Visi žmonės mėgsta gerus kino kūrinius su įtraukiančiomis istorijomis, o tokie serialai kaip „Sostų karai“ ar „Keistesni dalykai“ savo fantastika, visai kitokių pasaulių ir būtybių vaizdavimu pavergė ne vieno žiūrovo širdį. Tačiau, kai žiūrite serialą ir žinote, kad tai, ką matote ekrane iš tikrųjų kažkada ir kažkur vyko, kyla tik dar didesnis susidomėjimas ir malonumas žiūrėti serialą bei išsiaiškinti, kuo gi viskas baigsis.
Sudarėme jums itin puikių serialų, paremtų tikrais įvykiais, dešimtuką. Jame rasite istorijų apie Karalienės Elžbietos II-ios gyvenimo užkulisius, paprastos moters norą išteisinti savo vardą ir santuoką, taip pat atšiauriuose ledynuose įstrigusius laivus ir jų įgulą, kuri susiduria su protu nesuvokiamais iššūkiais ir nežemiškomis būtybėmis, o taip pat ir garsaus dizainerio nužudymo tyrimą.
10. „Narkotikų prekeiviai“ / „Narcos”
Visą pasaulį pavergęs „Netflix“ kompanijos kūrinys, jus supažindina ne tik su vienu spalvingiausių bei sėkmingiausių narkotikų baronu Pablo Escobaru, bet ir su svarbiausiais dešimtmečiais Kolumbijos istorijoje. Tai yra įrodymas ką gali besaikis valdžios bei turtų troškimas. Šis kvapą gniaužiantis kūrinys dar kartą įrodė „Netflix“ kompanijos talentą kurti dėmesį kaustančius bei priklausomybę keliančius serialus. Kūrėjai Chris Brancato, Carlo Bernard bei Doug Miro pasistengė, jog net ir mažai žinantys apie Pablo Escobar istoriją galėtų įsiraukti nedelsiant. Kaip perspėjama serialo pradžioje, dalis matomo veiksmo yra sukurta siekiant vaizdingiau nupasakoti besirutuliuojančią istoriją. Svarbiausi įvykiai yra tikri bei paremti nenuginčijamais istoriniais faktais, o visos dramos kylančios tarp personažų – kūrėjų nuopelnas. Taip pat, siekiant autentiškumo, didžiojoje dalyje serialo kalbama ispaniškai, tad jei nesuprantate šios kalbos, jums teks skaityti labai daug subtitrų. „Narcos“ kūrėjai siekė parodyti tiek Pablo Escobar portretą, tiek visos šalies politinę sistemą bei padėtį, į kurią Medelino kartelis pastatė ryškiausias Kolumbijos politines personas.
Pablo Emilio Escobar Gaviria svarbus asmuo tiek Kolumbijoje, kurioje veiksmas ir vyksta, tiek visame pasaulyje. Jo padaryti nusikaltimai, trukę beveik du dešimtmečius buvo vieni skaudžiausių ir žiauriausių. Būtent jis, kartu su savo broliu Gustavo paklojo pamatus tarptautinei narkotikų prekybai, tad žala, kuri daroma iki šiol yra tiesiog neapskaičiuojama. Seriale, kartu su Pablo Escobar kilimo istorija pasakojama nemažiau svarbi ir įdomi – Kovos su narkotikų prekyba agento Steve Murphy istorija. Būtent šio personažo akimis pasakojama serialo istorija – jis yra „Narcos“ balsas. Seriale nevengiama smurto, prievartos bei gan iškreipto humoro scenų, tačiau kuriant pasakojimą apie šį žmogų – tokios scenos yra neišvengiamos ir būtinos. Seriale, kiekviena serija pasakoja skirtingus ir labai svarbius Pablo Escobar istorijos momentus. Nuo pirmųjų narkotikų kontrabandos užuomazgų iki politikos bei nuosavo kalėjimo ir pabėgimo iš jo bei neišvengiamo pagrindinio personažo laukiančio finalo.
Be abejonės Eskobaras, yra svarbiausias šio serialo personažas. Gimęs Rionegro mieste Kolumbijoje, kilęs iš nepasiturinčios šeimos ir augęs Medelino priemiestyje. Kaip ir daugelis skurdžios Kolumbijos gyventojų, Pablo kartu su broliu ieškojo būdų kaip pagerinti savo gyvenimą. Būdamas mokiniu, jaunasis Pablo vogdavo egzaminų atsakymus bei juos pardavinėdavo kitiems mokiniams. Dar nebaigęs mokyklos jis jau paravinėjo vogtus automobilius, o vėliau pradėjo užsiiminėti kontrabanda. Iš pradžių tai buvo smulki elektroninė technika, cigaretės bei alkoholis, vėliau marihuana, o tik po to – kokainas. Jo dėka kokainas iš Čilės atkeliavo į Kolumbiją, o po to į JAV bei dar vėliau į Europą.
Kaip pasakoja „Narcos“, turėdamas nemažą patirties bagažą Pablo kaip mat įžvelgė šio produkto galimybes. Pirmuoju reisu, parodęs savo apetitą jis pergabeno daugiau nei 100 kilogramų kokaino ir paklojo pamatus tarptautinei prekybai kokainu. Savo sėkmingiausiu laikotarpiu, Medelino kartelis generuodavo didesnį nei 420 milijonų per savaitę dolerių pelną. Tokia sėkmė nebūtų pasiekta, jei ne Pablo Escobar logika kuria jis vadovavosi. Jo žymioji frazė „Plato O Plomo“, reiškianti „Sidabras arba Švinas“ lėmė, jog tų, kurių Pablo negalėjo papirkti – nužudydavo. Tai jam lėmė tiesiausią kelią mitybos grandine į viršų.
9. „Stingdantis siaubas“ / „The Terror“ (1-as sezonas)
1845 metais, du britų laivai „HMS Erebus“ ir „HMS Terror“ leidosi į kelionę, tikėdamiesi Šiaurės vakarų jūrų keliu pasiekti Ramųjį vandenyną. Deja, nuo tada jų niekas nebematė. Palikus Bafino įlankos krantus nei vienas iš laibų nebuvo rastas iki 2014 metų, kai kanadiečių komanda Karalienės Maudos įlankoje atrado laivo „Erebus“ nuolaužas. „Terror“ buvo rastas dvejais metais vėliau.
Niekas nežino, kas ištiko 129 laivų įgulos narius, tačiau ši paslaptinga istorija įkvėpė ne vieną kūrinį, įskaitant ir Dano Simonso 2007 metų romaną „The Terror“, kuriuo ir buvo paremtas šis dešimties serijų serialas.Nepaisant keleto užuominų apie smurtą, neviltį ir kanibalizmą, apie tai, kas nutiko laivams „Erebus“ ir „Terror“ beveik nieko nežinoma, todėl rašytojai gali laisvai reikšti savo vaizduotę. „Stingdančio siaubo“ kūrėjai pasinaudojo šia laisve ir sukūrė keistą, neraminančią ir kraupią istoriją apie žmones, kurie susiduria su psichologiniais ir antgamtiniais siaubais, ir kuri daug dėmesio skiria tikroms istorinėms detalėms.
Bandydami praplaukti per šiaurinės Kanados kanalus, „Terror“ ir „Erebus“ įstringa dreifuojančiame lede per keletą šimtų metrų vienas nuo kito, iš visų pusių apsupti baltų horizonto linijų, kur saulė vasaros metu nenusileidžia, o žiemą nepakyla. Tokiomis sąlygomis, kurios puikiai tinka košmarams, vyrai pradeda regėti įvairius dalykus ir ne visi jie itin malonūs ar pažįstami bei suvokia, kad šiuose ledynuose jie ne vieni.
8. „Karūna“ / „The crown“
„Karūna“ tai istorinė televizijos drama apie Karalienės Elžbietos II-ios valdymą. Remdamasis savo 2006 metų drama „Karalienė“ ir scenos pjese „The audience“, serialą sukūrė ir iš esmės parašė Piteris Morganas. Ši istorija sukasi aplink didžiules privilegijas ir su tuo susijusias problemas, tačiau Morganas puikiai sugeba taip pabrėžti veikėjų pasirinkimus, jog atrodo, kad tai nei vieno žmogaus, o visuotiniai sprendimai. Galbūt jums ir nerūpės, kurią iš prabangiųjų rezidencijų Elžbieta vadins savo namai ir ar jos vaikai pasiims savo tėčio pavardę, tačiau „Karūna“ priverčia suprasti, kokią reikšmę tai turi pačiam Filipui ar net visai Anglijai. Morgano empatija veikėjams tiesiog meistriška.
Pasakojimo centre atsiduria karalienė Elžbieta II, kuri serialo žiūrovams pristatoma kaip dvidešimt penkerių neseniai ištekėjusi mergina, kuriai tenka susidurti su bauginančiu iššūkiu vadovauti garsiausiai pasaulio monarchijai tuo pat metu vystant draugystę su legendiniu britų ministru pirmininku, seru Vinstonu Čerčiliu. Britų imperija patiria nuosmukį, politinis pasaulis iš pagrindų sujauktas, o sostą užima jauna moteris. Tai reiškia naujos eros pradžią. Žiūrovai supažindinami su įvairiais karalienės ir jos aplinkos gyvenimo etapais bei iššūkiais, su kuriais tenka susidurti jaunajai valdovei. Kiekvienas serialo sezonas apima tam tikrą laikotarpį, kuris prasideda skirtingais žymiais įvykiais, lėmusiais būtent tokią įvykių eigą, kokia nutiko realybėje. Skirtingo amžiaus karalienę vaidina skirtingos aktorės – pirmuosiuose dviejuose ją įkūnijo Claire Foy, trečiajame ir ketvirtajame vaidmenį atlieka Olivia Colman, o paskutiniuose dviejuose vaidins Imelda Staunton.
Pirmasis sezonas apima laikotarpį nuo Elžbietos santuokos su Edinburgo kunigaikščiu Filipu 1947 metais iki jos sesers Princesės Maragretos atsiskyrimo ir santuokos su oro pajėgų kapitonu Piteriu Taunsendu 1955 metais. Tačiau į istoriją įsipina ir daugiau istorinių detalių, pavyzdžiui netrukus prasidėsianti Sueco krizė, Didysis 1952 metų Londono smogas, silpstanti ministro pirmininko Vinstono Čerčilio (Džonas Litgou) sveikata, taisykles laužanti sesers Margaretos (Vanesa Kirbi) meilė ir daugybė kitų. Antrajame sezone įsisiautėja net tik Sueco, bet ir Elžbietos bei Filipo santuokos, krizė, po to, kai Elžbieta Filipo lagamine randa jaunos šokėjos nuotrauką, o pats Filipas apie tai nieko nenutuokia. Trečiajame sezone pasikeičia daugybė aktorių dėl vaizduojamo laiko tarpo, kadangi veikėjai tampa vyresniais. Šioje dalyje stebime sunkų Anglijos kelią į moderniąją erą, įskaitant ministro pirmininko Haroldo Vilsono (Džeisonas Vatkinsas) kadenciją, svaro nuvertėjimą, Aberfano tragediją ir 1972 metų kasyklų streiką. Ketvirtajame sezone, kuris laikomas vienu geriausių ir kol kas yra naujausias, į siužetą įsipina taip visų laukta Čarlzo ir Dianos istorija. Čia stebime kaip iš jaunos panelės Diana virsta kilminga princese. Planuojama, kad paskutinysis serialo sezonas taps XXI a. karalienės metraščiu, žyminčiu žymiausios pasaulio monarchės gyvenimą.
7. „Ponia Vilson“ / „Mrs. Wilson“
Ši itin įtraukianti istorija apie šnipus priverčia žiūrovą aikčioti iš nuostabos ir suvokti, kad tiesa iš tikrųjų daug keistesnė nei išgalvotos istorijos. „Ponia Vilson“ paremta tikra aktorės Rūtos Vilson senelės Alison istorija, kuri iškart po vyro mirties išsiaiškino, jog jis turi kitą, slaptą šeimą.
Tačiau tai ne vienintelė senelės gyvenimą, o tuo pačiu ir serialą gaubianti paslaptis. Pati Rūta Vilson seriale įkūnija savo senelę Alison Vilson ir teigia, kad „tai tikriausiai vienas sunkiausių vaidmenų, kuriuos kada nors teko vaidinti“. Kaip ir veikėjo Aleko Vilsono romanai apie šnipus, taip ir šio serialo siužetas pilnas nuotykių, paslaptingumo, romantikos, pavojų ir kelionių į svetimus kraštus.
Seriale pasakojama apie Alisno Vilson, kuri galvoja, jog yra normali, laimingai ištekėjusi moteris. Tačiau po staigios vyresnio savo vyro, kuris buvo britų šnipas ir garsus rašytojas, mirties ant moters durų slenksčio pasirodo kita moteris, tvirtinanti, jog ji yra tikroji ponia Vilson. Alison pasiryžta įrodyti savo santuokos teisėtumą – ir Aleko meilę jai – tačiau vietoj to yra įtraukiama į tamsių ir nerimą keliančių paslapčių pasaulį. Alison bet kokia kaina bando išsiaiškinti tiesą.
6. „Pabėgimas Danemoroje“ / „Escape at Dannemora“
2015 metais, du kaliniai pabėgo iš itin saugomo Niujorko valstijos kalėjimo. Ričardas Metas ir Deividas Svetas, abu žudikai, atliekantys bausmę iki gyvos galvos, sumąstė genialų planą, kaip prapjovus vamzdžius ir sienas pabėgti iš kalėjimo. Šis kalinių „žygdarbis“ buvo toks įžūlus, jog istorijos pritaikymas didiesiems ekranams buvo neišvengiamas, o šiame seriale istorija vaizduojama gan elegantišku ir vingiuotu būdu. Serialą sudaro septynios serijos, jis juda lėtu tempu (pirmose dvejose serijose jie dar tik mąsto apie planą), o tai puikiai perteikia kalėjime tvyrančias nuotaikas: nuobodumą, rutiną, pasikartojimą. Būtina paminėti ir tai, kad tokio mąsto serialui kaip šis būtina puiki aktorių komanda, o šiame seriale tokių tikrai apstu. Kalinius žudikus vaidinantys Benicio del Toras ir Polas Danas puikiai atlieka savo vaidmenis, tačiau panašius vaidmenis jiems teko atlikti ne viename filme. Tuo tarpu Patricija Arket, įkūnijanti vieną pagrindinių serialo veikėjų Džoisę „Tili“ Mišel, dėl vaidmens turėjo priaugti ne vieną kilogramą, pasikeisti akių spalvą ir patirti kitokių vizualinių pokyčių. Tačiau šios pastangos atsipirko, aktorės pasirodymas buvo puikus ir sulaukė begalės liaupsių.
Seriale pasakojama apie anksčiau minėtus kalinius Ričardą Metą ir Deividą Svetą, kurie, su vienos iš kalėjimo darbuotojų, vedusios moters, pagalba sugebėjo pasprukti iš Klintono įkalinimo įstaigos (kartais dar vadinamos Danemora). Abu kaliniai buvo įsitraukę į seksualinius santykius su šia darbuotoja, todėl galima sakyti, kad seriale pasakojama ir istorija apie meilę, o gal greičiau apie itin keistą meilės trikampį. Šis pabėgimas sukėlė didelio mąsto dviejų kalinių medžioklę.
5. „Amerikietiško nusikaltimo istorija“ / „American crime story“
„Amerikietiško nusikaltimo istorija“ tai serialas apie tikrus nusikaltimus, kurį sukūrė Skotas Aleksanderis ir Laris Karazevskis, o vykdomaisiais prodiuseriais buvo Bredas Falčakas ir Rajanas Merfis. Panašiai kaip ir išgalvotame „Amerikietiška siaubo istorija“ seriale, prie kurio kūrybos irgi prisidėjo Falčakas ir Merfis, kiekvienas šio serialo sezonas yra atskira, viena su kita nesusijusi istorija. Serialą šiuo metu sudaro du sezonai, bet yra informacijos ir apie trečiąjį.
Pirmajame sezone pasakojama Džeimso Simpsono, buvusio Amerikos futbolininko, aktoriaus, laidų vedėjo ir nuteistojo, istorija. Siužete nagrinėjama vyro, įtariamo nužudymu, byla, o taip pat ir prokuratūros pasitikėjimas savimi, gynybos gudrumas ir Los Anždelo policijos skyriaus istorija su miesto afroamerikiečių bendruomene, kuri suteikė prisiekusiesiems būtent tai, ko reikėjo: pagrįstą abejonę. Sezonas paremtas Džefrio Tubinos knyga „The run of his life: The people v. O. J. Simpson“ ir žinoma, tikra Dž. Simpsono gyvenimo istorijoje, kai jis buvo įtariamas, išteisintas ir vėl nuteistas už savo žmonos ir jos draugės nužudymus.
Antrajame sezone pasakojama apie 1997 metų liepą įvykdytą legendinio mados dizainerio Džiano Versčio nužudymą, kurį įvykdė sociopatas serijinis žudikas Endrius Kunanas. Šis sezonas paremtas Maurinos Ort „Vulgar favors: Andrew Cunanan, Gianni Versace, and the largest failed manhunt in U.S. history“ ir tikra garsaus dizainerio baigties istorija.
4. „KARO VILKAI. DESANTININKŲ BŪRYS” / Band of brothers
Režisierių Mikaelo Salomono ir Davido Frankelo karinė drama „Band Of Brothers“ grindžiama pagal garsiosiojo amerikiečių istoriko Stephen Ambrose knygose surinktas istorijas, interviu su karo veteranais iš 506-jo pulko antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.
Tai serialas apie labiausiai išgarsėjusį desantininkų būrį per visą karo istoriją. Antrojo pasaulinio karo dalyvių pasakojimais paremtas dešimties serijų miniserialas apie amerikiečių parašiutininkų diviziją. Visas scenarijus yra paremtas tikrais faktais ir prieš prasidedant kiekvienai „Band of Brothers“ serijai, pradžioje yra įterpta pačių veteranų komentarai, kurie dalyvavo 2-ojo pasaulinio karo įvykiuose, apie kuriuos ir yra pasakojama šiame seriale.
Miniserialas susidedantis iš 10 daugiau nei valandą trunkančių epizodų pasakoja itin emocionaliai jautrią ir neišgalvotą istoriją. Tai pasakojimas apie vyrus, o ne karą. Tai pasakojimas apie civilių, kurie tapo kariuomenės desantininkais, ir jų bendros patirties košmarą, kurį jiems teko išgyventi. Filmas koncentruojasi ties pačių vyrų išgyvenimais, patirtimis ir iššūkiais su kuriais jiems teko susidurti. Kiek ryžto, drąsos, ištvermės, darbo ir sveikatos teko paaukoti, tais kraupiais 2-ojo pasaulinio karo metais…
„Band Of Brothers“ vienas brangiausių kompanijos „HBO“ televizijos mini serialų, taip pat šis mini serialas laikomas vienas pačių brangiausių lyginant su bet kokiu kitu televizijoje rodytu serialu.
2001 metų rugsėjo 9 dieną „Band Of Brothers“ premjera susirinko daugiau nei 10 milijonų žiūrovų. Šio mini serialo biudžetas siekia maždaug 128 milijonus JAV dolerių, apie 390 milijonų litų, vidutiniškai 12,5 milijonų JAV dolerių vienam filmo epizodui. Pirmoji ir antroji šio serialo serijos, 2001 metais laimėjo Emmy ir Auksinio Gaublio apdovanojimus.
Įdomus faktas: šio filmo režisieriai Tomas Henksas, kuris praleido daugybę mėnesių analizuodamas smulkias epizodų detales, bei Stevenas Spielbergas, kurio įdirbis šiame filme buvo „the final eye“ , kuriame jis bendradarbiavo su Tomu Henksu, kuriant filmą „Gelbstint eilinį Rajeną“. Būtent su šiuo filmu, serialas „Band Of Brothers“ ir yra tapatinamas, kuris iškėlė aukšą kartelę Amerikos filmų karo tematika.
„Kiekvieno filmo režisavimui reikia skirti nemažai laiko, jei jūs norite, kad jis butų tobulas. Tai pat reikia atsižvelgti ir į patį scenarijų, kad jis butu įdomus ir įtraukiantis. O į tai atsižvelgdami mes su Tomu Hanksu sukūrėme puikų serialą apie Antrojo Pasaulinio karo įvykius“. – kalbėjo Stevenas Spilbergas.
„Šis serialas yra vienas iš tų kuris žiūrovą nukelia į ta laikotarpį ir jį ten palieka iki pačios paskutiniosios 10-osios serijos. Jį žiūrint apima išties daug jausmų, nes viskas yra tikrai ir labai realiai pavaizduota, tiek pačių aktorių vaidyba tiek ir kariniai veiksmai. Nes į viską buvo labai griežtai žiūrimą norint išlaikyti autentiškumą ir žiūrovui parodyti kaip viskas išties buvo tais karo metais. Todėl buvo pasirinkti profesionalus aktoriai, kurie puikiai išmano savo darbą.” – dalinosi įspūdžiais Tomas Hanksas
Tai tikras, emocionalus karinis filmas, atskleidžiantis antrojo pasaulinio karo detales, išgyvenimus ir baisią realybę, su kuria teko susidurti filmo herojams, 506-jo pulko desantininkams. Įspūdingi garso ir vaizdo efektai bei nepriekaištinga aktorių vaidyba. Aktoriai mokėsi taisyklingai rankoje laikyti įvairius ginklus, pavaizduoti skausmą veido išraiškose, nes tai buvo reikalinga tuose epizoduose, kuriose jie turėjo būti pašauti. Šis filmas leidžia pajusti ne tik to meto atmosferą, bet ir tapti antrojo pasaulinio karo sukrenčiančių įvykių liudininkais.
3. Unorthodox
Sulaukus septyniolikos, jai teko ištekėti už Jankio, drovaus introverto, kuris išauklėtas taip, kad šeimoje visada jaustųsi it karalius. Moterų paskirtis Viljamsburge – gimdyti ir auginti vaikus, taip siekiant atkurti genocido metu smarkiai nukentėjusią žydų tautą. Augdama neturėjusi jokios pasirinkimo laisvės, Esty tikisi, kad ištekėjusi ji taps savarankiška, ir galės pati priimti įvairius sprendimus, tačiau supranta smarkiai apsirikusi, kai suvokia, kad po vestuvių ne tik neatrado savęs, bet ir buvo pradėta vadinti tiesiog Jankio Šapiro žmona. Jai nesiseka atlikti žmonos pareigos, ir per pirmuosius vedybinio gyvenimo metus jiems niekaip nepavyksta užmegzti naujos gyvybės. Nepatenkinta Jankio šeima iš visų pusių spaudžia Esty atlikti savo pareigas tinkamai ir kuo greičiau pradėti vaikelį. Šabo iškilmių metu Esty lombarde parduoda visus savo turimus papuošalus, ir, gavusi pinigų, nusprendžia bėgti.
Turėdama senelių dokumentus, ji atvyksta į Berlyną. Ilgai svarsto, ar apie savo atvykimą pranešti čia gyvenančiai savo mamai, Esty atsitiktinai susipažįsta su jaunu vaikinu, kuris pasirodo esąs konservatorijos studentas. Po jo ir bendramokslių repeticijos, jie keliauja atsigaivinti prie ežero, ir Esty pasiprašo keliauti kartu. Šioje vietoje įvyksta gana svarbi scena – naujasis pažįstamas papasakoja, kad šis ežeras atliko gana svarbų vaidmenį žydų genocido istorijoje, ir Esty, nusimovusi pėdkelnes ir nusivilkusi megztinį, vis dar kone pilnai apsirengusi, įbridenda į vandenį, ir nusiėmė peruką, privalomą visoms ištekėjusioms jų bendruomenės moterims, taip parodydama savo trumpai kirptus plaukus. Po to ji panyra po vandeniu, taip tarsi atkartodama krikščionišką krikšto sceną, tačiau šįsyk tai reiškė veikiau ne prisijungimą prie bendruomenės, o atsiskyrimą nuo senosios, kuri taip varžė jos sielą. Neturėdama įprastų socialinių įgūdžių, Esty patiria daugybę iššūkių, tačiau drąsiai žengia pirmyn, nenorėdama grįžti ten, iš kur taip norėjo dingti.
Esty vaidmenį atlikusi izraelietė aktorė Shira Haas atrodo nuostabiai – jos veide atsispindi visos emocijos, kurios nebuvo ištartos garsiai. Nedidukė mergina didžiuliame svetimame mieste, kaip ir dera, atrodo išsigandusi, tačiau nestokojo drąsos ieškoti ir bandyti kabintis į naują gyvenimą.
Jos vyrą, Jankį Šapiro, vaidinęs Amitas Rahavas taip pat atliko puikų darbą – nuolat pasimetęs ir lengvatikis Jankis, sąžiningai besilaikąs visų jų bendruomenėje nustatytų taisyklių, atspindėjo eilinį Viljamsburgo bendruomenės vyrą, auklėtą ir augintą gyventi pagal taisykles. Antraeilių aktorių darbas irgi paliko gerą įspūdį – kadangi Esty prisiminimuose gausu epizodų iš jos vestuvių, kurios vyko pagal žydiškas tradicijas, būtent jos ir tapo vienu iš serialo akcentų. Didelė dalis pokalbių, apeigų vyksta jidiš kalba, o tradicinės apeigos, su maldomis ir dainomis, kelia susižavėjimą.
Kadangi istorija pasakojama iš Esty perspektyvos, minėtos tradicijos ir bendruomenės santvarka žiūrovui veikiausiai pasirodys atstumianti ir itin varžanti, tačiau būtent gilūs, daugybę metų išlaikomi papročiai negali nekelti bent menkiausios pagarbos. Žinoma, būtent ši santvarka ir tampa pagrindine Esty gyvenimo tragedijos priežastimi – nerasdama sau vietos ir nepritapdama ją supančioje visuomenėje, ji pabėga. Galiausiai pasiryžusi aplankyti savo mamą, ji sužino, kad šioji taip pat nenorėjo gyventi pagal griežtas taisykles, taigi tampa tik dar labiau užtikrinta dėl savo sprendimo.
2. When They See Us
Tikrais įvykiais paremta keturių dalių drama neabejotinai sukrės kiekvieną. Pasakojimo centre – 1989-ųjų balandžio 19 d. Niujorko Centriniame parke užpulta ir išprievartauta baltaodė moteris. Dėl nusikaltimo apkaltinti penki nepilnamečiai juodaodžiai, kurie iš tikrųjų prie šio užpuolimo neprisidėjo. Prokuroras teismo proceso metu vaikinus padalijo į dvi grupes. Visiems jiems buvo pateikti skirtingi kaltinimai, susiję su užpuolimu. Keturi iš jų buvo apkaltini išžaginimu. Pasimetę ir nuvargę ilgų tardymų metu, ilgą laiką be kąsnio burnoje, jaunuoliai prisiėmė jiems pateiktus kaltinimus, ir prisipažino nusikaltę. Vaikinams skirtos maksimalios bausmės, įmanomos nepilnamečiams, tačiau vienas iš penketuko, Kevinas, tądien, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, jau buvo sulaukęs šešiolikos, todėl buvo teisiamas kaip suaugusysis, ir savo bausmę atliko kalėjime. Tik praėjus trylikai metų jaunuoliai žengė į laisvę, o galutinai su miestu atsiteista tik 2014-aisiais, praėjus dvidešimt penkeriems metams. Istorija rodo keturis jaunus vyrus, bandančius iš naujo kurti savo gyvenimus turint seksualinio nusikaltėlio etiketę.
Nuostabus visos kūrybinės komandos darbas, pradedant puikia aktorių vaidyba ir baigiant kokybišku operatorių darbu, dar labiau sustiprina šios dramos keliamą įspūdį. Daug dėmesio skiriama ne tik pagrindiniams įvykiams, bet ir kaltinamųjų šeimoms, visų patiriamiems išgyvenimams. Skirtingi šeimos narių poelgiai ir požiūriai į susiklosčiusią situaciją priverčia susimąstyti. Istorijos stebėjimas žinant, kad kaltinamieji yra nekalti, galybė vaizduojamų stereotipų ir neteisybės kelia daugybę jausmų, todėl papasakota istorija be abejo sukrės net ir didžiausius skeptikus, ypač turint omeny, kad serialas paremtas tikrais įvykiais.
Černobylis (Chernobyl)
Lietuvoje filmuotas serialas pasakoja kraupiai realią istoriją apie katastrofą Černobylio atominėje elektrinėje, įvykusi 1986-ųjų metų balandžio dvidešimt šeštąją. Iš sovietinių radijo bei televizijos kanalų (jų tada buvo vos keli) jokių pavojaus signalų nebuvo siunčiama, tik po kelių dienų buvo pasakyta, kad Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nedidelė avarija, situacija kontroliuojama, o Sovietų sąjungos vyriausybė sudarė specialią komisiją incidentui ištirti. Frankfurto miesto valdžia jau trečią avarijos dieną rekomendavo savo gyventojams neleisti vaikų žaisti į gatves, o tarybinė liaudis, praėjus penkioms dienoms nuo katastrofos miestų ir miestelių gatvėmis ramiausiai žygiavo gegužės pirmosios demonstracijoje. Maskvoje nuo Lenino mauzoliejaus šypsojosi Michailas Gorbačiovas, kuris tada tikrai žinojo tiesą apie katastrofos mastus ir buvo asmeniškai atsakingas už tai, kad liepė slėpti bet kokią informaciją apie mirtiną pavojų.
Iš pirmosios „Černobylio“ serijos sužinome, kad ir atominės elektrinės operatoriai (beje, visi diplomuoti fizikai) taip pat nesuprato, kaip reikia elgtis sprogus reaktoriui. Visi jie kaip mantrą kartoja jiems įkaltus žodžius: „Tarybiniai reaktoriai sprogti negali“.
Keturios pirmosios serijos skirtos detaliai katastrofos likvidavimo kronikai kai step by step principu stengiamasi kuo tiksliau restauruoti tragiškus įvykius, lemtingus sprendimus, cinišką politikų melą ir pasiaukojamus „likvidatorių“ žygdarbius, dėl valdžios pasirinktos taktikos paskui ilgam paliktus užmaršties zonoje.
Serialas prasideda vieno iš tikrųjų įvykių herojaus Valerijaus Legasovo (Jared Harris) žodžiais: „Kokia yra melo kaina? Mes stengėmės nepainioti melo su tiesa, tačiau jei pakankamai ilgai klausysimės melo, visai prarasime gebėjimą mokėti atpažinti tiesą.“ Praėjus dviem metams po katastrofos šis profesorius fizikas, nuo pirmų avarijos valandų buvęs pavojaus zonoje ir priiminėjęs svarbius sprendimus, nusižudė, bet paliko į buitinį magnetofoną įrašytus monologus. Šiuos įrašus tyrinėję specialistai dabar sako, kad minėtos citatos juose nėra. Tai niekaip nesumenkina paties serialo, siekiančio būti maksimaliai realistišku ir šio tikslo tikrai pasiekiančio visomis įmanomomis priemonėmis.
Aišku, nereikia pamiršti, kad „Černobylis“ nėra dokumentinis serialas, tačiau autorių siekis būti tikroviškiems kiekvienoje, net menkiausioje detalėje vertas visokeriopos pagarbos. Nemažai prie šio beveik dokumentinio tikslumo prisidėjo serialo autoriams talkinęs nemažas lietuvių konsultantų bei asistentų būrys. Visus serialo žiūrovus, ypač filmo vaizduojamų įvykių metu gyvenusios šioje „geležinės uždangos“ pusėje žiūrint „Černobylį“ apima skaudus atpažinimo jausmas, ir iš genetinės atminties klodų iškyla kažkada patirtos, tačiau nepamirštos emocijos.
Skubus pasitarimas įvyksta anuometinio partijos pirmojo sekretoriaus M. Gorbačiovo kabinete Kremliuje, po kurio fizikas Valerijus Legasovas ir viceministras Borisas Ščerbina skubiai siunčiami į Ukrainą stebėti įvykius iš arti ir organizuoti būtinus katastrofos likvidavimo darbus. Nuo šio momento serialo siužetas bus pasakojamas gretinant dvi fabulos linijas – realios avarijos likvidavimo kroniką ir Legasovo bei Ščerbinos tarpusavio santykių raidą nuo abipusės neapykantos iki profesinės pagarbos ir net šiltų žmogiškų jausmų. Partiniam „aparatčikui“ Ščerbinai Legasovas pradžioje atrodo kaip tipiškas inteligentas, be reikalo panikuojantis ir perdedantis pavojų. Mokslininkui gi jo porininkas tėra „pasipūtęs, bukas ir užsispyręs asilas“, nemėgstantis prieštaraujančių, nes taip partijos vadovybėje yra įprasta.
Legasovas avarijos epicentre yra vienintelis žmogus, kuris supranta ne tik katastrofos mastą, bet ir žino, kokios pasekmės laukia pasaulio: jei nepavyks užgesinti po reaktoriaus sprogimo kilusio gaisro, kitas sprogimas nušluos nuo Žemės paviršiaus kelias aplinkines valstybes, įskaitant ir visą Pabaltijį). Legasovą vaidinančiam aktoriui Jaredui Harrisui lemta čia būti tragiku, tarsi įkūnijančiu antikinę išmintį: „Per didelis žinojimas gimdo didelį liūdesį“. O Ščerbiną vaidinantis švedų aktorius Stellanas Skarsgårdas parodo plačią jo herojaus charakterio metamorfozę – nuo visažinio partinio vadovo ir sovietinės nomenklatūros šulo iki maištininko, išdrįsusio pasipriešinti aukštesnei valdžiai. (Gediminas Jankauskas)
Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių XXI a. trilerių
