/10

Po pirmojo sezono nutrauktas ateities vesternas. Šis serialas susilaukė kontroversiškų įvertinimų iš žiūrovų: vieniems jis – netikėtai nutrauktas šedevras, kitiems – susidomėjimo nekeliantis mažo biudžeto serialas.

Serialo populiarumui nepadėjo ir neįprastai keistai televizijos eteryje pasirodžiusios serijos – jos buvo rodomos ne iš eilės. Veiksmas vyksta praėjus 500 metų nuo dabarties, neištyrinėtoje galaktikos vietoje. Žmonės privalėjo palikti žemę, nes joje tiesiog buvo per daug žmonių, taip jie atsidūrė šios žvaigždės planetų sistemoje.

Žmonės daugelį planetų ir jų mėnulių pavertė panašiais į Žemę, tačiau išorinės žvaigždės sistemos planetos liko nepilnai pritaikytos gyvenimui. Pagrindiniai herojai – jonvabalio klasės kosminio laivo įgula, taip vadinamo dėl savo neįprastos išvaizdos, su kapitonu Nathanu Fillionsu priešakyje. Po pilietinio karo atsidūrę pralaimėjusiųjų pusėje, jie dabar yra priversti gyventi žvaigždės sistemos pakraščiuose esančiose nesvetingose, sausose planetose.

Tokios planetos puikiai tinka perteikti vesterno atmosferai. Ši ateitis – toli gražu ne tobula: JAV ir Kinija susijungė į aljansą, kuris padarė įtaką šių dviejų kultūrų susimaišymui. Tokiu būdu pasaulyje lieka tik viena dominuojanti supervalstybė. Pagal serialo autorių niekas šioje ateityje nepasikeitė į gerąją pusę – technologijoms tobulėjant, žmonijoje išlieka tos pačios politinės, etinės ir moralinės problemos. Žiūrovams į akis krito serialo autorių dėmesys detalėms – pavyzdžiui, seriale kosmose niekas neskleidžia garsų.

Nors serialui nebuvo lemta užsitęsti, „Firefly“ frančizė išsiplėtė į kitas medijas – komiksus ir kompiuterinius žaidimus. Beje, nepaisant anksčiau laiko nutrauktos transliacijos, DVD formatu įrašyto serialo pardavimai buvo gana sėkmingi.

Kadras iš serialo „Arcane“ / Netflix

5. „Arcane“ (2021 – )

IMDb įvertinimas: 9.0/10

2021 m. lapkritį „Netflix“ platformoje pasirodęs animacinis serialas „Acrane“, paremtas kompiuteriniu žaidimu „League of Legends“, pasakoja apie dviejų miestų – turtingojo Piltoverio ir nušiurusio Zauno – susidūrimą. Įtampa kyla, kai Piltoveryje atrandamas būdas bet kam kontroliuoti magišką energiją, o Zaune pasirodo naujas narkotikas, kuris žmones paverčia pabaisomis.

Tarp miestų užverda konkurencija, susipriešina šeimos ir draugai, o Arkainė užmezga draugystę su tokiais žymiais „League of Legends“ personažais kaip Vi, Džinks, Keitlin, Džeisu ir Viktoru – prasideda įtampos kupini nuotykiai.

Serialas atstovauja stimpanko žanrui, t. y. mokslinės fantastikos, kurioje galima rasti istorinių elementų ir paprastai susiduriama su garais varomomis mašinomis, o ne su moderniomis technologijomis. Tokio žanro tikslinė auditorija dažniausiai yra jaunuoliai, tačiau nevertėtų taip griežtai jo įrėminti. Nors fantastiniuose pasakojimuose labai svarbus kuriamas pasaulis, tačiau šiame seriale už jį svarbesni yra personažai ir jų santykiai, aistros, problemos, kurios užveda siužeto variklį. Kritikai „Acrane“ laiko „ypač gera jaunimui skirta fikcija“.

Žiūrovai tikrai liko nenusivylę, jie teigia, kad tai: „gražus pasakojimas, puikios pabrėžiančios srovės, o už viso to slypinčios emocijos tiesiog nuostabios. Ši istorija skirta visiems, bet ypač „League of Legends“ gerbėjams. Visą laiką žiūrėdamas bandžiau sudėlioti, kas yra kas. Ir kai kurie iš įvykių yra akivaizdūs, bet kiti tikrai priverčia gilintis ir suprasti, kur jie bando nukreipti.“

Tikrai tikiu, kad tai fantastiškas serialas, man patinka viskas, ką iki šiol iš jo mačiau. 10/10 visiškas nokautas.

Kadras iš serialo „Betmenas“ / Fox Kids

4. „Betmenas“ (Batman: The Animated Series, 1992 – 1995)

IMDb įvertinimas: 9.0/10

Wayne’ų šeimos turto paveldėtojas Bruce’as Wayne’as (įgarsino Kevinas Conroy’us) dieną gyvena kaip iš pažiūros prabangus milijonierius socialistas, o naktį atlieka savo alter ego – su nusikalstamumu kovojančio geradario, vadinamo Betmenu, vaidmenį. Per visą serialą Betmenui padeda pagalbininkai Dikas Greisonas (dar žinomas Robino vardu) ir Barbara Gordon (Batgirl) bei policijos komisaras Džeimsas Gordonas (įgarsino Bob Hastings), kurie saugo Gotamo miesto gatves nuo daugybės nusikaltėlių, bepročių ir priešų.

Viskas, pradedant animacijos išvaizda ir tonu, baigiant pasakojimais ir įgarsinimu, buvo aukščiausios kokybės. Betmenas yra „Tamsos riterio“ detektyvas. Jis nėra tik vaikinas guminiu kostiumu. Jis įgudęs, protingas, apsėstas, kankinamas ir atsidavęs. Blogiukai – pikti, psichotiški ir tiesiog kvaili.

Vienintelė kritika, kurią galima išsakyti serialui, yra ta, kad jie vengė sukurti visą epizodą apie Betmeno kilmę. Žinoma, transliacijos standartai ir praktika ribojo, kiek jie galėjo parodyti, tačiau jie rado būdą, kaip pristatyti Robino kilmę, nepaaukojant istorijos. Jie pristatė elementus, daugelis žiūrovų norėjo pamatyti visą epizodą su jo mokymu ir „pirmųjų metų“ nuotykiais.

Serialas netgi patobulino kai kuriuos komiksų elementus. Džokeris čia buvo kur kas įdomesnis nei kurį laiką komiksuose. Ridleris pasirodė mirtinai pavojingas, o ne juokingas. Alfredas buvo daugiau nei tik priedanga.

Komiksų personažai ilgai ir sunkiai keliavo į pagrindinę žiniasklaidą, bet galiausiai Betmenas ją pasiekė su kaupu serijose „Betmenas“ (vėliau pervadintas „Betmeno ir Robino nuotykiais“). Dėl novatoriškos animacijos, puikaus įgarsinimo ir aukščiausio lygio istorijų šis serialas tapo pernelyg stulbinančiu kūriniu, kad jį būtų galima vadinti „animaciniu filmuku“.

Kiekvienas epizodas buvo nuostabi, nors ir tamsi, kelionė po Betmeno pasaulį ir tai, kaip jis susiduria su visomis Gotamo miesto kliūtimis. Neabejotinai toks Betmenas turėtų būti ir visada bus vaizduojamas, būtent taip kaip šiame seriale.

Kadras iš serialo „Prieblandos zona“ / Paramount

3. „Prieblandos zona“ (The Twilight Zone, 1959 – 1964)

IMDb įvertinimas: 9.1/10

„The American Horror Story“ ir „The Black Mirror“ gerbėjai bus sužavėti šios fantastinio siaubo antologijos serialo, nuo kurio viskas prasidėjo. „Prieblandos zona“ – tai psichologinė patirtis, kai paprasti žmonės patenka į siurrealistines situacijas, paranoją, keliones laiku, ateivių įsiveržimus ir artimos mirties aplinkybes. Rodo Serlingo sukurtas mokslinės fantastikos serialas tapo vienu įtakingiausių visų laikų serialų ir buvo tris kartus perkurtas, o naujausias jo perkūrimas „Paramount+“ įvyko 2019 metais.

Šiuolaikinės mokslinės fantastikos pradininkas, turbūt vienas žinomiausių klasikinių serialų, sugebėjusių likti populiarus net iki šių dienų. Net dvi šio serialo serijos pateko į 100 geriausių visų laikų televizijos serijų sąrašą ir užėmė aukštas 11 ir 31 vietas.

Serialas iš kitų esančių sąraše išsiskiria tuo, kad kiekvienoje serijoje yra pasakojama vis kita istorija, o nespalvotas filmavimas jam prideda mistinės atmosferos. Kultiniu tapęs serialas sukūrė dabar visiems žinomus pasakojimus apie gremliną ant lėktuvo sparno, kurį mato tik vienas keleivis, ar apie ateivius, kurie atskrido į žemę tarnauti žmonijai.

Serialo kūrėjas Rodas Serlingas (geriau žinomas kaip filmo „Beždžionių planeta“ scenaristas) pats iš 156 serijų parašė 92. Seriale galima įžvelgti alegorijų į to meto socialinių, moralinių ir politinių pasaulio ar Amerikos problemų, tokių kaip atominio ginklo panaudojimas ar rasinė diskriminacija JAV visuomenėje. Lyginat su šiuolaikiniais serialais pastarojo tempas yra gana lėtas, jame nėra daug veiksmo scenų, tačiau kiekviena istorija yra įtraukianti ir verčianti susimastyti. Galbūt prisiversti pradėti žiūrėti šį serialą yra kiek sunku dėl jo lėto tempo, tačiau pažiūrėjus bent kelias serijas jis įtrauks jus savo giliomis istorijomis ir netikėtomis atomazgomis. (Žygimantas Mikulėnas)

Nesenstantis serialas išpopuliarino siaubo ir fantastikos žanrą milijonams amerikiečių. Serialas „Prieblandos zona“ kiek niūrus, kiekvienas jo epizodas primena mums, kad turime suabejoti savo egzistencija, o jo palikimas įkvėpė šimtus šiuolaikinių filmų, knygų, žaidimų ir net pramogų parkų.

Kadras iš serialo „Metalinis Alchemikas: Brolija“ / JNN

2. „Metalinis Alchemikas: Brolija“ (Fullmetal Alchemist: Brotherhood, 2009 – 2010)

IMDb įvertinimas: 9.1/10

Animaciniame seriale du broliai dėl nepagydomos ligos netenka motinos. Pasitelkę „alchemijos“ galią, jie pasinaudoja slaptomis žiniomis, kad ją prikeltų. Procesas nepavyksta, ir kaip mokestį už šios rūšies alchemijos naudojimą vyresnysis brolis Edvardas Elrikas netenka kairės kojos, o jaunesnysis brolis Alfonsas Elrikas – viso kūno. Kad išgelbėtų brolį, Edvardas paaukoja dešinę ranką ir sugeba pritvirtinti brolio sielą prie šarvų.

Padedamas šeimos draugo, Edvardas gauna metalines galūnes, vadinamą „automailą“ – vietoj prarastųjų. Taip Edvardas prisiekia ieškoti Filosofinio akmens, kad grąžintų broliams jų pirmuosius kūnus, net jei dėl to tektų tapti „valstybės alchemiku“, kuris savo alchemiją naudoja kariuomenėje.

„Metalinis Alchemikas“ tam tikra prasme – unikalus. Tai labai populiarus serialas, patrauklus dėl daugybės unikalių personažų, veiksmo, kuriame dažniausiai naudojamos ypatingos galios, gana paprastos istorijos su akivaizdžia simbolika, komedijos, veiksmo, dramos ir net šiek tiek romantikos. Visa tai įprasti ilgai rodomų anime serialų, kurie – labiau komerciniai ir patrauklūs visuomenei, bruožai. Ir vis dėlto, nors tai yra populiarus serialas, jis sugeba nuolat stebinti labai brandžiu ir rimtu tonu. Seriale daug tragedijos, o kai kurios akimirkos net gąsdinančios ir įsimintinos. Nedaugelyje serialų pavyksta taip puikiai suderinti populiarią pramogą ir vidų draskančią dramą bei tragediją.

Vis dėlto, nepaisant visos jo didybės, antrajame sezone jis ėmė strigti. Kaip ir daugelis serialų, jis įgavo savo formą ir istoriją, ir būtent tada jis pradėjo prarasti savo žavesį. Taigi kūrėjai pasielgė protingai. Jie jį perdarė. Daugeliui serialų tai būtų beprasmiška, tačiau šio atveju tai labai sveikintina. Praėjus penkeriems metams po originalaus serialo pabaigos, kol manga turėjo laiko paaugti, naujasis „Metalinis Alchemikas: Brolija“ atrodo geriau, turi geresnį tempą ir seka manga, išplėsdamas siužetą geresne linkme.

Sunku nemėgti kažko, kas susiję su šiuo serialu. Veiksmas fantastiškas ir atrodo puikiai, kaip ir visada. Nesame veikiami pavienių kadrų ar prastai sumontuotų siužetų. Visas veiksmas rodomas ir nuostabiai animuojamas. Čia ir slypi serialo žavesys – nuo rimtesnių scenų, kurias gerbėjai prisimins, iki humoro, kuris nuoseklus ir vis dar juokingas. „Brolija“ paėmė viską, kas originalioje serijoje buvo gera, ir išmetė viską, kas buvo bloga, pakeisdami tuos ypatumus kokybiškesnėmis detalėmis. Tam tikra prasme tai netgi atrodo kaip naujas anime, o 13 epizode jis pasuko visiškai nauja kryptimi.

Geriau išplėtota istorija ir veikėjai, geresnė animacija ir fantastiškos detalės. Būtent dėl jų naujasis serialo variantas iš karto tampa naujųjų laikų klasika. Kaip pirmą kartą 2003-aisiais, taip ir naujasis „Metalinis Alchemikas: Brolija“ yra ir bus vienas geriausių anime, į kurį verta atkreipti dėmesį pasaulyje.

Kadras iš serialo „Rikas ir Mortis“ / Adult Swim

1. „Rikas ir Mortis“ (Rick & Morty, 2013 – )

IMDb įvertinimas: 9.1/10

„Rikas ir Mortis“ („Rick and Morty“) – animacinė mokslinės fantastikos komedija, skirta tik suaugusiems. Smurtas, juodas ir improvizuotas humoras, alkoholis, keisčiausi moksliniai išradimai, seksualinės fantazijos, keiksmažodžiai – tai visi bruožai rodantys, jog ši situacinė komedija („sitcom“) ne veltui „Cartoon Network“ kanale buvo rodoma naktiniu seansu.

Didelio populiarumo susilaukusi mokslinės fantastikos komedija buvo sukurta Justin Roiland ir Dan Harmon pastangomis. Anot Dan Harmon, šis serialas yra tarsi visiems gerai žinomų „Futurama“ ir „Šeimos bičo“ mišinys, balansuojantis tarp šeimyninio gyvenimo ir mokslinės fantastikos. Seriale ne tik išvysite daug monstrų ir ateivių, susipažinsite su kitomis dimensijomis, planetomis, bet ir gausite juodo humoro dozę iš mūsų pagrindinių veikėjų.

Visas veiksmas sukasi aplink Smith šeimyną, kurią sudaro penki jos nariai: mama Betė, tėtis Džeris, dukra Samer, sūnus Mortis ir senelis Rikas Sančežas. Šeimyna niekuo neišsiskirtų nuo kitų, jeigu nebūtų senelio Riko, kuris vaizduojamas, kaip ekscentriškas alkoholikas bei išprotėjęs mokslininkas. Jis didžiąją animacinio filmo dalį praleidžia garaže, konstruodamas naujus išradimus arba keliaudamas į kitas planetas ir dimensijas, pasitelkdamas teleportaciją ir savo skraidančią mašiną.

Žinoma, nuotykius patirti vienam būtų nuobodu, todėl su savimi keliauti jis visuomet pasikviečia anūką Mortį. Šis vaikas vaizduojamas, kaip paprastas, naivus ir neturintis socialinių gabumų. Deja, šios kelionės visiškai nepatinka jo tėčiui Jerry, kuris dirbdamas paprasta ofiso darbą, jaučiasi nelaimingas ir neįvertintas ne tik darbe, bet ir namuose. Su žmona išgyvenantis santykių krizę ir nerandantis bendros kalbos su savo vaikais, Džeris lieja pyktį ant Riko, kuriam bendrauti su namiškiais sekasi kur kas geriau. Šis animuotas mokslinės fantastikos komedijos žanras išsiskiria savo kategorijoje, dėl kiekvienoje serijoje pasirodančių realių gyvenimiškų situacijų. Daugelis serijų priverčia bent trumpam susimąstyti apie kontraversiškas ir filosofines temas.

Rikas Sančežas animuotoje komedijoje yra įdomiausias personažas, tačiau ne kiekvienas žiūrovas žino, kiek pastangų kainavo jį įgarsint. Justin Roiland įgarsino abu pagrindinius veikėjus, Riką ir Mortį. Rikas Sančežas dažniausiai būna išgėręs, todėl kūrėjai sugalvojo, jog šis personažas turėtų mikčioti ir raugėti daugelyje epizodų. „Rick and Morty“ pripažinimo susilaukė ne tik tarp žiūrovų, tačiau ir animacinių filmų apdovanojimų pakyloje. 2015-tais ir 2017-tais metais „IGN Awards“ mokslinės fantastikos komediją įvertino, kaip geriausią metų animuotą serialą. Negana to, 2018-tais „Pickle Rick“ serija susilaukė net „Emmy Awards“ įvertinimo. Šie apdovanojimai tik parodo serialo pasisekimą ir vertę. Tris sezonus išleidę ir 31-ną seriją pristatę kūrėjai, pažadėjo savo gerbėjams papildomų 70-šimt serijų. Vis dėlto, kada bus išleistas ketvirtas sezonas dar niekur oficialiai neskelbiama. (Martynas Žiūrys)

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: