Pastaraisiais metais Bechdel testas tapo visuotinai pripažintu lyčių atstovavimo filmuose matu. Šis testas, pavadintas karikatūristės Alison Bechdel, kuri 1985 m. pristatė šią koncepciją savo komikse „Dykes to Watch Out For“, vardu. Šis testas turi tris paprastus kriterijus: filme turi būti rodomos bent dvi moteriškos lyties veikėjos, kurios turi vardus, šios veikėjos turi kalbėtis tarpusavyje ir tas pokalbis turi būti apie bet ką, bet ne vyrus. Nepaisant savo paprastumo, Bechdel testas tapo galingu įrankiu analizuojant lyčių vaizdavimo šališkumą kine.
Bechdel testas yra atspirties taškas vertinant lyčių reprezentaciją filmuose. Nors testo išlaikymas negarantuoja, jog filmas yra feministinis ar laisvas nuo lyčių stereotipų, jo neišlaikymas gali rodyti, kad filme trūksta reikšmingo moterų dalyvavimo ir sąveikos. Šis testas paskatino diskusijas apie nepakankamą moterų atstovavimą kine ir atkreipė dėmesį į vyraujančius vyriškus pasakojimus žinomuose filmuose. O tokių „vyriškų“ filmų tikrai daug.
Galima teigti, kad šiuolaikinių filmų nesėkmingi bandymai įveikti Bechdel testą rodo, kad lyčių reprezentacija kine vis dar kelia sunkumų. Kritiškai analizuodama šias nesėkmes ir šalindama jų priežastis, kino pramonė gali siekti kurti įtraukesnius ir įvairesnius pasakojimus, atspindinčius turtingą ir sudėtingą moterų patirtį. Padidinus reprezentaciją ir sąmoningai pasakojant istorijas, filmai gali tapti galinga priemone, padedančia kovoti su lyčių stereotipais ir skatinti lyčių lygybę.
Taigi, atrodo gan paprasta, taip? Kaip pagalvojate apie beveik bet kokį filmą, tikrai galite įvardinti dvi moteris, jų dialogą ir jokių kalbų apie vyrus… Na, tai sunkiau nei atrodo. Todėl, šiandien pristatome jums šiuolaikinių filmų dešimtuką, kurie stebėtinai neatitinka Bechdel testo fenomeno.
10. „Sumažinti žmonės“ (Downsizing, 2017)
Istorijos veiksmas vyksta netolimoje ateityje, kai mokslininkai sugalvojo revoliucinį būdą, kaip kovoti su visuotiniu atšilimu ir gyventojų pertekliumi – sumažinti žmones iki maždaug 5 colių. Didžioji visuomenės dalis šią idėją atmeta, o tie, kurie dalyvauja eksperimente, yra persekiojami ir kritikuojami. Polas ir Audrė Safranek (akt. Matt Damon ir Hong Chau) – viena pora, nusprendusi savanoriškai dalyvauti eksperimente. Filmas pasakoja jų istoriją.
Jiedu atsiduria visiškai naujoje egzistencijoje, ir turi rinktis: gyventi užsisklendusį gyvenimą ar daryti įtaką pasauliui savo maža dalimi. Ar jie gali padėti išgelbėti planetą ir tuo pat metu pragyventi gerą gyvenimą?
Filmo prielaida tikrai gera, ir kartais jį žiūrėti gana juokinga. Damonas gerai atlieka pagrindinį vaidmenį, o Chau nusipelno aplodismentų. Payne’as yra labai talentingas režisierius ir scenaristas, ir smagu, kad jis nori eksperimentuoti su kinu pasakodamas tokias neeilines istorijas. Tai tikrai keista istorija, kuri tikrai nenuvilia. Ją visada įdomu žiūrėti.
Įdomi ir emocinga drama apie nepakankamai pasiekusį vyrą, ieškantį geresnio gyvenimo, kurį išduoda vienintelis žmogus, su kuriuo jis norėjo gyventi geriau. Čia yra ir žinutė apie žmoniją, mūsų planeta yra perpildyta ir mums reikia rasti sprendimą. Asmenų mažinimo koncepcija iš tikrųjų turi daug prasmės. Kaip įprasta realiame pasaulyje, geromis idėjomis gali būti piktnaudžiaujama netinkamose rankose arba jos gali būti nukreiptos prieš žmoniją.
Šioje distopinėje dramoje „Sumažinti žmonės“ siūlo keletą puikių moterų personažų. Hong Chau ypač įsimena kaip nonkonformistė politinė aktyvistė iš Vietnamo, kuri buvo sumažinta tam, kad būtų nutildyta, o jos personažas lėmė didžiąją filmo siužeto dalį. Tačiau kadangi nė viena iš moterų nekalba tarpusavyje filmas neišlaiko Bechdel testo.
9. „Ties riba į rytojų“ (Edge of Tomorrow, 2014)
Mokslinės fantastikos veiksmo filmas „Ties riba į rytojų” sukurtas pagal japonų rašytojo Hiroshi Sakurazaka romaną „All you need to kill“. Kino juostą režisavo Dougas Limanas, o pagrindinius vaidmenis atlieka gerai visam pasauliui žinomi aktoriai Tomas Cruise ir Emily Blunt.
Siužetas rutuliojasi apie pagrindinį veikėją Williamą Cage, kurį įkūnija aktorius Tomas Cruise. Jis dirba kariuomenės žiniasklaidos departamente ir bando imituoti ateivių karą Europoje. Čia pat pasirodo ir kita filmo veikėja Rita Vrataski, kurią vaidina Emily Blunt. Rita Vrataski neseniai laimėjo keletą svarbių pergalių prieš ateivius, pasitelkdama į pagalbą naują aukštųjų technologijų apsauginį kostiumą, kurį dėvi visai kareiviai. Viena Williamo Cage klaida ir jis jau nugalėtas ateivių. Pagrindinis veikėjas miršta, tačiau visų didžiam džiaugsmui jis greitai atsigauna ir dirba savo darbus kaip seniau. Lėtai, tačiau užtikrintai, kariuomenė dirba kiekvieną dieną ir stengiasi sustabdyti ateivių žalą daromą Žemės gyventojams.
Laiko kilpoje vykstant pasakojimui, Vrataski tampa vis svarbesne filmo figūra – ji ne tik Cage mentorė, bet ir neįkainojama karė. Tačiau, Rita Vrataski primena labiau tradicinę veiksmo herojaus sampratą dėl to šis filmas tampa vienu iš netikėčiausių filmų, neišlaikiusių Bechdel testo. Aktorė iš tiesų yra viena iš didžiųjų kino veiksmo herojų, o Charlotte Riley pasirodo tik antraplaniame vaidmenyje.
„Ties riba į rytojų” – filmas, kuris moko, kad viskas gyvenime turi būti atlikta teisingai. Filmas išvystytas puikiai ir įgauna nuostabią koncepciją, jame naudojami neįtikėtini efektai, o Tomo Cruise ir Emily Blunt vaidyba užburia nuo pirmų akimirkų. (Jovita Gudelevičiūtė)
8. „Ne“ (Nope, 2022)
Tai Jordan Peele režisuotas mokslinės fantastikos siaubo filmas, nukeliantis mus į rančą, kurioje šeima užsiima žirgų dresiravimu. Broliui OJ (vaid. Daniel Kaluuya) ir sesei Emerald (vaid. Keke Palmer) bandant atsigauti po tėčio netekties ir puoselėjant jo paliktą verslą, jų dėmesys ir laikas staiga tampa nukreiptas į neaiškios kilmės objektą, tūnantį danguje, kurį jie pasiryžę užfiksuoti ir iš to užsidirbti.
Nors iš pirmo žvilgsnio šis filmas atrodo kaip įprastas mokslinės fantastikos filmas, tačiau turime įžvelgti gilesnes interpretacijas, kurias mums bando perteikti kūrėjas. Jordan Peele ir ankstesniuose savo filmuose nevengė politinių, rasistinių temų, todėl ir čia galite to tikėtis. Šis filmas atskleidžia, koks žmogus yra priklausomas nuo kino ir Holivudo. Kokį mes ryšį kuriame su kinu ir kokia yra šlovės kaina. Filme pagrindiniai veikėjai juodaodžiai, kurie tam tikrame kontekste tampa aukomis. Taip pat siauru kampučiu atskleidžiamas vaikų išnaudojimas kino industrijoje, kuris palieka nepataisomas pasekmes jų gyvenime. Galime įžvelgti ir žmogaus prigimtinį smalsumą neįprastiems reginiams, kurie gali kainuoti gyvybę. Mes esame pasiruošę atiduoti save, kad tik pamatytume tai, ko nesame regėję ar girdėję.
Šis filmas privers jus patirti visas emocijas – išgąstį, juoką, nerimą, liūdesį. Emocijoms išryškėti padės puikiai sukurtas filmo muzikinis takelis. Žiūrėdami šį filmą spėsite ir atsipalaiduoti, ir įsitempti, bei tuo pačiu ieškosite atsakymų į savaime kylančius klausimus. Norisi sakyti, kad Jordan Peele pats pranoksta save. Šis šedevras tikrai yra vertas jūsų dėmesio. (Taurė Bosaitė)
Nors filmas pasižymėjo kinematografijos, niuansuotos istorijos ir teminio žavesio privalumais, bene stipriausias filmo aspektas buvo jo personažai, iš kurių Emerald buvo ypač magnetiška. „Ne“ taip pat vaidino Wrenn Schmidt ir Barbie Ferreira, tačiau nė viena iš moterų niekada nesikalbėjo tarpusavyje, taigi Bechdel testo neišlaikė.
7. „Vaizduotės žaidimas“ (The Imitation Game, 2014)
„Vaizduotės žaidimas” (angl. „The imitation game”) – 2014 m. režisieriaus Morten Tyldum istorinė drama, sukurta remiantis britų matematiko, kriptografo Alano Turingo biografija. Alanas padėjo britų vyriausybei kovoje su naciais Antrojo pasaulinio karo metu – sukūrė aparatą, nulaužusį vokiečių mašinos Enigma kodus. Filmas, atkūręs ne tik istoriškai svarbius įvykius, bet ir jautrią genijaus istoriją sulaukė didelio pasisekimo.
„Vaizduotės žaidimas” prasideda Alano Turingo (akt. Benedict Cumberbatch) dramatiškais vaikystės prisiminimais, kurie leidžia įsigilinti į jo asmenybę bei kontekstą, kuriame genijus augo, motyvus, paskatinusius tapti tuo, kuo tapo. Užmezgamas asmeniškas ryšys su žiūrovu. Visų engiamas berniukas, tikras patyčių, nepakantumo objektas teturėjo vieną draugą – Kristoferį, besidomintį kriptografija. Alanas jautė ne vien draugystę, tačiau šį tą daugiau, šį tą romantiško. Ligai pasiglemžus Kristoferio gyvybę, Turingas liko vienui vienas ir pasinėrė į draugo hobį kriptografiją, kuri tapo visu jo gyvenimu, nulėmė ateitį.
Naujų spalvų pasakojimui suteikia prie komandos prisijungusi moteris, vardu Džoana Klark (akt. Keira Knightley). Ji – dar vienas žmogus, į kurį nedėta pernelyg daug vilčių. Tarp judviejų su Alanu užsimezga šiltas, nuoširdus bendravimas, vyras tampa gyvesnis, jeigu galima taip pavadinti jo permainą. Kiekvienam žmogui svarbu palaikymas, o naujoji kolegė – bene vienintelė tikinti Alanu, remianti jo projektą. Pakitusi atmosfera įneša į istoriją intrigos, verčia spėlioti kaip rutuliosis santykiai su Džoana. Tuo pačiu žvelgiama į šias dvi skirtingas asmenybes atskirai, analizuojama jų mąstysena, požiūris į kitus žmones bei sąlygas pasaulyje apskritai. Filme džiaugsmą keičia neviltis, atvirumą – užsisklendimas, tikėjimą – nusivylimas visai kaip ir realybėje. „Vaizduotės žaidimas” – vienas iš tokių filmų, kuriuos norisi žiūrėti vėl ir vėl, įsitikinti, jog pro akis nepraslydo jokia detalė. Neeilinė Turingo asmenybė, išskirtinė gyvenimo istorija bei nuostabus jos išpildymas (apimant tiek vaidybą, tiek bendrą atmosferą) verčia žavėtis filmu nuo pirmos iki paskutinės minutės. Galiausiai palaužtas, Turingas geriausias žodžio „pasiaukojimas” pavyzdys. Galima tik spėlioti, kiek milijonų gyvybių išgelbėjo šis žmogus ir kokia būtų dabartis be jo indėlio į istoriją. (Toma Rotautaitė)
Taip, filmas puikus ir gana vyriškas. Nors tai nėra neįprasta Antrojo pasaulinio karo filmams, tai buvo tam tikra anomalija, turint omenyje, kad filmo veiksmas vyko Bletchley parke, kuriame per visą karą dirbo tūkstančiai moterų. Jų pastangas ir vertę filme reprezentuoja Keiros Knightley vaidinama Džoana Klark, kuri taip pat yra romantiška Turingo partnerė, nepaisant jo lytinės tapatybės, kuri yra dominuojanti filmo tema. Nors Džoana filme kalbasi su kitomis įvardytomis moterimis, jų pokalbiai sukasi apie vyrus, o tai reiškia, kad šis filmas neišlaiko trečiojo Bechdel testo punkto.
6. „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ (The Grand Budapest Hotel, 2014)
Ironiškų, kino gurmanams skirtų filmų kūrėjas W.Andersenas liko ištikimas savo stiliui. Stilinga, šmaikšti ir intelektuali komedija žiūrovus nukelia į tarpukario Vengriją. Šįkart kino genijaus akiratyje – prabangaus legendinio „Didžiojo Budapešto“ viešbučio intrigos ir paslaptys. Kažkur Europos viduryje, Zubrovkos šalyje, kalnų fone stovi didžiulis rausvas, apsilaupęs viešbutis „Didysis Budapeštas“. 1968-ieji jam ne patys geriausi laikai. Šiame viešbutyje apsistoja garsus rašytojas, kurio smalsumas prie vakarienės stalo išprovokuoja administratorių Gustavą prisiminti viešbučio klestėjimo laikus.
Ponas Gustavas dėl svečių galėjo padaryti viską. Nepriekaištingo aptarnavimo reikalavo ir iš kitų. Taip viešbučio šeimininkas ne tik užsitarnavo darbuotojų pagarbą ir svečių prielankumą, bet net sulaukė buvusios viešnios palikimo – Renesanso laikų paveikslo. Tačiau jo gviešiasi ir velionės giminaičiai. Rodos, Gustavo gyvenimas gražus, kaip niekad, bet… koks gi prabangus viešbutis be paslaptingų piktadarių ir intrigų? Budapešto viešbučio ramybę sudrumsčia brangaus Renesanso epochos paveikslo vagystė, tad Gustavas priverstas pasiraitoti išlygintas savo rankoves ir kibti į kovą už garbę.
Viešbutis „Didysis Budapeštas“ – tai naujausias trims „Oskarams“ nominuoto režisieriaus Weso Andersono darbas. Tarpukario metų Europos estetika ir mados, užburiantis kompozitoriaus Alexandre Desplat garso takelis (jo kūriniai skamba ir „Mėnesienos karalystėje“), sarkastiški dialogai ir, žinoma, tradiciškai gausus būrys ryškiausių Holivudo žvaigždžių, tapusių nuolatiniais W. Andersono bendražygiais – Bill Murray, Edward Norton, Owen Wilson, Ralph Fiennes, Adrien Brod, Willem Dafoe, Tilda Swinton, Harvey Kietel, Jason Schwartzman, taip pat Jude Law, Saoirse Ronan ir Léa Seydoux. Aktoriai puikiai atliko savo vaidmenis, istorija perteikiama originaliai. Šis filmas lengvas, su humoru, subtilus ir tikrai ne visiems skirtas, nėra lėkštų akivaizdžių paprastų juokelių, išsiskiriantis iš kitų filmų, savo dvasia ir mintimi. (Karolina Kasparavičiūtė)
Wesas Andersonas audžia įtraukiantį filmą, kupiną paslapčių ir intrigų, tačiau nepavyksta užmegzti nė vieno pokalbio tarp moterų. Filmas įveikia pirmąją taisyklę… Jame yra trys įvardyti moteriški personažai: Agata (Saoirse Ronan), Klotilda (Léa Seydoux) ir ponia D (Tilda Swinton), tačiau šios moterys niekada nesikalba tarpusavyje.
5. „Elvis“ (2022)
Muzikalus, dramatiškas, įtaigus, dinamiškas – taip keliais žodžiais galima apibūdinti Bazo Lurmano režisuotą ir tik ką išleistą filmą apie daugiausiai istorijoje solo albumų pardavusį muzikos atlikėją Elvį Preslį. Jo aistra muzikai buvo stipresnė už patį gyvenimą. Niekas nežino, kas jį pražudė – ar pernelyg intensyvūs, varginantys pasirodymai, ar psichotropiniai vaistai, ar blogi žmonės, kurie ji supo, tačiau Elvis gyveno kaip kino filme, kurį žiūrovai gali išvysti didžiuosiuose ekranuose.
Taip dar viena Elvio istorija… Praėjus keleriems metams po Elvio mirties išaiškėjo, kad pulkininkas Parkeris nuplėšdavo 50 proc. atlikėjo pelno ir pasilikdavo sau. Nors šeima jį padavė į teismą, jam pavyko susitarti ir iki pat mirties lobistas gyveno prabangiai, švaistydamas savo turtus bei lošdamas kazino. Kai kas kaltina, kad pulkininkas buvo kaltas ir dėl Elvio mirties, nes visiškai sugadino atlikėjo sveikatą versdamas jį be proto koncertuoti. Scenarijaus autoriai ne tik pasirinko jį pristatyti kaip vieną iš filmo veikėjų, tačiau ir pavertė jį pasakotoju, kuris pateikia savo įdomų, suktą, iškreiptą požiūrį į tai, kas nutiko Elviui. (Dora Žibaitė)
Filmas „Elvis“ yra antras daugiausiai „Oskarų“ nominacijų ir apdovanojimų istorijoje pelnęs muzikinis biografinis filmas, gavęs aštuonias nominacijas, įskaitant geriausio filmo ir geriausio aktoriaus nominacijas.
Elvį žiūrėti stulbinama, o Austinas Butleris fantastiškai atlieka pagrindinį vaidmenį. Filme yra net keli unikalūs moterų personažai, tarp jų Olivia DeJonge, kuri vaidina Priscilla Presley ir Helen Thomson vaidinanti Gladys Presley. Tačiau šios dvi moterys niekada nepasidalina pokalbiu, todėl „Elvis“ taip pat neišlaiko Bechdel testo.
4. „Taip gimė žvaigždė“ (A Star is Born, 2018)
Populiarius kantri muzikos žvaigždė Džeksonas Meinas (jį vaidina pats B. Cooperis) – kurio karjera tiesiog puiki. Minios žmonių jį šlovina, tūkstančiai klausosi jo dainų, tačiau atlikėjas tik ant scenos atrodo tvirtas ir savimi pasitikintas, nulipęs nuo scenos visas bėdas užgožia alkoholio butelyje bei narkotikuose. Alkoholis ir narkotikai, pamažu žlugdo atlikėjo karjerą bei asmeninį gyvenimą. Tačiau vieną dieną jo gyvenimas pasikeičia, kantri atlikėjas vėl atranda tikslą. Džeksonas bare sutinka Elę (vaidina Lady Gaga) – kuri tai dar neatskleistas talentas. Mergina kuria širdį virpinančias bei nuostabias dainas, tačiau jas dainuoja tik sau. Elės baimė – scena.
Pasitelkęs visas priemones Džeksonas priverčia Elę ateiti į sceną ir sudainuoti jos kūrybos dainą. Taip gimsta nauja žvaigždė. Viešai dainuoti bijanti mergina, pamažu nugali scenos baimę, ir tampa muzikos žvaigžde. Džeksono ir Elės pažintis visam laikui pakeičia jų gyvenimus. B. Cooperis kino pasauliui pateikė jautrią istoriją apie šlovės ir žinomumo kainą, meilę, kovą su savimi. Priverčia pažvelgti ir į rimtą alkoholizmo ir narkotikų vartojimo problemą. Pažvelgti, kaip žmogų keičia ši baisi priklausomybė.
Šią muzikos žvaigždę esame įpratę matyti visiškai kitokią nei filme. Tai ekstravagantišku stiliumi pasižyminti dainininkė, kurios dainas girdime gana dažnai. Filme „Taip gimė žvaigždė“ sukurtas visiškai priešingas personažas nei esame įpratę matyti muzikos dievaitę – Lady Gaga. Lady Gagai šis filmas tapo debiutu kine, kuomet ji atlieka pagrindinį vaidmenį. Atlikėja įrodė, kad yra ne tik stiprų balsą turinti muzikos diva, bet ir tikrai puiki aktorė. (Monika Rimaitė)
Galbūt šiek tiek nustebsite sužinoję, kad šiuolaikinė feminizmo ikona Lady Gaga vaidina filme, kuris neatitinka Bechdel testo. Gagos herojė Elė ne tik beveik nekalba su kitomis moterimis, bet ir tą vienintelį kartą, kai ji tai daro, vis tiek kalba tik apie Džeksoną. Nepaisant to, Elės personažas yra toks gilus, kad Lady Gagai galima suteikti šiek tiek malonės.
3. „Openheimeris“ (Oppenheimer, 2023)
1945 metais Liepos 16-ąją dieną pasaulis negrįžtamai pasikeitė. Pirmosios atominės bombos bandymas pažymėjo anksčiau nematyto mąsto ginklo atsiradimą, galintį privesti prie pasaulio susinaikinimo. 2023 metais pasirodęs režisieriaus Christopherio Nolano filmas „Openheimeris“ nėra tik „atominės bombos tėvu“ vadinamo J. Roberto Openheimerio portretas – tai taip pat istorija apie galios troškimą, susinaikinimo grėsmę, kaltę ir išradimą, kuris vedė prie vieno tragiškiausių pasaulio įvykių – Hirošimos ir Nagasakio susprogdinimo.
Biografinis filmas tiksliai atspindi realybėje vykusius istorinius įvykius, bet režisieriaus Nolano sukurta istorija apie atominės bombos kūrėją tuo pačiu metu yra ir žavinti, ir bauginanti.
Filmo metu atskleidžiamas Amerikos fiziko J. Roberto Openheimerio, kurį filme įkūnija Cillian Murphy, kelias – nuo fizikos studento iki Manhatano projekto, kurio tikslas buvo sukurti branduolinę bombą, vadovo ir vieno iš genialiausių to meto žmonių. Nolano režisuotoje Openheimerio gyvenimo istorijoje stebime pirmas fiziko nesėkmes, bandymą nunuodyti savo mokytoją, kai 1920-aisiais jis mokosi kvantinės fizikos ir siekia proveržių šioje srityje. Vėliau dėsto Berklio Universitete, įsitraukia į politiką bei susipažįsta su kitais išradingais mokslininkais užmegzdamas ryšius, padėjusius jam tapti Los Alamos laboratorijos vadovu. Galų gale Amerikos patriotu laikytas Openheimeris apkaltinamas šnipinėjimu ir išdavyste dėl jo ryšių su komunistų partijai priklausančio brolio bei žmonos. (Miglė Šaltytė)
Nors filmo istorija glaudžiai susijusi su Openheimerio darbu Manheteno projekte ir politinėmis jo pasekmėmis, jame taip pat vaidina Florence Pugh ir Emily Blunt (Tikimasi, kad Blunt, suvaidinusi Kitę bus nominuota „Oskarui“). Atsižvelgiant į tai, kokios produktyvios abi aktorės buvo filmo rinkodaros metu, tikrai stebina, kad Openheimeris neišlaikė Bechdel testo. Moterys dvi ir viskas tuo pasibaigia… Tačiau turint omenyje Nolano „pasiekimus“ kuriant moterų personažus, tai ne taip jau ir šokiruoja tiek žiūrovus, tiek kritikus.
2. „Įsikūnijimas“ (Avatar, 2009)
Režisieriaus James Cameron filmas, kuriame buvęs jūrų pėstininkas Džeikas Salis (akt. Samas Worthingtonas), svajodamas vėl valdyti savo kūną, pasiryžta eksperimentui. Kūno nuo juosmens žemyn jis nebevaldo po vieno mūšio, o eksperimentas – būti išsiųstam į Pandoros planetą. Atlygis – dalyvavimas specialioje programoje „Įsikūnijimas“, kurios pagalba jis gaus naują kūną ir vėl galės džiaugtis gyvenimo pilnatve.
Pandora – pasaulis su vešlia tropikų augmenija, kuriame egzistuoja įstabiausios gyvybės formos. Kai kurios – nuostabios, kai kurios – bauginančios. Ši planeta taip pat gimtoji Na‘vi rūšiai – trijų metrų ūgio mėlynos žaižaruojančios odos humanoidams su uodegomis. Na‘vi – taikūs padarai. Tačiau kai jų mineralų turtingą pasaulį atranda žmonės, humanoidai savyje atranda kitų savybių. Karių – tikrų žudymo mašinų – pradą. Kadangi žmogui Pandoros oras kvėpuoti netinkamas, Žemės mokslininkai sukūrė žmogaus ir Na‘vi hibridą, vadinamą avataru. Kiekvieno iš jų smegenis kontroliuoja „savąjį“ avatarą valdantis žmogus. Būtent su avataro pagalba Džeikas vėl pasijunta pilnaverčiu žmogumi.
Tačiau ši laimė trumpalaikė. Džeikas spaudžiamas atlikti savo darbą, kuriam jis ir buvo siųstas į Pandorą. Tačiau kuo toliau, tuo labiau jis jaučiasi nebe žmogumi, o Na‘vi. Prie to prisideda ir Neytiri (akt. Zoe Saldana) – Na‘vi moteris, kurios nuostabiam laukiniam grožiui Džeikas nesugeba atsispirti. Jau netrukus buvusiam kariui teks apsispręsti, kurioje jis pusėje – panašu, kad nuo Džeiko priklauso ne tik Na‘vi, bet ir visos Pandoros likimas…
Filme, kuriame pasakojama apie destruktyvų žmonių rasės godumą, gana intriguoja tai, kad, nepaisant to, jog filme vaidina kelios moterys, „Įsikūnijimas“ neišlaiko Bechdel testo. Nors filmas tapo didžiuliu hitu dėl savo užburiančio vizualinio vaizdo, jame nepavyko užmegzti jokių prasmingų moteriškų personažų tarpusavio santykių, nes visi jų pokalbiai sukasi apie Džeiką.
1. „Keršytojai“ (The Avengers, 2012)
Kai pirma kartą buvo prabilta apie „Keršytojų“ filmo kūrimą, daug kas netikėjo, kad kažkas iš viso to pavyks. Filmas, kuriame susitinka daugybė pagrindinių herojų ir istorija, kurioje persipina kelios skirtingos frančizės ir planetos, tuomet atrodė kažkas nerealaus. Visų filmų, buvusių iki „Keršytojų“ ir profesionalaus režisieriaus Joss Whedon dėka, šis grandiozinis super herojų susivienijimas tikrai įėjo į kino istoriją.
Filmo veiksmas sukasi apie Toro (akt. Chris Hemsworth) blogąjį įbrolį Lokį (akt. Tom Hiddleston) ir jo ketinimus sunaikinti žemę. Juostoje netrūksta gero humoro ir veiksmo, o tokiame dideliame būryje herojų nei vienas nelieka pamirštas. Garsiausias Niujorko mūšis, rodomas filme, padaro didelę įtaką kitiems „Keršytojų“ filmams.
Pristatomas naujas veikėjas – Sakalo Akis (akt. Jeremy Renner) ir, visų džiaugsmui, prie komandos prisijungia senai matytas Halkas (akt. Mark Ruffalo). Scenoje, po pabaigos titrų, mes pirmą kartą galime pamatyti Tanosą (akt. Josh Brolin) – piktadarį, kuris suvienijo visus Marvel visatos herojus.
Pirmoji Keršytojų dalis Amerikoje gavo R kategoriją. Ši kategorija filmą žiūrėti leidžia tik tiems asmenims, kurių amžius yra ne mažesnis nei 17 metų, kitu atveju, šalia turi būti suaugusieji. Viso to priežastis yra scena, kai nužudomas agentas Kolsonas (akt. Clark Gregg). (Sandra Šidlauskaitė)
Nors po truputį Marvel pasaulyje atsiranda daugiau moterų vadovaujamų pasakojimų, kurie išlaikytų Bechdel testą, tai, deja, negalioja šiam originaliam filmui. Nors filme „Keršytojai“ yra žemę gelbstinčių akimirkų, kurias atliko superherojė moteris, jis neįveikia Bechdel testo. Filme yra trys įvardyti moteriški personažai: Juodoji našlė (akt. Scarlett Johansson), Pepper Potts (akt. Gwyneth Paltrow) ir Maria Hill (akt. Cobie Smulders). Vis dėlto tarp jų nėra nė vieno pokalbio, kurio centre nebūtų vyras. Viso filmo metu jų mainai ir pokalbiai sukasi apie vyriškus personažus, tokius kaip Kapitonas Amerika, Geležinis žmogus, Toras ir Halkas.
