Veiksmo komedijos jau seniai yra populiarus kino pramonės žanras, kuriame veiksmo jaudulys ir azartas dera su komedijos humoru ir lengvabūdiškumu. Šis unikalus žanrų derinys kelis dešimtmečius žavi žiūrovus ir siūlo įvairiausius filmus, atitinkančius išrankiausius skonius…
Veiksmo komedijų patrauklumą lemia jų gebėjimas linksminti ir įtraukti žiūrovus įvairiais lygmenimis. Šie filmai, kuriuose sklandžiai sujungiami itin dinamiški veiksmo epizodai su šmaikščiu humoru ir komedijos elementais, suteikia dinamišką ir jaudinančią kino patirtį. Adrenalino kupinos veiksmo scenos sukelia jaudulį ir azartą, o komedijos elementai suteikia palengvėjimą ir juoką, taip sukuriant visapusišką ir malonią žiūrėjimo patirtį. Šis unikalus žanrų derinys leidžia tokiems filmams sudominti plačią auditoriją, peržengiant amžiaus, lyties ir kultūrines ribas.
Vienas iš veiksmo komedijų bruožų – gebėjimas sujungti du iš pažiūros skirtingus žanrus į vientisą pasakojimą. Norint sėkmingai sujungti veiksmo ir komedijos filmus, reikia subtilios pusiausvyros, nes abiem žanrams būdingi saviti rėmai ir lūkesčiai. Kai žanrų sintezė atliekama efektyviai, filmas gali būti ne tik linksmas, bet ir verčiantis susimąstyti, suteikiantis unikalų požiūrį į žmogaus patirtį.
Veiksmo komedijų poveikis populiariajai kultūrai – neabejotinas, nes šie filmai ne tik linksmina žiūrovus, bet ir daro įtaką kitoms žiniasklaidos formoms, įskaitant televiziją, literatūrą ar net vaizdo žaidimus. Šio žanro sinonimais tapę didesni už gyvenimą personažai, įsimintinos replikos ir kultinės veiksmo scenos įsišaknijo populiariojoje kultūroje ir tapo įkvėpimo šaltiniu būsimoms kino kūrėjų ir pasakotojų kartoms.
10. „Ateini čia arba gausi į dūdą!“ (Kick-Ass, 2010)
„Kick-Ass“ – 2010 metų juodoji komedija bei superherojų filmas, režisuotas Matevo Vaughno pagal Džane Goldman ir Vaughno scenarijų. Jis sukurtas pagal to paties pavadinimo komiksų knygą, kurią parašė Markas Milaras ir Džonas Romita jaunesnysis.
Filme pasakojama apie paprastą paauglį Deivą Lizevskį (Aronas Džonsonas), ketinančiu tapti tikro gyvenimo superherojumi, kuris vadina save „Kick-Ass“. Deivas pakliūva į tikrą sumaištį, kai susitinka su Big Daddy (Nicolas Cage), buvusiu policininku, kuris, siekdamas nužudyti nusikalstamo pasaulio lyderį Franką D’Amico (Marką Strongą) ir jo sūnų Red Mist (Christofer Mintz-Plase) ), išmokė savo vienuolikametę dukrą (Chloja Grace Moretz) būti negailestinga pagalbininke slapyvardžiu „Hit-Girl“.
Deivas Lizevskis gyvena Stateno saloje, Niujorke. Įkvėptas komiksų knygų, Deivas planuoja tapti tikro gyvenimo superherojumi. Jis perka ir modifikuoja nardymo kostiumą, apsiginkluoja lazdomis. Per pirmą savo nuotykį herojus subadomas, o tada partrenkiamas automobilio. Atsigavęs jis įgyja gebėjimą ištverti skausmą ir padidina kūno patvarumą dėl to, kad kai kurie kaulai buvo pakeisti metalu.
Deivas kiek vėliau grįžta į kovą su nusikalstamumu ir įgauna žinomumą išgelbėjęs vyrą nuo gaujos išpuolio. Pasivadinęs „Kick-Ass“, jis sukuria „Myspace“ paskyrą, į kurią galima kreiptis pagalbos. Susitikęs akis į akį su tikrais banditais pagrindinis herojus planuoja atsisakyti kovos su nusikaltimais. Tačiau Hit-Girl ir Big Daddy jį aplanko ir padrąsina. Tikroji Big Daddy tapatybė yra Damonas MakReady, anksčiau buvęs sąžiningas policininkas, kuris buvo pakištas mafijos boso Franko D’Amico, taip tapo įkalintas kalėjime, o šio žmona nusižudė.
2010 m. sausio mėn. Šeimos teisių gynėjų advokatų grupuotės užpuolė necenzūruotą filmo anonsą dėl smurto demonstravimo ir eilutės „Gerai, nuopisos, pažiūrėkime, ką galite padaryti dabar“, kurią pasakė Chloe Grace Moretz. Filmavimo metu jai buvo 12 metų. Australijos šeimos asociacijos atstovas Džonas Morisey sakė, kad „kalba buvo įžeidžianti, o vertybės netinkamos“.
Moretz viename interviu pareiškė: “Jei aš kada nors ištarčiau žodį, kurį pasakiau Kick-Ass, būčiau nubausta ilgus metus! Sėdėčiau įstrigusi savo kambaryje iki 20 metų! Niekada per milijoną metų to realiame gyvenime nepasakyčiau. Esu eilinė, kasdienė mergina.“ Christopheris Mintz-Plase pažymi veidmainystę, kad žmonės buvo pikti dėl necenzūruotos kalbos, bet neatrodė įžeisti, kad mergaitės vaidinamas personažas „Hit-Girl“ žudo daugybę žmonių. (Justas Pridotkas)
Tai tamsiai komiškas, nepagarbus, šiurkštus ir kruvinas kriminalinis / superherojiškas filmas, kuriame nagrinėjama, kas realiai galėtų nutikti, jei paauglys vieną dieną nuspręstų tapti keršytoju / superherojumi. Tai nepadori paauglių komedija ir siautulingas veiksmo filmas vienu metu, kuris neabejotinai yra savo laikmečio filmas, bet vis dar išlieka aktualus, kai reikia pateikti kvapą gniaužiančių įspūdžių ir kartais labai žiaurių veiksmo scenų.
9. „Nevykėliai po priedanga“ (21 Jump Street, 2012)
Tai yra pilnametražis „21 Jump Street“, devintojo dešimtmečio pabaigos televizijos policininkų serialo, kuriame savo vaidmenį atliko gražuolis Johnny Deppas, atgaivinimas. Seriale, nepakartojama prielaida –policininkai, pasirinkti dėl savo jaunatviškos išvaizdos, kad slaptai kovotų su jaunimo nusikalstamumu. Dabar, šioje juostoje tai tampa iššaukiančiai nesubrendusia veiksmo komedija su Channingu Tatumu ir Jonah Hillu, vaidinančiais Dženko ir Šmidtą, du siaubingus policininkus, kurie turi susidoroti su vaikais.
Mokykloje jie buvo didžiausi priešai, o dabar partneriai policininkai, kuriems tenka patirti pažeminimą – grįžti į vidurinę mokyklą kaip apsimetėliams paaugliams, kad sučiuptų narkotikų prekeivių grupuotę.
Tai juokingas paauglių filmų ir bičiulių komedijų posūkis, sukuriantis postmodernią „Policijos akademiją“, o šlovingai beprasmiškos gaudynės greitkelyje nukelia mus į „Smokey and the Bandit“ pasaulį. Savo skandalingu pasakojimo būdu „Nevykėliai po priedanga“ tikrai juokina. Dženko turi apsigyventi pas Šmidtą namuose, pas jo mamą ir tėtį ir patirti visą siaubą dėl dar tebekabančių vaikiškų nuotraukų ant sienos. („Tarsi būčiau nužudytas ir tai būtų mano šventovė“, – verkšlena Šmidtas).
Vidurinėje mokykloje jie supranta, kad visos kadaise vyravusios mačo vertybės yra atgyvenusios, o Dženko dideliam nusivylimui drovus, apkūnus Šmidtas dabar yra ponas „Populiarusis“. Būti paaugliu yra labiau stiliaus klausimas, nei abu tikėjosi, viskas priklauso nuo to, kaip herojams pavyks išlaikyti priedangą.
Katastrofiškas vakarėlis su piktnaudžiavimai yra juokingas, nes filme naudojama keista grafika, iliustruojanti įvairius etapus, kuriuos veikėjai išgyvena vartodami naują paslaptingą narkotiką. Viskas susiveda į tai, kad filmas juokingesnis ir saldesnis, nei gali pasirodyti iš pradžių, ir Channingo Tatumo, kaip aktoriaus, galinčio vaidinti komediją, debiutas. Puiki, atgaivinanti, linksma komedija, kurią turi pamatyti kiekvienas.
8. „Rezerviniai farai“ (The Other Guys, 2010)
Filmo „Žinių vedėjas“ (angl. Anchorman: The Legend of Ron Burgundy) gerbėjai žino, ko tikėtis iš filmo, kurį sukūrė režisierius Adamas McKay’us, komedijų meistras ir kartu su Willu Ferrellu tinklalapio „Funny or Die“ kūrėjas.
McKay’us režisuoja ir kartu rašo scenarijų šiai nepaliaujamai kvailai, be skonio ir labai juokingai istorijai apie du Niujorko policininkus: vienas iš jų – paprastas kietas vyrukas, kurį vaidina Markas Wahlbergas ir kuris už baisią klaidą tarnyboje yra žeminamai sukomplektuojamas su erzinančiu besmegeniu „beta“ vyruku, kurį vaidina Ferrellas.
Deja, kol kiti pareigūnai sulaukia šlovės, ypač superžvaigždžių duetas, kurį vaidina Samuelis L. Jacksonas ir Dwayne’as Johnsonas, Ferrellui ir Wahlbergui lemta būti „kitokiais vaikinais“, kol jie susiduria su rimtu finansinio sukčiavimo pėdsaku ir turi progą parodyti, kad jiedu nėra iš kelmo spirti.
McKay ir scenarijaus bendraautorius Dave’as Henchy nuolat pumpuoja juokelius. Jų filmas dažnai primena 107 minučių trukmės komedijos „skečą“, ir jis veikia, jūs juoksitės visą laiką. McKay’us dėl pokšto mielai aukoja pasakojimo ir personažų nuoseklumą.
Ferrellas labai juokiasi vaidindamas siaubingą detektyvą Gemblą, kuris, partnerio nuostabai, turi dovaną sužavėti gražias moteris ir kurio koledžo karjera slepia labai tamsią paslaptį… Jis naivus idiotas, koks jis ir yra. Pavyzdžiui Gemblui tiesmuki detektyvai pasakoja, kad šaudymas iš pistoleto į orą, kai biure tvarkote dokumentus – vadinamasis „desk pop“ – yra priimtina Niujorko policijos pareigūnų tradicija; jis tuo patiki ir tuomet seka siaubingos pasekmės.
Nepastebėta „tylioji dvikova“ tarp besivaržančių policininkų per laidotuves yra grynosios komedijos šedevras. Šis filmas – dar vienas puikus draugų policininkų žanro papildymas ir jo satyra, kuriame daug juoko ir gerų veiksmo scenų. Juosta prasideda ir baigiasi veiksmu, o tarp jų yra daugybė puikių akimirkų.
Įtemptos įžanginės automobilių gaudynės, kovos automobilių stovėjimo aikštelėje scena, susišaudymas biurų pastate ir intensyvaus veiksmo kupinos finalinės automobilių gaudynės. Nors šis filmas iš esmės yra komedija, veiksmas išlieka rimtas, ir niekada nėra labai šmaikštus ar juokingas. Nėra ką pridurti – tai tiesiog puiki komedija.
7. „Melas vardan tiesos“ (True Lies, 1994)
Kai Jamesas Cameronas ir Arnoldas Schwarzeneggeris dirba kartu, visada galime tikėtis kokybiško rezultato. Nors jų trečiasis bendradarbiavimas kartu su „Melas vardan tiesos“ nebuvo lygiavertis su pirmaisiais dviem „Terminatoriaus” filmais, šiame juokingame, šiek tiek kvailokam, pernelyg sutirštintam kovos veiksmo šnipų filme yra visko kas gali suteikti nemažai džiaugsmo.
Daugeliu atžvilgių jį galime žiūrėti, kaip filmo „Ponas ir ponia Smitai” su Bradu Pitu ir Angelina Jolie pirmtaką. Ir kai kuriais atvejais netgi geresniu filmu nei minima juosta.
Istorija apie šnipą ir jo žmoną (Jamie Lee Curtis), kuri būdama dažnai viena nuobodžiauja ir nieko nežino apie tai, ką jos vyras daro pragyvenimui. Ir nors misogyniškos ir ksenofobinės filmo tendencijos buvo akivaizdžios net tuomet, kai šis filmas buvo išleistas, vis dėlto juosta pateikia pakankamai.
Tuo metu šlovės spinduliuose besimaudantis Schwarzeneggeris buvo itin pasitikintis savimi, ir kino ekrane galėjo tiesiog įsitraukti į bet kokią pakvaišusią idėją ir priversti ją veikti. Aktoriaus duetas su Jamie Lee Curtis tiesiog puikus.
Humoras ir aktorių tarpusavio energetika šnipų ir teroristų kare veikia puikiai. Šiame filme rimtomis istorijomis ir solidžiais projektais garsėjančiam Jamesui Cameronui pavyko išeiti už perdėto imtumo ribų ir pateikti žiūrovui kiek naivę, žaismingą, ir nuoširdžiai juokinančią pramogą. Tad sudėjus viską į krūvą gaunamas – garantuotai malonus vakaras prie ekrano. (Gediminas Jankauskas)
6. „Naktinis pasimatymas“ (Date Night, 2010)
Steve’as Carellas ir Tina Fey filme „Naktinis pasimatymas“ vaidina malonią, neįkyrią porą, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl filmas taip gerai veikia. Jų įkūnyti Filas ir Klerė Fosteriai – įprasta, pervargusi, nuoširdi, geraširdė Naujojo Džersio pora, kurios gyvenimas tapo rutina. Tačiau jie myli vienas kitą ir viskas, ko jie iš tikrųjų nori, tai pasisamdyti auklę ir pasimėgauti gražiu vakaru mieste.
Mes tuo patikime. Esame pusiau pasiruošę nesudėtingai romantinei komedijai, kai prasideda pragaras. Jie apsimeta neatvykusia pora, kad gautų staliuką madingame restorane, o du samdomi žudikai nusprendžia, kad jie ir yra ta, pasirodo ieškoma pora, ir nuveda juos į šmaikščią komediją. Tačiau visą laiką Filas ir Klerė atrodo kaip žmonės, kuriems netinka vaidinti komedijoje. Štai kodėl tai juokinga. Jie suglumę.
„Naktiniame pasimatyme“ jie susitinka su „tikraisiais“ Triplehornais (Jamesas Franco ir Mila Kunis), dviem mafijos policininkais (Jimmi Simpsonas ir Commonas), mafijos bosu (Ray Liotta) ir raumeningu saugumo ekspertu (Markas Wahlbergas), kuris niekada nedėvi marškinių. Šie personažai taip pat įtikinami.
Taigi turime situaciją, kuri įsibėgėja dėl to, kad pora – Triplehornai, nepasirodo restorane, prie savo užrezervuoto staliuko. Fosteriai supainiojami su Triplehornais, atsiduria mirtinose situacijose. Kriminaliniai personažai ne tik kvaili, bet ir pakankamai protingi, kad suvoktų, jog tai sukelia problemų visiems. O apsaugos agentas (Wahlbergas) nėra paprasčiausias raumeningas vyrukas. Jis, tiesa, karikatūra, bet pasirodo galintis jausti tam tikrą užuojautą šiems apgailėtiniems Naujojo Džersio gyventojams, kurie pasimetė.
„Naktinis pasimatymas“ – juokingas, nes, priešingai nei daugelis panašių filmų, jis įtraukia. Kiekvienas beprotiškas keisto siužeto žingsnis turi tam tikrą prasmę, nes seka iš to, kas buvo prieš tai. Toks filmas skatina Holivudo komedijas retkarčiais sumažinti tempą ir suvokti, kad komedija kyla iš personažų ir situacijų, o ne gali būti kuriama iš maniakiškų triukų ir persistengimo. Puiki juosta, tikrai privers šypsotis.
5. „Viskas iškart ir visur“ (Everything Everywhere All At Once, 2022)
Istorija prasideda gana įprastai. Michelle Yeoh vaidina Evelyn, vidutinio amžiaus azijiečių kilmės amerikietę, pastebimai nusivylusią savo gyvenimu bei rutina. Santykiai su vyru ir dukra taip pat įtempti. Prie visų problemų prisideda ir tai, kad jos savitarnos skalbyklos verslą tiria JAV vidaus pajamų tarnyba. Veiksmo filme iš pradžių ne daug, bet per daug laukti netenka, nes Evelyn, nors ir priešindamasi, bet patenka į beprotiškos istorijos epicentrą – tik ji vienintelė gali išgelbėti pasaulį nuo sunaikinimo. Idėja, kad veikėja, kuri mažiausiai tikėtina taps pagrindine heroje nėra nauja (prisiminkime Bilbo iš „Hobito“ ar Neo iš „Matricos“), tačiau šiame filme Evelyn prideda papildomo desperatiškumo ir nihilizmo. Apskritai, tam tikros filmo idėjos visiškai nėra originalios. Tai, kas daro jį ypatingu ir originaliu yra kaip istorija pateikiama vizualiai.
Michelle Yeoh žiūrovams pažįstama iš tokių filmų kaip „Džeimsas Bondas: Rytojus Niekada Nemiršta“ (1997), „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (2000), ir „Geišos išpažintis“ (2005). 2021 m. ji pasirodė Marvel kino studijos filme „Šang-Či ir dešimties žiedų legenda“. Malaizijoje gimusi aktorė išgarsėjo vaidyba devintojo dešimtmečio Hong Kongo veiksmo filmuose, vėliau pripažinimo sulaukė ir tarptautiniu mastu. Michelle „Viskas iškart ir visur“ – nepriekaištinga ir įtikinanti. Įdomu tai, kad iš pradžių scenarijus rašytas galvojant, kad pagrindinį vaidmenį filme atliks žiūrovams puikiai pažįstamas Jackie Chan‘as. Vis tik vėliau režisieriai ir scenarijaus autoriai Dan Kwan ir Daniel Scheinert persigalvojo. Santykiai tarp žmonos ir vyro, pasak jų, žiūrovams bus artimesnė tema. Mano nuomone, šiuo klausimu buvo priimtas puikus sprendimas.
Pagrindinės veikėjos vyrą Waymond‘ą vaidinantis Ke Huy Quan taip pat puikus – vaidmuo atrodo išpildytas. Key Huy rimčiau nevaidino nuo 1984-jų, kai, būdamas 12 metų amžiaus, pasirodė filme „Indiana Džounsas ir lemties šventykla“. Aktorius žiniasklaidai teigė, kad apie 1998-ius apskritai metė aktorystę, nes nematė galimybių tęsti karjerą. Grįžti į vaidybą jį paskatino filmo „Pasakiškai turtingi“ (2018) sėkmė. Pastaraisiais metais kino ekranuose pasirodė daugiau filmų, kuriuose atsisakoma su azijiečių kilmės žmonės susijusių stereotipų arba jie vaidino pagrindinius vaidmenis. Evelyn dukrą Joy vaidina Stephanie Hsu, pasižymėjusi seriale „Nuostabioji ponia Maisel“, o tėvą Gong Gong – ekrano legenda James Hong‘as. Jamie Lee Curtis veikėja – JAV vidaus pajamų tarnybos inspektorė – taip pat nepaliks abejingų.
Tai, kad filmas naudoja paralelinių visatų idėją, nereiškia, kad juo susidomėti turėtų tik mokslo fantastikos žanro gerbėjai. Taip, tai nėra įprasta šeimos drama, ar įprastas veiksmo filmas (nors ir turi panašumų su „Matrica“). Jame yra tiek pat neoriginalių idėjų, kiek originalių. Be mokslo fantastikos idėjų, filme nagrinėjamas labai kasdieniškos temos. Iš esmės tai yra filmas apie šeimą, meilę ir kitas žmogiškas emocijas. „Viskas iškart ir visur“ kalba apie tai, kas daro mus žmonėmis bei siunčia labai stiprią žinutę apie empatijos ir gerumo svarbą. Gyvenimo tikslas ir įvairūs mūsų pasirinkimai taip pat analizuojami, bei gali žiūrovus priversti susimąstyti apie egzistencijos prasmę didžiosios Visatos kontekste. (Augustė Gumbytė)
4. „Tai reiškia karą“ (This Means War, 2012)
Chrisas Pine’as, Tomas Hardy ir Reese Witherspoon susirenka į trijulę ir pristato mums veiksmo romantiką: jie mums dovanoja trijų asmenų meistriškumo kursą. Pine’as ir Hardy – itin griežti federaliniai agentai: Pine’as – elegantiškas gražuolis, o Hardy’is – superdidvyris su džemperiu V formos kaklu ir simpatiška eisena. Jų profesinis brolybės ryšys – patiria rimtą išbandymą, kai abu įsimyli Witherspoon, seksualią reklamos vadybininkę, vienišą, laisva širdimi, ryškia šypsena ir be jokios raukšlelės. Jie šnipinėja vienas kito pasimatymus, naudodamiesi visa vyriausybine stebėjimo įranga, ir tai sukelia įvairių juoko ir nerūpestingumo kupinų išdaigų.
Režisieriaus Joseph McGinty Nichol veiksmo filme du geriausi draugai agentai – kolegos. Jiems yra pavesta užduotis – užkirsti kelią nusikaltėliui Heinričui, kurio tikslas pavogti ginklą, kuris sunaikintų visą žmoniją. Misija neįvykdoma, nes žūsta Heinričio brolis, tad agentams būtina sugalvoti kitą planą. Aktorius Chris Pine vaidina FDR, kuris yra tikras kazanova, viliodamas kolegos simpatiją Lauren sukuria meilės trikampio atmosferą. Lauren draugauja su jais, nenuspręsdama kurį pasirinkti, tačiau filmo pabaigoje jai teks pasirinkti.
Aktorius Pine‘as apibūdino savo personažą kaip labai mylinti gyvenimą ir darbą. Filmo pradžioje FDR‘ui buvo svarbiausia moterys, ginklai bei lengvas gyvenimas, tačiau po susitikimo su Lauren, jo vertybės pasikeitė ir vienintelis džiaugsmas – būti su ja. Apie meilės trikampį, aktorius kalbėjo taip, jog jeigu vyrų draugijoje yra graži moteris, tai natūralu, jog dėl jos yra kovojama. (Simona Pumputytė)
„Tai reiškia karą“ – seniausia pasaka kai du vyrai kovoja dėl gražios moters dėmesio. Tačiau šį kartą tie du vyrai yra naujasis kapitonas Kirkas ir naujasis Bane’as iš Betmeno ir jie kovoja dėl tos protingos blondinės merginos simpatijų. Deja, nei vienas iš jų nenaudoja fazerių, fotoninių torpedų ar teroristinių sąmokslų, kuriais būtų galima sunaikinti visą miestą, tačiau jie sudaro įdomią kovotojų porą – būtent dėl to, kad abu yra geriausi draugai, atsitiktinai dirbantys CŽV.
Tai reiškia, kad jų misijoje apstu dalykėlių ir slaptų metodų, kuriais jie apskritai siekia vienas kitą nužudyti ir smogti vienas kitam į nugarą.
Visa tai vyksta keistame pagrindinių spalvų pasaulyje, kuriame viskas atrodo kaip lėlės Barbės namo vidus. Čia yra keletas trumpų mūšių ir net nedidelės automobilių gaudynės, kad veiksmo mėgėjai nepabėgtų, bet pirmiausia tai yra meilės trikampio istorija ir, jei atvirai, ji nėra bloga. Tikrai smagiai „susižiūri“.
3. „Kaip diena ir naktis“ (Knight and Day, 2010)
Visi jo paties triukai, visi jo pilvo preso raumenys ir visi jo dantys: Tomas Kruzas užveda motociklą ir užkariauja mūsų širdis ir protus.
Tai Džeimso Mangoldo režisuota juosta, kurioje Kruzas vaidina Rojų Milerį, paslaptingą vaikiną, kuris lėktuve sužavi šalia jo sėdinčią vienišą merginą Džunę, kurią vaidina Kameron Diaz. Tačiau neilgai trukus lėktuvas patiria siaubingą puolimą, kažkas nori Rojų sučiupti, ir nelaimingoji Džiunė neturi kito pasirinkimo – ji turi vykti kartu su juo į daugybę veiksmo kupinų nuotykių su sprogstančiais automobiliais, skraidančiomis kulkomis ir erzinančiomis šypsenomis.
Mileris pasirodo esąs nesąžiningas vyriausybės agentas, kuriam į rankas pakliuvo itin slaptas išradimas – įprastos baterijos dydžio amžinas akumuliatorius, galintis sukelti įvairias karines pasekmes. Milerio viršininkai mano, kad jis ketina parduoti akumuliatorių priešiškoms jėgoms, tačiau žvilgančių akių, mažo ūgio, bet raumeningas Mileris tvirtina, kad jis iš tikrųjų saugo šį prietaisą nuo klastingų „veiksnių“ tarp tų pačių viršininkų, kurie nori užsidirbti kelis dolerius, padarydami jį prieinamą blogiukams. Viola Davis vaidina agentūros vadovę, Peteris Sarsgaardas – agentą Ficdžeraldą, o Paulas Dano – mokslininką-genijų Simoną Feką, išradusį bateriją, kurį reikia saugoti.
Lėktuvui sudužus kukurūzų lauke, leidžiasi su Džiune į beprotišką kelionę. Panašu, kad Kruzas nori atskirti šį vaidmenį nuo savo praeito vaidmens veiksmo herojaus Ethano Hunt’o, paversdamas jį šiek tiek aštresniu, pavojingesniu, nestandartiniu, suteikdamas jam šiek tiek daugiau blizgesio akyse ir galbūt norėdamas išsaugoti galimybę, kad jis yra tai, ką sako jo „negyvos“ akys, jog jis – išdavikas.
O gal visi šie dalykai, visos veido ekspresijos, Kruzui tiesiog natūralūs… Bet kokiu atveju, filme jis neabejotinai atlieka šį vaidmenį su užsidegimu ir humoru, linksmai lipdamas ant greitėjančių visureigių ir linksmai šaudydamas į persekiotojus, o CGI klastočių pasaulyje Kruzo senovinis atletiškumas kelia nuostabą.
Yra graži scena, kurioje suglumusi, išsigandusi Džiunė išeina išgerti kavos su savo tvirtu, simpatišku buvusiu vaikinu Rodniu (akt. Marcas Blucas) ir pasipasakoja jam apie siaubingą situaciją, kurioje ji atsidūrė. Įpusėjus šiam pokalbiui pasirodo Mileris: įtemptai žavus, daugiau nei šiek tiek šiurpus, ketinantis įkalbėti Džiunę vykti su juo, nes jis vienintelis gali ją apsaugoti nuo netrukus pasirodysiančių sunkiai ginkluotų blogiukų. Scena baigiasi audringu susišaudymu, kuriame netrūksta gerai suregztų pokštų, o visa tai rodo savitą Kruzo vaidybos stilių: pompastišką, fizišką, mačistinį, humoristinį ir visiškai neįtikėtiną.
2. „Piko valanda“ (Rush Hour, 1998)
„Piko valanda“ – tai mūsų patikimas draugas, „Wunza filmas“ (Wunza – terminas, kuris apibūdina būdą sukurti aukštą koncepciją – paimti du personažus, kurie labai skiriasi vienas nuo kito, yra keistuoliai, skirtingų rasių ir sujungti juos tam tikram tikslui pasiekti), sujungiantis dvi priešingybes: Wunza legendinis detektyvas iš Honkongo ir Wunza Los Andželo policininkas. Taigi, Wunza kinas, ir Wunza juodaodis… Kovos menų ekspertas, ir išmintingas šoumenas… Nei vienas, nei kitas iš filmo herojų nėra originalus aktorius, bet kartu jie sudaro linksmą komandą.
Šiame filme susitinka lengvabūdiškos veiksmo komedijos karalius Jackie Chanas ir Chrisas Tuckeris, kuris sukryžmino Eddie Murphy su Chrisu Rocku ir sukūrė vyruką, kurį pamatę už kvartalo, iškart pradėtumėte svarstyti, kaip jis ketina jus apgauti. Aktorių asmeniniuose modeliuose jau natūraliai yra komiškų galimybių. Chanas negarsėja lengvu anglų kalbos mokėjimu, o Tuckeris nenustoja šnekėti. Chanas yra kuklus ir savimyla, o Tukeris vaidina begėdišką savireklamuotoją.
Siužete matome kai paskutinėmis Honkongo, kaip britų kolonijos, dienomis superkorespondentas Chanas sučiumpa kontrabandininkų grupuotę, tačiau jos organizatoriai pabėga į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten jie pagrobia Kinijos konsulo dukterį, kuri praneša FTB, kad nori, jog Chanas, šeimos draugas, atskristų padėti atlikti tyrimą. Federalai nenori turėti nieko bendra su policininku iš užsienio, taip pat nenori, kad į tyrimą įsitrauktų Los Andželo policija. Todėl jiems kyla mintis suporuoti kiną ir Los Andželo policininką, kad jie vienas kitam netrukdytų ir dirbtu išvien.
Los Andželo policijos būstinėje ši idėja priimama palankiai, kai viršininkas (įžymusis Philipas Bakeris Hallas) supranta, kad tai būdas atsikratyti labiausiai varginančio detektyvo. Tai būtų Karteris, kurį vaidina Chrisas Tuckeris, tai toks nevykėlis, kuris gatvėmis prariaumoja senoviniu „Corvette“ automobiliu ir pavojingose situacijose elgiasi neatsargiai.
Nė vienas policininkas nemėgsta komandinio darbo. Abu geriausiai dirba vieni. Tačiau Chanas nežino, kaip elgtis Los Andžele, o Tuckeris turi pelnyti palankumą prieš savo viršininką. To užtenka lengvai veiksmo komedijai, Jimo Koufo ir Rosso Lamannos scenarijaus, kuriame yra daug tikrai juokingų replikų.
Chanas, žinoma, pasižymi kaskadiniais triukais, kuriuos atlieka pats, be dublerių. Filme „Piko valanda“ parodo puikų jo gebėjimo laipioti sienomis, čia net yra kvapą gniaužianti scena, kurioje jis peršoka nuo dviaukščio autobuso, kelio ženklo ir sunkvežimio. Ko gero, pravartu pabrėžti, kad nors Chanas pats atlieka kaskadinius triukus, jie iš tiesų yra kaskadiniai triukai, o ne mirtį nešanti rizika, jis daro tai, ką darytų kaskadininkas, bet su tomis pačiomis apsaugos priemonėmis ir apgaulingais kameros rakursais.
Jis drąsus, judrus ir išradingas, bet ne kvailas. Malonu žiūrėti, kaip siužete elgiamasi su Soo Yung (akt. Julia Hsu), jaunąja konsulo dukra. Užuot su ja elgusis kaip su bejėge, ji vaizduojama kaip viena iš mažųjų Jackie kovos menų mokinių Honkonge, o kai pagrobėjai bando ją išvežti, ji sukelia jiems begalę rūpesčių. Taip pat smagu stebėti kaip Chrisas Tuckeris kalba, kaip jis patenka į situacijas ir išeina iš jų, pasitelkdamas dėmesį blaškantį dialogų srautą, kol sugalvoja, ką daryti toliau. „Piko valanda“ yra lengvas ir sudarytas iš gerai pažįstamų elementų, tačiau jie tvarkomi su humoru ir išradingumu. Šis kino šedevras, tikra veiksmo komedijos klasika.
1. „Kieti bičai“ (The Nice Guys, 2016)
Režisieriaus Shane Black filmas „Kieti bičai“ („The Nice Guys“) viena iš tų amerikietiškų veiksmo komedijų, kuri jus privers nusijuokti ar bent nusišypsoti. Nors amerikietiškas humoras patinka ne visiems, šiame filme jis kiek kitoks – savotiškas ir įtraukiantis.
Holland March yra samdomas privatus detektyvas, šiek tiek nusivylęs savo gyvenimu ir niekaip nerandantis gyvenimo džiaugsmo. Pagrinde jis imasi darbų iš jau „nuprotėjusių“ senučių, kurios pačios nebesupranta ko nori ar kas vyksta aplinkui. Kitoje pusėje barikados vaizduojamas Jackson Healy, kuris yra samdomas žmonių kaip smogikas, tramdytojas ar tiesiog mušeika. Filmo eigoje, šie du veikėjai suvedami moters vardu Amelija. Holland buvo pasamdytas surasti Misty Mountains kuri paslaptingai dingo, o Jacksonas buvo pasamdytas Amelijos, kuri paprašė, kad jis įkrėstu Hollandui į kaulus, nes mat šis ją sekioja. Kai šie veikėjai pagaliau susitinka – prasideda linksmybės…
Tiek Russell Crowe, tiek Ryan Gossling gana neblogai padirbėjo. Buvo tikrai įdomu stebėti pastovius ginčus, gašlius juokelius, bei nejaukius dialogus tarp šių aktorių. Tikriausiai jei ne darnus duetas, filmas nebūtų susilaukęs nei pusės tiek liaupsių. Ryan vaidmuo išties įtraukia į blogų emocijų liūną. Kasdienės problemos, pinigų trūkumas, alkoholizmas, blogi santykiai su dukra. Ir tai tik pradžia… Visa tai seka nuolatinės traumos ir sužalojimai, kurių šis personažas sulaukia iš savo kasdienio darbo. Ką jau kalbėti, kai jis pagaliau sutinka Jacksoną… Russell taip pat pasistengė iš peties. Kiek keistokas vaidmens paskyrimas šiam aktoriui, bet tikrai gan sėkmingas. Kietaširdis užpakalių spardytojas. Tikriausiai taip būtų galima apibūdinti jo vaidmenį. Emociją bandantis įnešti aktorius, atrodo, kad vis lieka neišgirstas, kol pagaliau Hollando dukra Holly pradeda tikėti, kad jis yra geras žmogus ir jį tai priverčia susimąstyti, o vėliau net pasigailėti niekšelio.
Išties puiki vaidyba atperką didžiąją dalį šio filmo trūkumų. Puikiai vaidino ne tik Ryan Gossling ir Russell Crowe, bet ir kiti antro plano aktoriai. Filmas pasaldintas geru ir sveiku humoru, gal šiek tiek gašloku, bet čia jau skonio reikalas… Juosta tikrai verta peržiūros. Ši veiksmo komedija tikrai neeilinė ir nors chaoso šiam filmui netrūksta, puiki vaidyba atperka siužetines nuodėmes. (Alius Bingelis)
