Esame įpratę matyti vikingus tokius, kokie jie vaizduojami filmuose: netvarkingus, nesipraususius ir labai grubius. Tačiau iš tikrųjų jie buvo bene labiausiai prisižiūrėję to meto žmonės. Senovės skandinavai daug maudėsi, visada vilkėjo švarius drabužius, o jei būtų turėję kirpyklą, būtų neprieštaravę ir joje apsilankyti.
Vikingai turėjo karšto vandens
Vikingai labai rūpinosi savo higiena ir dažnai maudėsi. Islandijoje jie netgi turėjo baseinus. Kadangi, saloje yra daug geizerių atvykėliai iš Skandinavijos išmoko juos panaudoti savo reikmėms.
Žinomas XII a. islandų istorikas Snorri Sturlusonas (Snorri Sturluson) pasistatė sau baseiną-maudyklą su geoterminiu vandeniu iš Skriflos karštojo šaltinio. Netrukus viduramžių islandai pastatė dar daugiau tokių baseinų. Archeologai panašių maudyklų rado daugelyje gyvenviečių.
Jie mokėjo apsiprausti ir nešvariame vandenyje
Vikingai maudydavosi dažniau nei dauguma viduramžiais gyvenusių žmonių. Daugelio šaltinių duomenimis, jie prausdavosi kiekvieną rytą, rūpinosi burnos higiena ir šukuodavosi plaukus. Greičiausiai kūną jie šluostydavosi kempine, pamirkyta vandenyje iš baseino. Rimtai praustis tekdavo šeštadieniais. Šios savaitės dienos pavadinimas iš skandinavų kalbų verčiamas kaip „prausimosi diena“.
Tačiau vandens, kuriame vikingai pliuškendavosi, kokybė ne visada buvo puiki. Pasak X a. arabų diplomato Ibn Fadlano, visi vyrai prausdavosi tuo pačiu vandeniu arba maudydavosi vienas po kito.
Tyčinis žmogaus išpurvinimas buvo nusikaltimas
Vikingams tvarkinga išvaizda buvo garbės ženklas, todėl tyčinis purvinimas, plaukų kirpimas ar, pavyzdžiui, įstūmimas į balą buvo laikomas dideliu įžeidimu.
Bausmė už tokius veiksmus bet kam (žinoma, išskyrus priešus) buvo paskelbimas atstumtuoju. Viduramžių islandų teisės kodekse „Grágás“ teigiama, kad griežčiausia bausmė visada turi būti taikoma tam, kas tyčia ką nors išniekino, išpurvinęs žmogų.
Namuose jie turėjo tualetus
Vikingai savo namuose neturėjo modernių vonios kambarių, kaip esame įpratę šiandien. Tačiau dideliuose namuose būdavo bendras tualetas, po kuriuo buvo nutiesti kanalai visoms nuotekoms šalinti į duobes.
Jie turėjo kažką panašaus į tualetinį popierių
Vikingai rinko samanas tankiuose miškuose aplink savo gyvenvietes ir naudojo jas kaip tualetinį popierių.
Jie turėjo sveikatos problemų dėl laikomų galvijų
Mokslininkai nustatė, kad, nepaisant to, jog vikingai mėgo švarą, jų organizmuose gyveno daug parazitų. Taip atsitiko todėl, kad šaltaisiais mėnesiais skandinavai savo gyvulius vesdavosi į namus, kad šie nesušaltų. Kitaip tariant, jų ožkos ir avys gyveno kartu su jais tarsi katės ir šunys.
Moterys dėvėjo liemenėles
Archeologai Švedijoje rado audinio pavyzdžių su metalinėmis sąsagomis ir apskritų metalo gabalėlių. Iš pradžių jie manė, kad šiuos diskus moterys naudojo pečiams apsaugoti, kai nešė sunkius krovinius. Tačiau netrukus jie padarė išvadą, kad tai buvo vikingų moterų dėvėtų liemenėlių dalys.
Moterims buvo draudžiama kirpti plaukus
Moteris ilgais plaukais buvo laikoma patrauklia. Ir tai buvo ne tik grožio normos, bet ir įstatymas. „Grágás“ kodekse buvo aiškiai nurodyta, kad moterims draudžiama kirptis plaukus. Tai galiojo ir žmonoms, ir motinoms, ir karėms.
Vyrai prižiūrėdavo savo barzdas
Filmuose ir televizijos laidose apie vikingus jie dažnai vaizduojami su ilgomis ir netvarkingomis barzdomis. Tačiau, pasak istorikų, dauguma senovės skandinavų rūpinosi savo veido plaukais. Tam jie naudojo šukas, skustuvus ir net pincetus. Kiekviename kaime buvo patyręs meistras, kuris gamino šukas.
Vikingai manė, kad vyras su tankia ir vešlia barzda yra brandesnis ir vyriškesnis. Yra keletas viduramžių raštų, kuriuose vikingai be veido plaukų buvo išjuokiami.
Vikingai valgydami naudojo šaukštus ir peilius
Vikingai nevalgė rankomis, kaip dažnai vaizduojama filmuose, jie naudojo šaukštus ir peilius. Šaukštai, kaip ir kiti stalo indai, buvo gaminami iš medžio, o peiliai iš metalo. Šiuos indus senovės skandinavai visada laikė su savimi. Juos nešiojo ant virvelės ant kaklo arba segėjo prie diržo.
