Romantinės komedijos – tai lengva ir linksma pramoga visiems, kurie nori pažiūrėti filmą su humoru, šiek tiek dramos ir visą nugalinčią romantika. Tokie filmai puikiai užpildo tuštumą ir tinka jaukiam vakarui su draugais, mylimaisiais ar net vienam – jais gali mėgautis kiekvienas.
Šio žanro filmų universalumas tikriausiai viena stipriausių jo savybių. Romantinės komedijos neretai įsimena ilgam ir per savo gyvenimą mums labiausiai patikusias mes peržiūrime tikrai ne kartą ir ne du. Daugelio žiūrovų dėmesį tokie filmai prikausto, nes juose nesunkiai pastebimas ir sujungiamas humoras ir intymūs santykiai, o tą žmonėms stebėti tiesiog patinka. Per pastaruosius šimtą metų romantinių komedijų žanre buvo pasiektos dešimtys ar net šimtai sėkmės istorijų, tačiau šie, Jums sąraše pateikiami, dešimt yra vieni iš patikimiausių pretendentų į Jūsų televizorių ekranus.
10. „Tik ne tu“ (Anyone But You, 2023)
2010-aisiais, kai Holivudo vidutinio biudžeto filmai tapo retenybe, romantinės komedijos atrodė kaip nykstanti rūšis. Tačiau 2018 m. Claire Scanlon ir Katie Silberman vasaros sensacija „Set It Up“ su Glenu Powellu ir Zoey Deutch atrodė pasirengusi atgaivinti šį žanrą. Po penkerių metų romantinių komedijų likimas tebėra ant klaustuko, tačiau dar vienas charizmatiškas filmas pasirodė kaip potencialus gelbėtojas. Režisieriaus Willo Glucko ir scenarijaus bendraautorės Ilanos Wolpert filmas „Tik ne tu“ (angl. Anyone But You) pasižymi lengvu žavesiu, šmaikštumu, romantiška nuotaika ir, svarbiausia, žvaigždžių chemija, kurios pastaruoju metu trūko vien tik nevykusiems šio žanro kūriniams.
Powellas čia vaidina Beną, finansininką, slepiantį gilias emocines žaizdas po gundytojo, mergišiaus kauke, kuris vieną dieną susitinka su Bea (akt. Sydney Sweeney), teisės studente, nežinančia, kuo nori tapti gyvenime. Tarp jų iškart įsiplieskia kibirkštys, jie praleidžia dieną ir naktį smagiai kalbėdamiesi, valgydami kepto sūrio sumuštinius, dalydamiesi vienas su kitu dalimis savęs, kurias retai kam parodo. Kitą dieną atsibudusi ant Beno sofos, euforijos apimta, bet nerimastinga Bea supanikuoja ir pabėga iš Beno namų netarusi nė žodžio. Bea beveik iš karto pasigaili savo veiksmų ir grįžta pasakyti jam, ką jaučia, kaip tik tuo metu, ji išgirsta, kaip įskaudintas Benas sako savo geriausiam draugui Pitui (akt. GaTa), kad ji buvo tik dar vienas vienos nakties nuotykis, kuris jam nieko nereiškia.
Po kelių mėnesių Beno ir Beos keliai vėl susikerta, kai Pito sesuo Klaudija (akt. Alexandra Shipp) pradeda susitikinėti su Beos seserimi Halle (akt. Hadley Robinson), o maždaug po metų, jie abu pakviečiami į moterų vestuves Australijoje. Besiginčijantis duetas taip susipyksta, kad vestuvininkai sugalvoja juos prievarta suvesti, kad tik palaikytų taiką. Pora nusprendžia žaisti pagal visų namiškių dūdelę ir suvaidinti prastai atliktą gudrybę, tam kad Beos tėvai nebesistengtų vėl supiršti jos su jaunystės meile Džonatanu (akt. Darrenas Barnetas) ir priverstų pavydėti Beno buvusiąją Margaretą (akt. Charlee Fraser). Tačiau, kaip žinoma, geriausi planai, visada žlunga, ir galiausiai tikroji meilė nugali.
„Tik ne tu“ atgaivina klasikinę istoriją ir jos struktūrą su visiškai šiuolaikiškais veikėjais, puikiais nuoširdžiais juokeliais ir temomis. Benas yra vyras, kuris savo gyvenimą apjuosė emocine siena. Bea – gera mergaitė, bijanti rizikuoti ir siekti daugiau nei patogaus gyvenimo, kurį jai suplanavo tėvai (akt. Dermotas Mulroney, Rachel Griffiths). Abu nuolat kalbasi su savo gyvenime esančiais žmonėmis, bet retai išdrįsta iš tikrųjų bendrauti.
Didžiausias filmo privalumas yra kūrybingi vizualiniai būdai, kuriuos Gluckas randa, kad paneigtų žiūrovų lūkesčius, susijusius su R reitingą gavusia komedija. Be abejo, yra nuogybių, bet dažniausiai kamera žiūri į išpuoselėtą Powello kūną. Gluckas smulkutę Sweeney pastato į šiek tiek absurdiškas fizines situacijas (ypač išsiskiria scena su sugedusia kriaukle ankstyvojoje scenoje), todėl aktorė gali pademonstruoti savo šmaikštumą.
Filme, komedijinės akimirkos puikiai kontrastuoja su romantiškomis filmo akimirkomis, didelėmis ir mažomis, kurios taip pat apverčia nusistovėjusius tropus. Tai scenos, kuriose Benas gamina Bea maistą (juk maistas – tai meilė, o man niekas taip nenusako meilės, kaip tobulai iškeptas sumuštinis su sūriu). Bea padeda Benui įveikti baimę, dainuodama jam jo „ramybės dainą“ – atlikėjos Natasha Bedingfield neabejotinai optimistišką dainą „Unwritten“. Filmas parodo, kad dėl meilės tikrai verta pamesti galvą ir daryti, kad ir pačius beprotiškiausius dalykus, tų kurių tu gal net bijai. Mylėti žmogų reiškia norėti jam geriausio, nepaisant to, ar ta ateitis apima tave, ar ne.
9. „Nieko asmeniško“ (No Hard Feelings, 2023)
„Nieko asmeniško“ („No Hard Feelings“) – vasariška, vulgarumo prieskonių turinti ir labai neįpareigojanti režisieriaus Gene Stupnitsky N-16 komedija, priversianti juoktis kiekvieną komedijų žanro mylėtoją, ir ne tik.
Pagrindinė filmo herojė Madė (akt. Jennifer Lawrence) – nerūpestinga, įsipareigoti nemėgstanti „Uber“ pavėžėja ir barmenė vietiniame bare, dėl susidariusių skolų ne tik praranda savo mašiną, vieną iš pagrindinių pajamų šaltinių, bet gali prarasti ir iš motinos paveldėtą namą, kurio išsaugojimas jai itin svarbus. Gyvendama kurortiniame Montoko miestelyje, Niujorko valstijoje, ji smarkiai kritikuoja vasaroti čia atvykstančius turčius, besikurdami jos gimtame mieste kelia žemės mokestį. Galvodama, iš kur greitai ir pigiai gauti mašiną darbui ir taip išsaugoti savo namą, internete ji aptinka skelbimą, kuriame turtingi tėvai Alison (akt. Laura Benatti) ir Lairdas (Matthew Broderick) savo sūnui Persiui (akt. Andrew Barth Feldman), rudenį turinčiam išvykti studijuoti į Prinstono universitetą, ieško merginos, galinčios padėti jų užsidariusiam, savo pasaulyje gyvenančiam ir nedrąsiam sūnui atsiverti, įgauti pasitikėjimo savimi. Už tai jie dovanoja ne pirmos jaunystės, bet tvarkingą „Buick Regal“ automobilį. Abejodama ar skelbimas tikras, Madė nusprendžia pabandyti, ir nors yra šiek tiek vyresnė, negu Persio tėvai pageidauja, gauna ir imasi šio darbo.
Įdomu tai, kad sukurti šį filmą režisierių įkvėpė tikra panašaus pobūdžio reklama, kurią prieš 4 metus jam atsiuntė kolega. „Nieko asmeniško“ nėra ilgas (1h 43 min.), bet jame telpa itin daug. Čia susipina daug įvairių idėjų, kurios ir sudaro bendrą istoriją. Vaizduojami pernelyg savo vaikus saugantys tėvai, kurie dažnai ir per daug intensyviai kišasi į jų gyvenimus, taip pat vadinamoji Z karta, didžiąją laiko dalį praleidžianti savo telefonuose ar internete, taip pat akcentuojamas tam tikras kartų skirtumas, ypatingai atsiskleidžiantis kai kuriose filmo scenose. Pirmasis veiksmas, ar pirmoji dalis – itin gaivališka, nenuspėjama, komiška, priverčianti ne tik juoktis, šypsotis, bet kartais gal ir susiraukti (ne blogąją prasme) ir kelti klausimą „kodėl kažkas taip darytų?“. Na o antroji filmo pusė daugiau orientuojasi į savi apmąstymus, filmo veikėjų emocinę kaitą, augimą, savo klaidų pripažinimą ir jų sprendimus. Vyrauja daugiausia sentimentali nuotaika, tačiau netrūksta ir pirmajai pusei būdingų komedijos elementų. Visame filme netrūksta ir kandžių bei juokingų dialogo eilučių, keiksmažodžių. Vaizdine prasme filmas taip pat žiūrisi gražiai, savyje turi šiokį tokį retro pojūtį.
Pastaruosius keletą metų daugiausiai kinų ekranus pasiekia trileriai, veiksmo, siaubo ar fantastiniai filmai, tad ekranuose pasirodžius komedijai, galima pajausti šiokią tokią atgaivą. „Nieko asmeniško“ itin vasariškas, gaivališkas filmas, skirtas gerai praleisti laiką ir smagiai pasijuokti, todėl nėra itin įpareigojantis, puikiai tinka tiesiog atsipūsti. (Justina Danylaitė – Krivinskienė)
8. „Plius vienas“ (Plus One, 2019)
Tai romantiška komedija, kurią sukūrė režisieriai Jeffas Chanas ir Andrew Rhymeris, „Hulu“ televizinės komedijos „PEN15“, kurios žvaigždė Maya Erskine vaidina pagrindinį moters vaidmenį, bendraautoriai. Tai šabloniškas „Ketverių vestuvių ir vienerių laidotuvių“ (angl. Four Weddings and a Funeral) bei „Mano geriausio draugo vestuvių“ (angl. My Best Friend’s Wedding) mišinys. Ir jis tikrai puikus.
Erskine vaidina Alisą, protingą japonų kilmės amerikietę, kuri ką tik išsiskyrė su vaikinu ir sunkiai tai išgyvena. Jos geriausias draugas Benas (akt. Jack Quaid) taip pat vienišas. Taigi jie susitaria būti vienas kito palydovais per visas baisias vestuves, į kurias juos pakvietė šiais metais. Benas ir Alisa visada kartu šmaikštauja, juokauja ir tyčiojasi iš mielų vestuvių nesąmonių. Alisa visada suveda Beną su patraukliomis moterimis, kurias jie ten pamato. O jam nei viena, na, netinka…Bet tada… na, žinote, kas bus toliau. Nuspėjamas, bet reginys smagus.
Erskine yra stipri ir puikiai susitvarko su toniniais perėjimais – be to, filme yra įdomi ir originali idėja, kai išsiskyręs Beno tėtis Čakas (akt. Edas Begley jaunesnysis) paprašo Beno būti jo vestuvių liudininku, o tai kelia siaubą Benui, kuris dar ne visai atleido jam už tai, kad paliko jo motiną.
„Plius vienas“ veikia puikiai ir efektyviai, tačiau deja vu jausmas yra pribloškiantis, trunkantis iki pat paskutinių akimirkų montažo pabaigoje, ir jis visada reikalauja, kad jo bendražygiai pratrūktų meiliai erzinančiu juoku vienas iš kito. Tai daug juoko talpinanti, ironiška komedija, kurią Erskine akivaizdžiai sugeba pateikti.
7. „Alex Strangelove“ (2018)
Filmo „Alex Strangelove“ veikėja, apgailestaudama dėl netobulo savo meilės gyvenimo, nepalankiai lygina savo asmeninę dramą su „tuo senu filmu, kurį mama privertė mane žiūrėti“. Trumpam susimąstai, koks idealizuotas aukso amžiaus romanas paliko jos širdį ir žvaigždes: Kasablanka? Pusryčiai pas Tifanį? Žinoma, ne: ji turi omenyje „Šešiolika žvakių“ (angl. Sixteen Candles), Džono Hjuzo (John Hughes) kurtą vidurinės mokyklos meilės trikampį, kurio originalus „Netflix“ filmas yra akivaizdus paaugliškas palikuonis. Tai Craigo Johnsono pasakojimas apie nekaltą paauglį, sprendžiantį sekso, orientacijos ir viso paaugliško „velnio“ problemas.
Kaip ir „Su meile, Saimonas“, pasirodęs „Alex Strangelove“ (2018) žavus filmas į pirmą planą iškelia homoseksualų troškimą ir bando sukrėsti tapatybės politiką Hughes sukurtame žanre. Kitaip nei filme „Su meile, Saimonas“, kurio kūniškumo viršūnė buvo švelnus bučinys ant apžvalgos rato, Johnsono filme veikėjo galvoje sukasi šiek tiek labiau siaubingi ir siautulingi dalykai.
Filmo veiksmas vyksta šviesiame, netriukšmingame, įvairialypiame, bet ne per daug įvairialypiame priemiesčio rajone, kur vaikai jau moka visą LGBTQ spektro abėcėlę – tai pasaulis, kuris tikrai atrodo šiuolaikiškas, bet ne visai autentiškas. Ir čia pasakojama paauglio Alekso meilės istorija. Johnsonas, kuris aštriau sprendė suaugusiųjų problemas komedijoje apie brolius ir seseris į savo paauglių lūpas įdeda tokius šmaikščius juokelius ir tokias šmaikščias pastabas, kad kartais jie skamba labiau kaip vidutinio amžiaus komikai, o ne kaip sutrikę, hormonų išvarginti paaugliai. Tačiau, nereiškia, kad juokeliai nėra puikūs.
Filmas „Alexas Strangelove“ yra įtikinamiausias ir paveikiausias tada, kai jo centre yra vaikai, kurie kalba, vaidina ir išsiskiria su vaikų nesaugumu ir nenuoseklumu. Čia taip skaudžiai ir nepatogiai vaizduojami nepavykę lytiniai santykiai. Pagrindiniai išsiskyrimai ir asmeniniai prisipažinimai išsakomi ir atliekami su autentišku, nervingu intymumu. Geriausi, labiausiai įskaudinti fragmentai sukasi ne apie Aleksą ir Eliotą, kuris, ko gero, gana taikliai atrodo kaip hipsteriškas gėjų išsilaisvinimo miražas – žmogus, kuriuo Aleksas nori būti galbūt labiau nei su juo mylėtis. Filmo širdį laiko Klerė, kurią Weinstein puikiai suvaidino su pažeidžiamumu ir pipirine įžvalga, užtikrindama, kad nepageidaujamumo skausmas neliktų nepastebėtas priešais aistringą, veržlų Alekso savęs atradimo veržimąsi.
6. „Su meile, Saimonas“ (Love, Simon, 2016)
Amerikietiška romantinė komedija, paremta romano „Simon vs. The Homo Sapiens Agenda“, parašyto Becky Albertalli, motyvais. Filmas pristatytas 2018-ųjų Mardi Graso kino festivalyje, o kino kritikai filmą apibūdino kaip „atlapaširdį, įvairialypį ir turintį talentingą kūrybinę komandą, gebėjusią perteikti revoliucinį normalumą“. Kino juosta vertinta itin teigiamai, jai pagyrų negailėjo ir įvairaus amžiaus žiūrovai, neretai netgi buvo lyginama su Johno Hugheso kūriniais. Filme skamba daug muzikos, o originalūs kūriniai netgi pateko į Australijos, Kanados, Jungtinės Karalystės ir JAV topus bei pelnė keletą apdovanojimų.
Saimonas Spieris – vidurinės mokyklos baigiamosios klasės moksleivis. Jis gyvena, kaip pačiam atrodo, nuostabiai normalų gyvenimą: turi mylinčią šeimą, kurią sudaro mama Emilė ir tėtis Džekas bei jaunesnė sesuo Nora. Turi grupelę artimų draugų: Lėja, Nikas ir Eibė, pastaruosius jis pažįsta kone visą savo gyvenimą, o viena jų šioje vidurinėje pradėjo mokytis tik šiemet, tačiau taip pat tapo tokia artima, kad atrodo, jog kompanijoje praleido nė kiek ne mažiau laiko.
Viskas atrodo puiku, bet Saimoną kankina vienas „bet“ – jau keletą metų savyje jis laiko paslaptį: yra gėjus, ir niekaip to neprisipažįsta. Jis žino, kad tėvai suprastų savo sūnų ir jį palaikytų, nepaisant Džekui neretai išsprūstančių juokelių apie homoseksualus, ir žino, kad daugelis mokinių priima Etaną, kitą jų bendraklasį, kuris vienintelis prisipažino esąs gėjus.
Keletas skirtingų aplinkybių susidėliojo taip, kad jis nesiryžta prisipažinti, tačiau labiausiai Saimoną stabdo tai, kad šis žingsnis iš pagrindų sujudintų jo nusistovėjusį sėkmingą gyvenimą. Internete susipažinęs su kitu bendraklasiu anonimu, teigiančiu esant tokioje pat situacijoje, ir pamažu į aplinką pradeda žvelgti kitomis akimis…
5. „Visiems vaikinams, kuriuos aš mylėjau anksčiau“ (To All the Boys I’ve Loved Before, 2018)
Pagal to paties pavadinimo J. Han knygą sukurtas filmas kitu kampu pažvelgia į paauglių santykius ir draugystes. Ši romantinė komedija greitai tapo viena žiūrimiausių ir mylimiausių „Netflix” platformoje.
Korėjiečių kilmės vidurinės mokyklos moksleivė Lara Jean nemėgsta išeiti iš savo komforto zonos ribų – ji turi vieną gerą draugę Chriss (akt.M.Arthur) ir tiesiog paniškai bijo kalbėti su vaikinais. Jos uždarumą tikriausiai lemia ir motinos netektis ir buvimas vyresniosios sesers Margot (akt.J.Parrish) šešėlyje.
Jei kam nors pajunta simpatiją, Lara Jean parašo jam laišką, apibūdindama savo jausmus. Žinoma, ji jų niekada neišsiunčia ir nuo vaikystės laikų, tokių laiškų yra 5. Tačiau, pasikeitus aplinkybėms visos penkios jos buvusios simpatijos gauna meilės laiškus. Viena iš simpatijų – buvęs sesers vaikinas. Skubiai bandydama ištaisyti padėtį, ji pradeda netikrus santykius su senu draugu ir simpatija Peter (akt. N.Centineo).
Tai nuspėjama istorija, bet ji turi savitumo ir tam tikro žavesio, primena mokyklos laikus ir pirmas, nedrąsias meiles. Tai istorija, kuri sukels šypseną ir juoką, bet ir primins šeimos svarbą ir paramą bei tai, kaip svarbu žinoti, kas iš ties esame. (Gabrielė Butkutė)
4. „Didžioji liga“ (The Big Sick, 2017)
Palankaus kritikų dėmesio sulauksi komedija apie skirtingų rasių porą, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka Emily V. Gordon, Zoe Kazan and Kumail‘as Nanjiani‘is. Įdomu tai, kad Nanjiani‘is prašė scenarijų šiai juostai su savo antrosios pusės pagalba, todėl joje gausu autobiografiškumo ir autentiškumo. Visos dviejų skirtingų kultūrų žmonių santykių problemos pateikiamos iš realių, gyvenimiškų situacijų – atvirai ir be užuolankų.
Romantinės komedijos, kurias kuria komedijų žvaigždės, paprastai veikia taip: juokeliai ir stebėjimo medžiaga pateikiami per pirmąsias 15 minučių. Bet kai reikia pradėti pasakoti, komedija išstumiama. Tai susiję su poreikiu susitapatinti su veikėjais, įsitraukti į būsimą laimingą pabaigą ir palikti cinizmą bei neteisingumą, kurie buvo juokų ekosistema.
Na, filmas „Didžioji liga“ nėra toks. Arba ne visai. Tai keistesnis nei fikcija pasimatymų filmas, pasižymintis didžiuliu žavesiu ir saldumu, kuris po pasiruošimo panardina į sąmoningą rimtumą. Kaip jau minėjome, filmas paremtas tikra scenarijaus bendraautorių, susituokusios poros, istorija: Kumail‘as Nanjiani ir komedijų scenaristė ir prodiuserė Emily V. Gordon. Nanjianis yra kilęs iš šeimos, kurioje įprasta sudaryti santuoką, santuoką ne su bet kokios rasės žmogumi. Jam buvo sunku prisipažinti tėvams, kad įsimylėjo Gordon, taip pat prisipažinti Gordon, kad ji vis dar yra jo paslaptis. O tada, kai jų santykiai pasiekė baisią krizę, Gordon susirgo paslaptinga infekcija ir ją teko panardinti į dirbtinę komą. Nanjianiui teko laukti ligoninėje budint kartu su tėvais, aiškinantis santykius ir emocijų vingius.
Nanjianis vaidina Kumailą, savo jaunesnįjį aš – ne visą darbo dieną dirbantį Uber‘io vairuotoją ir norintį tapti „standupo“ žvaigžde. Emily vaidina Zoe Kazan. Ji pradeda nuo to, kad tarsi šaiposi iš Kumailo per jo „standup’ą“, o galiausiai užmezga su juo romaną. Kazan vaidina labai gerai, derindama savo žvilgančias akis ir grožį su tikėtinu intelekto ir pažeidžiamumo deriniu.
Judd Apatow yra filmo prodiuseris ir vedlys. Pranešama, kad iš pradžių jį sužavėjo tikra Nanjianio ir Gordon istorija, bet galbūt ir panašumas į kelis jo paties kūrinius. Tai nepaprastai maloni ir miela komedija.
3. „Pasakiškai turtingi“ (Crazy Rich Asians, 2018)
„Pasakiškai turtingi“ (angl. Crazy Rich Asians) – pirmasis kino filmas, pristatytas Holivudo gerbėjams, kuriame beveik visi vaidmenys atiteko Azijos aktoriams. Šis filmas didžiulis žingsnis pirmyn Holivudo ir Azijos kino industrijose. Jis parodė, jog pasauliui reikia naujų žvaigždžių, kurie gali būti tik ne amerikiečiai. Mestas iššūkis Azijos kino kultūros stereotipams, kad galima kurti ne tik didžiulio populiarumo sulaukiančius serialus, bet ir plačiau pradėti vystyti filmų rinką.
Filmo Režisierius Jonas M.Chu sukūręs taip pat didelio pasisiekimo filmus „Šokis Hip-Hopo ritmu 2: Gatvės“, „Apgaulės meistrai 2“, „Eilinis Džo“ staigmeną kino pasauliui pateikė remdamasis didžiulio populiarumo sulaukusiu Kewino Kwano romanu „Beprotiškai turtingi azijiečiai“ (ang. Crazy Rich Asians“.
Prieš pradedant rodyti filmą didžiuosiuose kino ekranuose, pranašauta, kad ši romantinė komedija, sulauks didžiulio susidomėjimo ir mes iššūkį šio žanro standartams. Filmas „Pasakiškai turtingi“ kviečia ne tik pažvelgti į turtingųjų gyvenimą detaliau, išdrįsti nugalėti savo kompleksus, pakovoti už savo laimę bet atveria duris ir į Azijos kultūrą.
Visa istorija lydima skambių kinų dainų, kuri suteikia filmui dalelę išskirtinumo. Garso takelyje skamba tik viena angliška visiems gerai žinoma Elvio Preslio legendine daina „Can’t Help Falling In Love“ atliekama Kinos Grannis.
„Pasakiškai turtingi“ pasakoja dviejų jaunų įsimylėjėlių Reičelės ir Niko meilės istoriją: Reičelė Ču (akt. Constance Wu), nuo vaikystės gyvenanti Amerikoje, puikią karjerą sukūrusi Niujorko Universiteto ekonomikos profesorė, Nikas Jangas (akt. Henry Golding) – tame pačiame universitete dėstantis istoriją. Vieną dieną Nikas merginai pasiūlo nukeliauti į Singapūrą susipažinti su jo šeima ir sudalyvauti geriausio draugo vestuvėse. Tik tarp poros slypi viena mažytė paslaptelė. Mergina nežino, kad jos vaikinas turtingas, nors reiktų papildyti jis be proto turtingas. Merginai teks ne tik priprasti prie visur tvyrančios prabangos, bet ir susipažinti su vaikino šeima, puoselėjančia kinų kultūros tradicijas. Reičelei teks atsispirti aplinkinių spaudimui, nugalėti kompleksus, baimes bei pakovoti dėl savo laimės.
Filmo idėja susideda iš pagrindinių pasakų elementų kai paprasta, visuomenėje nieku neišsiskirianti mergina, pamilsta žavų, turtingą visų moterų geidžiama vaikiną. Netrukus įsimylėjėlių gyvenimas įsisuka į nepaprastų įvykių karuselę. Reičelei supratus, kad Nikas, vienas iš turtingiausių azijiečių, susiduria su kita dilema, kuri kur kas didesne – vaikino šeima. Valdingumu pasižyminti Niko motina Eleanora (akt. Michelle Yeoh) atvirai pareiškia, kad Reičelė jos sūnui – per prasta. Kinų kultūroje šeima tai viena svarbiausių vertybių. Taigi, kas triumfuos šioje meilės pasakoje? Šeima ar svajonė?
„Pasakiškai turtingi“ – linksmas, spalvingas, prabangus, energingas, didelės sėkmės sulaukęs filmas, kritikų ir žiūrovų įvertintas itin teigiamai. Juostai jau kuriamas tęsinys, kuris leis dar plačiau atskleisti Aziją. (Monika Rimaitė)
2. „Always Be My Maybe“ (2019)
Nors pastaruoju metu azijiečių kilmės aktorių filmuose galima išvysti daugiau, tačiau kiekvienas tokių filmų vis dar sulaukia didesnio dėmesio. Ši komedija nepateikia didelio išskirtinumo ar neregėto scenarijaus – geriausi vaikystės draugai užauga ir nutolsta, o susitikę po daug metų bando atkurti draugystę ir suprasti savo jausmus vienas kitam.
Šioje istorijoje pagrindinių aktorių vaidyba ir humoras suteikia daug žaismingumo ir šviežumo. Sascha (akt. A.Wong) ir Marcus (akt. R.Park) – geriausi draugai nuo mažų dienų, dažnai leidžia laiką kartu. Saschos tėvai dažnai palieka ją vieną namuose, todėl didžiąją laiko dalį ji leidžia Marcus šeimoje, jo mama Judy (akt. S.Park) išmoko ją gaminti azijietiškos virtuvės patiekalus ir įkvepia kulinarijai. Tačiau, po staigios Marcus mamos mirties, jų draugystė nutrūksta, o susitikus po daug metų – jų gyvenimai negali būtų labiau skirtingi.
Marcus liko gimtajame mieste, su tėvu užsiima būsto remontu ir dainuoja vietinėje grupėje. Sascha tapo žymia virtuvės šefe ir susižadėjo su turtingu verslininku. Jiems vėl susitikus, greitai pasimiršta senos nuoskaudos, o draugystė virsta į romantiškus jausmus.
Šioje komedijoje vietomis galima pamatyti per daug sentimentalumo ir plokščio, negilaus humoro, bet tai filmas, kuris pralinksmina ir praskaidrina nuotaiką.
1. „Kvaila, beprotiška meilė“ (Crazy, Stupid, Love, 2011)
Filmo pradžia nežada nieko linksma. Dvidešimt penkerius metus santuokoje pragyvenę Kelas (Steve‘as Carrelas) ir Emily (ją suvaidino visuomet savo talentu stebinanti Julianne Moore) Vyveriai atsidūrė aklavietėje. Didesnė dalis mums žinomų kino siužetų panašią situaciją susieja su vieno iš sutuoktinių neištikimybe. Dažniausiai dėl to būna kaltas vyras. „Kvailoje, beprotiškoje meilėje“ į šią schemą žvelgiama kitu rakursu. Emilė prisipažino vyrui, kad pamilo kitą žmogų.
Keista, bet šioje situacijoje Emilės paskubomis smerkti visai nesinori. Gal todėl, kad ją vaidina Julianne Moore, visuomet ekrane atrodanti ryškiai (turime omenyje, žinoma, ne plaukus ir makiažą), o Steve‘as Carrelas šalia jos atrodo blankus, kuklus ir neįsimenamai banalus.
Kelas iš tikrųjų daug metų gyveno žmonos šešėlyje, bet manė esąs laimės kūdikis. Juk jis vedė mokyklos laikų meilę, padarė karjerą, dirba perspektyvioje kompanijoje, turi kiekvieno vidutinio statistinio amerikiečio svajonių namą ir iki šiol su žmona ir vaikais nejautė jokio diskomforto. Ir štai vieną dieną visa ši iliuzinė laimė ėmė byrėti lyg kortų namelis. Šią netikėtai vyruką užgriuvusią sumaištį aktorius puikiai perteikia vienu taikliu štrichu: išgirdęs automobilyje žmonos prisipažinimą „Aš miegojau su kitu“, Kelas nekelia jokių skandalų („Na, ir mėmė“, – tikriausiai pagalvoja dauguma žiūrovų), bet netardamas nė žodžio atsisega saugos diržą ir bejausmiu veidu žengia iš važiuojančio automobilio lauk.
Gailesčio ir pajuokos vertas Kelas atrodo ir vėliau, kai prisipažįsta apie žmonos neištikimybę visiems aplinkiniams, net bare sutiktoms nepažįstamoms merginoms. Viskas ima keistis, kai vis dažniau lankydamasis tame pačiame bare, jis susipažįsta su jaunesniu mergišiumi Džeikobu Palmeriu (Ryanas Goslingas). Savimi pasitikintis „vakarėlių liūtas“ pagaili vienišiaus ir pasiūlo nevilties liūne skendinčiam nelaimėliui padėti. Anot jo, Kelui dabar svarbiausia – patikėti savimi, pasikeisti ir sugražinti seniai prarastą vyriškumą. Džeikobas net patikina naująjį pažįstamą, kad jeigu šis paklausys visų jo patarimų, tai po kurio laiko žmona tiesiog maldaus jai atleisti.
Šioje vietoje siužetas daro posūkį ir ima stipriai intriguoti. Kas gi nenorėtų sužinoti, ką turėtų daryti tikras „mėmė“, kad per trumpą laiką pavirstų „ereliu“?
Visų pirma, žinoma, reikia kritiškai pažvelgti į save veidrodyje ir tada ryžtingai keisti viską, ką tame veidrodyje matai. Keli vizitai pas stilistą, kirpėją ir į drabužių bei batų parduotuves duoda ryšiai pastebimą rezultatą. Vėliau seka panelių „kabinimo“ pamokos ir atsipalaidavimo pratybos. O trumpas tikros vyriškumo mokyklos kursas baigiamas suglebusio kūno korekcija sporto salėje ir keliais lakoniškais patarimais: „Kontroliuok save. Jei nori ko nors – imk. O nenori – sakyk“.
Gražuolei Emmai Stone šiame filme atiteko nedidelis, tačiau įsimintinas vaidmuo. Aktorė vaidina teisę studijuojančią merginą vardu Hana, kuri, žinoma, svajoja apie meilę ir laukia to momento, kada jai mylimas vaikinas Ričardas (Joshas Grobanas) gražiai pasipirš. Filme daug svarbių personažų, tačiau sekti painius visų jų tarpusavio santykius nėra taip labai paprasta.
