Nuo 2013 metų „Netflix“ sukūrė milžinišką kiekį originalaus turinio. Jie užtikrina ne tik kiekybę, bet ir kokybę: vien 2021 m. „Netflix“ originalios programos laimėjo 44 „Emmy“ apdovanojimus (daugiau nei bet kuri kita prodiuserinė kompanija). Žinoma, „Netflix“ per tiek metų gyvavimo turėjo ir nemažai nesėkmių, bet apie jas šiandien tikrai nekalbėsime. Nemenka saujelė šios transliuotojos laidų, tokių kaip „BoJack Horseman“ ir „Juodasis veidrodis“, pelnytai užsitarnavo vietą puikios televizijos panteone.

Dėl savo žinomumo „Netflix“ sukūrė net keletą didelio masto serialų, kuriuose vaidina garsūs asmenys ir kurios be abejonės gali konkuruoti su bet kokiu „HBO“ ar „AMC“ serialu. Labiausiai pripažinti „Netflix“ serialai apima įvairius žanrus – nuo mokslinės fantastikos ir komedijų iki istorinių dramų ir kriminalinių juostų – susipažinkite su pačiais geriausiais originaliais „Netflix“ kūriniais.

Kadras iš serialo „Pinigų namai“

25. „Pinigų namai“ (Money Heist, 2017 – 2021)

Priklausomybę sukeliantis kriminalinis trileris seka paslaptingų plėšikų gaują ir įtraukia į nusikalstamų įvykių laviną. Serialas prasideda tuo, kad iš pažiūros paprastas vyras su tvido švarku „El Profesor“ (Álvaro Morte), suburia ir įdarbina 8 žmonių komandą, kurioje kiekvienas turi skirtingus įgūdžius. Plėšikų įvaizdį sudaro raudoni kombinezonai ir šiurpios kaukės, sukurtos pagal piktogramos Salvadoro Dali veido pavidalą (įdomu tai, kad šią įspūdingą ir išskirtinę aktorių aprangą protestuotojai nukopijavo ir realiuose politiniuose judėjimuose). Nusikaltėliams reguliariai rengiami užsiėmimai, susiję su veiksmų planais ir strategijomis, bandant išnaudoti visas galimybes ir turėti atsarginį planą. Nusikaltėlių komanda suburiama tam, kad įsilaužtų ir užimtų Ispanijos karališkąją monetų kalyklą (1–2 sezonai), o vėliau ir Ispanijos banką (3 sezonas) bei „vogtų“ niekam nepriklausančius milijardus. Didelio masto kova tarp vagių, įkaitų ir policijos įneša ir daug chemijos.

Beveik kiekvienas šios istorijos nusikaltėlis pasižymi puikia charizma. Be to, jie pavadinti pasaulio miestų vardais. Čia yra karštakraujė Tokio (Úrsula Corberó), kuri visada sako, kas jos galvoje. Pasipūtęs Berlínas (Pedro Alonso), džentelmeniškasis vagis ir apiplėšimų sumanytojas, kurio ego yra labai aukštas – vis dėlto galiausiai jam sušilsite. „Nairobi“ („Alba Flores“) yra visi organizaciniai įgūdžiai ir motyvacija, tuo tarpu didžiaširdis Denveris (Jaime Lorente) gali pasirodyti ne pats ryškiausias, bet jis vis tiek jus sužavės. Ir tada yra įsilaužėlis Río (Miguel Herrán), kuris negali atsakyti Tokio, nors asmeninius santykius aiškiai draudžia El Professor. Ryškios pagrindinių veikėjų asmenybės artimai susigyvena su jumis ir jų praradimai sujaudina iki širdies gelmių.

Nusikaltėlių sunkumai ir santykiai nagrinėjami viso serialo metu, o tai suteikia emocinio gilumo pasakojimui. Dėl internete vykstančio ažiotažo, susijusio su šiuo serialu, sunku netapti įnirtingu gerbėju.

Kadras iš serialo „Drakonų princas“

24. „Drakonų princas“ (The Dragon Prince, 2018 – )

Seriale „Drakonų princas“ prasideda karas tarp stebuklingosios Ksadijos karalystės ir žmonių karalystės po to, kai žmonės, pasitelkę tamsiąją magiją, nužudo Drakonų karalių ir sunaikina jo vienintelį kiaušinį. Tikėdamasis apsaugoti savo sūnus nuo Mėnulio šešėlių elfų, pasiųstų jį nužudyti, karalius Harrou (įgarsino Luc Roderique) įsako princams Callumui (Jack De Sena) ir Ezranui (Sasha Rojen) bėgti iš pilies į saugią vietą. Kai jie sutinka malonią elfę Railą (Paula Burrows) ir kartu padaro stulbinantį atradimą apie kiaušinį ir jo princą drakoną, jie suvienija jėgas ir prisiekia sustabdyti artėjantį karą. Tačiau kiekviename žingsnyje laukia priešai, o nė viena pusė nenori klausyti, todėl Callumas, Ezranas ir Raila susiduria su savo pačių kova gelbėdami savo karalystes.

Ši mistikos, veiksmo ir įtampos kupina serija prikausto jūsų dėmesį ir nepaleidžia. Panašu į „Avatarą: Paskutinį oro valdovą“ – meistriškas pasakojimas, daugialypiai veikėjai, brandi drama – nestebina, turint omenyje kūrėjo Aarono Ehaszo dalyvavimą šiame projekte. Rezultatas – nuostabiai sukurtas animacinis serialas su daugybe įdomių veikėjų, kurie su kiekvienu nauju epizodu tampa vis įdomesni.

Serialo „Drakonų princas“ pagrindas – maištinga (gerąja prasme) trijulė paauglių, kurie kovų dėl valdžios chaose atranda tiesą ir nusprendžia, kad verta rizikuoti savo gyvybe ją saugant. Dėl to jie nesutaria su dauguma savo viršininkų ir prieštarauja viskam, ką buvo sakę vieni apie kitus, tačiau jie atideda į šalį savo nesutarimus ir kovoja dėl gėrio. Tie, kurie žiūrės, ras šią istoriją kaip įtraukiančią, kurioje gausu tokių temų kaip pareigos atlikimas, sekimas savo norų, pasikliovimas instinktais, skirtumų įžvelgimas ir drąsa.

Kadras iš serialo „Karalystė“

23. „Karalystė“ (Kingdom, 2019 – 2020)

Tai puikus Pietų Korėjos serialas, kurį galima rasti „Netflix“ platformoje. Jo siužetas paremtas internetiniu komiksu „The Kingdom of the Gods“, kurį parašė Kim Eun-hee, o iliustravo Yang Kyung-il. Siužetas sukasi aplink istorinę Korėjos Džiosinų dinastiją keleri metai po Japonų įsiveržimo į tautą. Debiutavęs 2019 metų sausį, serialas greitai subūrė gerbėjų kultą, trokštantį sužinoti, kas bus toliau. Serialą sudaro du sezonai po šešias serijas.

Serialas prasideda kalbomis apie Džiosinų karaliaus mirtį, kuris daugiau nei savaitę nebuvo pastebėtas lauke. Hanyango mieste pasklinda skrajutės, skelbiančios karaliaus mirtį ir reikalaujančios skubiai karūnuoti princą Lee Chang (Ju Ji-hoon). Tačiau žmonės gyvenantys rūmuose tvirtina, jog karalius ne miręs, o paprasčiausiai serga, bet jo negalavimas pavertė jį kažkokia pabaisa. Tuo tarpu pietinės dalies mažo miestelio gyventojai nežiniomis užsikrečia liga, kankinančia karalių ir staiga miršta, tačiau naktį ir vėl prisikelia, tačiau ne žmonių, o zombių, trokštančių žmogienos, pavidalu. Karūnuotasis princas palieka rūmus, kad padėtų žmonėms, bet tada išsiaiškina tiesą apie ligą, susiburia į komandą su gydytoju, paslaptingu kariu ir asmeniniu savo sargybiniu ir bando įveikti nevaldomą ligos plitimą, o tuo pačiu ir sumanius bandymus užimti jo vietą soste.

Serialas gan sudėtingas, bet ir įdomus. Lyg būtų sudėta po truputėlį gėrio iš tokių puikiai žinomų serialų, kaip „Sostų karai“, „Raganius“ ir „Vaikštantys numirėliai“. Jei to nepakanka, jog įtikintume pažiūrėti šį filmą, jame taip pat gausu žiaurų kovų kardais, puikių kostiumų, žmonių, šaudančių ugnines strėles, juokingos romantikos, itin įspūdingų efektų ir, žinoma, puikių aktorių. Be to, šis serialas nėra vien apie zombius, jis parodo įvairias to meto valdymo sistemas ir kaip užsispyrimas bei tiesos nepripažinimas gali privesti prie visiškos katastrofos.

Kadras iš serialo „Castlevania“

22. „Castlevania“ (2017 – 2021)

Kai Lisa Tepes, mylima Vlado Tepeso, dar vadinamo Drakulos, žmona, apkaltinama raganavimu ir pernelyg uolus vyskupas ją sudegina ant laužo, Drakula paskelbia karą Valachijos gyventojams ir paleidžia armiją žudikiškų demoniškų padarų iš pragaro. Laimei, Trevoras Belmontas, paskutinis iš Belmontų klano, negarbingos šeimos, garsėjančios visų rūšių pabaisų medžiokle, dar išlikęs gyvas yra mieste ir sutinka stoti į kovą su vampyrų valdovu.

„Netflix“ animacinis serialas „Castlevania“ pasižymėjo tuo, kad subalansavo ramias, gražiai atliktas žmogiškosios dramos akimirkas su sprogstančiais ir meistriškai atliktais veiksmo elementais, kurie buvo pakankamai akinantys, kad sukeltų jausmą.

Veikėjai čia įgarsinti angliškai, o ne japoniškai! Ir tai tikrai, tikrai geras įgarsinimas. Žinoma, kad buvo sukurta gerų amerikietiškų animacinių laidų ir filmų, bet paskutinį kartą tokį puikų anglišką įgarsinimą, suderintą su japoniško stiliaus animacija, matėme seniai, ir toks reiškinys gan retas.

Akivaizdu, kad kuriant šį serialą įdėta daugybė kokybiškų elementų – gamyba, aktoriai, rašymas. Tai būtent toks projektas, dėl kurio gerbėjas sulaiko kvapą ir tikisi, laukia, bet neturi pernelyg didelių lūkesčių. Lūkesčiai sugriauti – tai aukštos kokybės medžiaga. Labai žiaurus turinys, įskaitant siaubingas nekaltų žmonių mirtis, vaizdingą smurtą ir jokio pasigailėjimo…

Blogiukas Drakula iškart humanizuojamas, o tai suteikia jam priežastį ir tekstūrą – jis ne tik bejausmis žudikas. Herojus turi nemažai antiherojaus savybių, o tai tik daro jį įdomesnį. Neabejotinai ši serija išsiskirs daugybe nuostabių mūšių ir pokalbių, kuriuose keliami moralės, priežasties ir tikslo klausimai.

Akivaizdu, kad turinys bus skirtas ne visiems – masinės religijų veikėjų, moterų ir vaikų žudynės vieniems gali pasirodyti per daug, bet kitiems pats tas. Tikra staigmena ir smagus gaivus leidinys, kurį verta pažiūrėti anime mėgėjams.

Kadras iš serialo „Young Royals“

21. „Young Royals“ (2021 – 2024)

Sunku, kai jaunieji karališkieji asmenys patenka į bėdą, nes juos stebi visa šalis. Štai dėl ko Švedijos princas Vilhelmas (akt. Edvinas Rydingas) atsidūrė prestižinėje Hilerskos internatinėje mokykloje, kurioje mokėsi ir jo brolis princas Erikas (akt. Ivaras Forslingas), o jo pusbrolis Augustas (akt. Malte Gårdingeris) dabar yra neabejotinas mokyklos vyresniųjų klasių lyderis. Vilhelmui patiko gyvenimas mieste, bet dabar jis patenka į pasaulį, kuriame viešpatauja tradicijos ir hierarchija, o iš jo tikimasi, kad jis tiesiog tylės ir darys tai, kas jam liepiama. Ir tada Vilhelmas sutinka bendraklasį Simoną (akt. Omaras Rudbergas) ir supranta, kad šioje mokykloje vis dėlto gali būti kažkas, kas jam patinka.

Natūralistiškas ir įtraukiantis, šis švedų importinis serialas peržengia visas klišes, kuriomis galėjo būti, ir tampa kažkuo dar neįprastesniu: paauglių drama, kuri iš tiesų atrodo, kad galėtų pasakoti tikrą istoriją. Kai pirmą kartą susitinkame su princu Vilhelmu, jis mušasi klube, po akimirkos jį tiesiogine prasme ant kilimo pasikviečia tėvai, duodami užduotį viešai atsiprašyti už praėjusios nakties klaidas ir pranešti, kad jis įstojo į elitinę internatinę mokyklą, kurioje mokėsi jo brolis. Taip prasideda „Young Royals“ siužetas su privilegijuotais paaugliais, kurie elgiasi blogai, neįtikėtinai audringais paauglių vakarėliais, internatinės mokyklos patyčiomis ir visais kitais blizgių serialų apie turtingus vaikus, patekusius į bėdą, tropais. Tačiau serialo filmavimo stilius įspėja žiūrovą, kad čia vyksta kažkas kitokio: Apšvietimas tikroviškas, o ne blizgus, veikėjų oda turi tekstūrą (ir spuogų!), paaugliai atrodo nepatogūs ir netobuli, tarsi būtų tinkamo amžiaus savo vaidmenims.

Be to, kažkas žavingo yra ir visame tame pozavime – vidurinės mokyklos asmeninė politika su dideliu klasinio požiūrio prieskoniu. Vilhelmo klasės draugė Felicija (akt. Nikita Uggla), turtingiausia mergina, ketina ištekėti už kilmingojo ir begėdiškai bučiuojasi su Vilhelmu. Vilhelmo pusbrolio Augusto susidomėjimo neužtenka… O štai Vilhelmas, kuriam dėl titulo suteikiamos didžiulės privilegijos, yra ne ką laimingesnis, tik dėl savo asmeninių priežasčių. Viena iš „Young Royals“ stiprybių yra ta, kad juostoje visiškai išryškinama vaikino kančia, nes jam nurodoma nuolat kartoti veiksmus spragsint fotoaparatams ir kitaip demonstruoti karališką elgesį. Būti paaugliu yra sunku, o būti karališkuoju paaugliu, regis, dar sunkiau (nors ir prabangiau). Tikrai smagu stebėti šį kūrinį.

Kadras iš serialo „One Piece“

20. „One Piece“ (2023 – )

„One Piece“ – serialas, adaptuotas pagal Eiichiro Oda parašytą ir iliustruotą ilgametę mangą. Oda suteikė savo viešą palaiminimą sezonui, kurį vienas iš kūrėjų Mattas Owensas ir Stevenas Maeda sukūrė į aštuonis valandos trukmės epizodus iš pirmųjų 100 mangos skyrių.

„One Piece“ – tai lyg jūrinė fantazija, kurioje piratų įgulos, ieškančios mitinio, kovoja su jūrų pėstininkais, siekiančiais išsaugoti įstatymus ir tvarką. Paauglys Monkey D. Luffy (akt. Iñaki Godoy) svajoja tapti piratų karaliumi, todėl sezono eigoje jis įsigyja laivą ir suburia savo svajonių turinčią įgulą. Kalavijuotojas Roronoa Zoro (akt. Mackenyu) nori tapti geriausiu pasaulyje kovotoju su ašmenimis, vagilė Nami (akt. Emily Rudd) nori sudaryti žemės rutulio žemėlapį, virėjas Sanji (akt. Taz Skyler) nori rasti legendinį naujų ingredientų šaltinį, o optimistiškas Usoppas (akt. Jacob Romero Gibson) labiausiai nori padaryti įspūdį savo simpatijai.

Pasaulis, kuriame vyksta šis žygis yra karikatūriškas. Vaikystėje Luffy suvalgė stebuklingą Gum Gum vaisių, kuris suteikė jūreiviui būdingą gebėjimą ištempti kūną kaip gumą. Keliaudami „šiaudinės skrybėlės piratai“, taip pavadinti dėl Luffy mėgstamo, visur nešiojamo galvos apdangalo, susiduria su žuvėdromis, sraigių telefonais ir žudiku klounu (akt. Jeffas Wardas), galinčiu suskaldyti kūną į dalis.

Serialai, kaip šis beprotiškai populiarūs ir kultūriškai „lengvi“. Jie pasižymi kokybe, kuri yra maloni žiūrėjimui, nekelia iššūkių žiūrovams ir prieštarauja tikro naujumo siekimui. Kita vertus, naujumo čia niekada nebuvo siekiama. Serialas skirtas anime ir mangos gerbėjams. Na, bet ir kitiems dėmesio vertas, juk galima išbandyti kažką naujo.

Kadras iš serialo „Sekso terapija“

19. „Sekso terapija“ (Sex Education, 2019 – 2023)

2019 metais šviesą išvydęs naujas serialas „Sex Education“ jau spėjo pelnyti ne tik pripažinimą jaunų žmonių tarpe, tačiau ir tarp suaugusiųjų. Tai komedinė drama apie paauglius, mokyklą ir pirmas seksualines patirtis. Pagrindinio serialo veikėjo mama dirba seksologe, o nieko nežinodamas apie lytinį gyvenimą šešiolikmetis Otis, siekdamas užmegzti artimesnį ryšį su savo mokyklos simpatija Maeve, tampa savo mokyklos mokinių seksologu ir konsultuoja paauglius jiems iškilusiais klausimais.

Paauglio mama seksologė (vaidina Gillian Anderson) ir jos paauglys sūnus (vaidina Asa Butterfield), kuris susiduria su sunkumais ir jį kamuojančiais klausimais bei neramumais seksualine tema, atskleidžia kompromituojantį turinį. Seriale apstu atvirų scenų, naudojamas jaunatviškas žodynas bei žargonas, suprantamas ir atitinkamai parinktas serialo auditorijai – šiuo atveju paaugliams. Serialo autorė Laurie Nunn sako, jog mintis parašyti serialo idėja gimė visai netikėtai: „Aš pastebėjau save tyrinėjant keistus dalykus. Kartais aš praleisdavau valandas tyrinėdama save pirštais – keista.“

Serialas filmuotas britiškoje mokykloje, britiškoje aplinkoje su britų paauglių komanda, tačiau vis tiek, žiūrint serialą jaučiasi amerikietiška atmosfera. Kultūriniu požiūriu, atmosfera yra nespecifinė, su daugeliu elementų iš JAV patirties: „Letterman“ stiliaus striukės ir uniformų nebuvimas, amerikietiškos plaukimo komandos, simboliniai amerikietiški mokyklos šokiai, „Breakfast Club“ stiliaus mokyklos spintelės, mokiniai žaidžiantys Amerikietišką futbolą ir k.t… Todėl, tikėtina, kad šis britų ir amerikiečių mišinys yra bent iš dalies sukurtas tam, kad šou taptų labiau tarptautinis, kaip ir ankstesnis išpopuliarėjęs „Netflix“ paauglių serialas „Elite“.

Serialo seksualinis turinys yra labai platus: žiūrovai mato ir vyrų, ir moterų nuogumą, įskaitant ir lytinius organus, veikėjai lytiškai santykiauja ir atvirai kalba apie orgazmus, kūno skysčius, seksualines praktikas ir patirtis, pozicijas, kūno dalis ir t.t. Serialas apima ir tolerancijos temą. Jame aiškiai pavaizduojami orientacijų skirtumai, taip pat ir aseksualumas (lytinio potraukio neturėjimas). Parodomas skirtumas tarp suaugusio žmogaus suvokimo – 50-metį pasiekusios motinos požiūrio bei paauglio drovėjimosi vis dar apie tai kalbėti ir tai pažinti. Seriale vaizduojamos kartais ir absurdiškos situacijos (pavyzdžiui paauglio bandymas naudoti viagrą), tačiau serialo kūrėjai yra įsitikinę, jog tokios situacijos yra realios ir labai dažnai pasitaikančios tarp bręsti pradedančių paauglių, kurie dar tik pradeda pažinti save, savo ir kito žmogaus kūną.

„Sex education“ serialo pavadinimas yra tarsi „magiškas“ šešiolikmečio Očio seksualinės terapijos apipavidalinimas, kuris trunka viso serialo metu ir nurodo ką žiūrovai gali „pasiimti“ iš šio serialo. Vietoj to, kad paaugliai ieškotų informacijos Google ar mokytųsi iš porno industrijos, moksleiviai renkasi eiti pas savo bendraamžius ir dalintis tikromis istorijomis bei potyriais, kurie yra realūs ir neiškraipyti. Serialo autorė teigia: „Kartais, tiesiog reikia turėti su kuo pasikalbėti. Mes visi perėjome per šį nemalonų etapą, tačiau tai vis tiek buvo geriausi metai mano gyvenime.“ (Klaudija Benosenko)

Kadras iš serialo „The Dark Crystal: Age of Resistance“

18. „The Dark Crystal: Age of Resistance“ (2019)

Naujasis serialas yra kultinio 1982 m. filmo „The Dark Crystal“ priešistorė. Iš esmės tai buvo Džimas Hensonas ir Frenkas Ozas, kurie staiga ėmė rėžti Muppetų gerbėjams į veidą ir vietoj mielos pukuotos išvaizdos įteikė jiems supuvusią tamsą. Nors filme herojus buvo vienas iš nedaugelio išgyvenusių elfų gelflingų, kovojančių su akivaizdžiai niekinga Skeksių gentimi, šiame seriale gelflingų vis dar gausu ir jie, išskyrus būrį bebaimių herojų, nežino, kad Skeksiai nėra geranoriški valdovai. Taigi, prieš žiūrint šį serialą, žinokite, kad jame kalbama apie bandymą sustabdyti reptilijas autokratus, kurie iki galo įgyvendina grobuonišką diktatūrą.

Atmetus neįtikėtiną aktualumą, unikalus priešistorės pranašumas yra tas, kad ji beveik nekeičia prieš 37 metus filme naudotų metodų. Tai akivaizdžios lėlės, pagražintos kompiuterinių technologijų pagalba, o kiekvienas personažas yra dviejų atlikėjų – lėlininko ir įgarsintojo – darbas.

Seriale pasakojama apie tris gelflingus: Rianas, Deetas ir Brea ir jų siekis suburti klanus, kad išgelbėtų savo planetą Thra. Serialui neabejotinai pavyko sukurti pasaulį, sukuriant vizualiai įspūdingą išgalvotą kraštovaizdį, kuriame viskas atrodo įmanoma. Kinematografija čia tikrai užburia. Nors bandymas būti draugiškam šeimai atima iš siužeto rimtumą, serialas nenuvilia. Tačiau kita vertus, nenuostabu, kad serialas buvo atšauktas vos po vieno sezono, turint omenyje didelę jo kainą, ir tai sužlugdė bet kokias “„The Dark Crystal“ sugrįžimo viltis.

Kadras iš serialo „After Life“

17. „After Life“ (2019 – 2022)

Britų humoro genijaus Rickio Gervaiso kūrinys – serialas „After Life“. Komikas plačiai pagarsėjęs kaip žodžio kišenėje neieškantis aštrialiežuvis, tuo pasižymi ir jo įkūnijamas pagrindinis serialo veikėjas Tonis.

Tonis – vidutinio amžiaus našlys, kiekvieną akimirką gedintis savo buvusio gyvenimo. Jo žmona, Liza (akt. Kerry Godliman), mirė nuo vėžio, ir nuo tos akimirkos jo kasdienybė virto niūria, nusivylimo ir nevilties perpildyta egzistencija.

Kardinaliai pasikeičia ir jo elgesys – netekęs gyvenimo prasmės, jis pradeda gyventi šia akimirka ir žmonėms tiesiai į akis rėžia tai, ką galvoja. Iš aplinkinių ir savo viršininko susilaukęs pastabų dėl grubaus elgesio ir priremtas prie sienos, Tonis išdėsto savo filosofiją: „Nėra jokio pranašumo būnant mandagiu, dėmesingu ir sąžiningu. Jeigu tapsiu tokiu šūdžiumi, kuris darys ir sakys tai, ką nori, visada galiu nusižudyti. Tai lyg supergalia.“ Laikydamasis tokio požiūrio, jis savęs neriboja, čia puikiai atsiskleidžia ir paties aktoriaus ir kūrėjo R. Gervaiso talentas ir unikalumas.

Kupinas aštraus ir tiesmuko, tačiau sąmojingo humoro, serialas „After Life“ pasakoja apie vidinius žmogaus patyrimus išgyvenant skaudžią netektį. Pateikiami per beviltiškumo ir humoro prizmę, jie atrodys puikiai pažįstami daugeliui žiūrovų.

Šiame seriale persipina abi kūrėjo R. Gervaiso pusės – kandžioji, kupina sarkazmo ir aštraus sąmojo, bei sentimentalioji, kurioje slypi liūdesys ir melancholija. Būtent kandžioji pusė atsiskleidžia Tonio personaže, kai šis nusprendžią gyventi taip, kaip nori pats. Sentimentalioji pusė pasirodo žiūrovams – matydami Tonį supančią aplinką, jo reakciją į tam tikrus įvykius, jie gali pastebėti situacijos visumą ir kone pajusti pagrindinio herojaus skausmą. (Viktorija Šaulytė)

Kadras iš serialo „Narcos: Meksika“

16. „Narcos: Meksika“ (Narcos: Mexico, 2018 – 2021)

Po „Narcos“ serialo sėkmės buvo sukurtas papildomas serialas „Narcos: Meksika“, kuriame nagrinėjamos narkotikų karo ištakos. „Netflix“ priešistorėje, kurios veiksmas vyksta tuo metu, kai narkotikų kontrabandos pasaulyje beveik nebuvo jokios organizacijos, pasakojama apie Miguelį Angelą Feliksą Gallardo (akt. Diego Luna) ir jo bandymus sukurti naują imperiją. Jiems sėkmingai dirbant, valdžios dėmesį patraukia Narkotikų kontrolės administracijos agento Kiki Camarenos (akt. Michael Peña) nužudymas.

Pirmuosiuose dviejuose sezonuose buvo rodomi tik 1989 m., todėl dar liko daug istorijos. Istorija įtraukianti nuo pradžios iki pabaigos… Tai, kaip joje susipina prekeiviai, žmonės ir jų priešininkai išlaiko įdomumą. Įdomu stebėti abiejų įstatymo pusių veikėjus, kurie vaizduojami gana nesmerkiamai… jų veiksmai kalba pakankamai garsiai ir nereikia jų paversti piktadariais. Puikiai vaidina visi aktoriai, kurie įkūnija įvairius personažus, ypač Diego Luna (Feliksas Gallardo), Michaelas Peña (Kiki Camarena) ir Scootas McNairy (DEA agentas Waltas Breslinas). Atsižvelgiant į temą, nenuostabu, kad seraile yra nemažai smurto, o kai kurios jo scenos net gana šokiruojančios. Tai serialas, kuriame nekantriai laukiame kas nutiks toliau.

Nors ir ne toks populiarus kaip pagrindinis serialas, „Narcos: Meksika“ neabejotinai sukels tą patį „niežulį“, kurį tūkstančiams gerbėjų sukėlė „Narcos“. Jis naudojasi ta pačia dramatiška, įtempta ir dinamiška aplinka, o kartu pasakoja visiškai naują istoriją, kuri padeda sukurti išsamesnį narkotikų prekybos istorijos portretą.

Kadras iš serialo „Meilė, mirtis ir robotai“

15. „Meilė, mirtis ir robotai“ (Love, Death & Robots, 2019 – )

Dažnas žmogus, kai jam pasakoma, kad serialas yra animuotas, neturi vienos siužeto linijos, tų pačių herojų ir yra bene niekuo neapribotas, galėtų pasijuokti. „Love, Death&Robots“ mums įrodo, kad visa tai  gali būti nereikalinga geram ir įdomiam kūriniui.

Intrigą kelia ir tai, kad kiekvienos serijos animatorių grupės yra iš skirtingų pasaulio valstybių, tai reiškia, kad kiekviena serija turi savotiško žavesio, žiūrovas visada gali būti maloniai nustebintas netikėto vizualinio posūkio. Viena serija gali visiškai priminti klasišką „anime“, o kitoje galime suklysti ir pagalvoti, kad tai yra vaidybinė, realių aktorių suvaidinta dalis.

Kadangi siužetas visuose epizoduose skiriasi, natūralu, kad skiriasi ir veiksmo vietos. Kartkartėmis tai gali būti tiesiog nepažįstama didelė dykuma Amerikoje, o kartais – vienas mažas suoliukas Europoje. Arba tiesiog šiukšlynas, prižiūrimas senuko. Kartais atrodo, kad šis serialas neturi jokių ribų.

Vertėtų pažymėti, kad daugelį epizodų sieja distopinės ateities tematika, kas paveikia ir vyksmo vietovės pasirinkimą.

Esame įpratę, kad serialuose mus lydi tie patys pažįstami herojai, kuriuos spėjome pamilti, priprasti. Tai, žinoma, kelia galimybę, kad serialas po kurio laiko pabos. Čia mes matome visiškai kitokį požiūrį. Savotiškai pateikiami pagrindiniai veikėjai lengvai išprovokuoja teigiamas arba neigiamas emocijas, norima pamatyti jų istorijos daugiau, tačiau viskas baigiasi su viena serija. Tai tam tikra prasme tarsi palieka auditoriją norinčią pamatyti daugiau, todėl serialas žiūrimas toliau nekantriai laukiant, su mintimi, kad galbūt bus išvystas mėgstamas personažas.

Temos, kurios aprėpia serialą, yra dar vienas dalykas, kuris yra neįprastas ir kelia susižavėjimą. Figūruojančios tematikos yra labai plačios, pradedant šeima, egzistenciniais klausimais ir baigiant plėšimais. Tiesa, verta pažymėti, kad kiekvienoje serijoje nagrinėjama tik viena tema, nėra šokinėjama nuo vienų vertybių prie kitų, o laikas irgi nėra fiksuotas. Viena serija gali trukti iki 15 minučių, kita vos iki 6. Būtent todėl žiūrovas jaučiasi neapsunkintas ilgų ir ištęstų serijų, kuo galima sukritikuoti ne vieną šiuolaikinį serialą. (Justas Pridotkas)

Kadras iš serialo „Ozarkas“

14. „Ozarkas“ (Ozark, 2017 – 2022)

„Ozarkas“ – internetinės televizijos platformos „Netflix“ transliuojama kriminalinė drama. Šio serialo scenarijaus autoriai yra Markas Williamsas ir Billas Dubuque. „Ozarko“ pavadinimas yra tarsi nuoroda į rodomą aplinką – JAV Ozarko regioną Misūrio valstijoje, kur galime išvysti šiek tiek Hiksvilio rajono su didžiuliu ežeru ir daugybe medžių. Tačiau didžioji dalis serialo buvo nufilmuota prie Allatoonos ežero, Džordžijos valstijoje. „Ozarkas“, remdamasis savo pagrindine veiksmo vieta, sujungia vaizdus ir sukuria bendrą atmosferą.

Seriale pasakojama apie Čikagoje įsikūrusius Birdesus, kurie yra paprasta šeima, gyvenanti įprastą gyvenimą – išskyrus Marty Birdesą (akt. Jason Bateman) ir jo darbą. Vyras ir dviejų vaikų tėvas dirba finansų patarėju bei yra ir didžiausias pinigų plovėjas antrame pagal dydį Meksikos narkotikų kartelyje. Kai pašlija santykiai su kartelio bosu po pinigų dingimo, Marty turi išsikraustyti ir perkelti nusikalstamą veiklą į Ozarką.

Marty su žmona Vende (akt. Laura Linney) ir jų paaugliais palieka Čikagos dangoraižius ir persikelia į ramųjį Ozarko regioną, prie ežero Misūryje. Čia, pasak Marty, jis gali plauti dar daugiau juodosios rinkos pinigų. Vietiniai gyventojai pasirodo kaip spalvinga puokštė įvairenybių, įskaitant seną vyrą (akt. Harris Yulin), į kurio namus persikelia – jis vaikščioja visiškai nuogas. Kiti keistuoliai yra Langmorai, vietinė, neįprasta šeima, užsiimanti smulkiais sukčiavimais. Jų vienintelė intelekto galia yra Rūta (akt. Julia Garner) – pilka, protinga paauglė, vykdanti pavojingus nusikaltimus.

Šio serialo grožis atsiskleidžia tuomet, kai vienos šeimos nusikaltimai išsiplečia į didesnį kriminalinį verslą Ozarke. Teisėsaugos pareigūnai yra įtraukiami į nusikaltėlių sekimą. Aktoriaus J. Batemano (kuris taip pat ir režisavo keturias serijas) atsidavimas dramatiškam vaidmeniui jaučiasi natūralus, vyrauja griežtumas bei teisingumas. Labiausiai šiame seriale žavi aktorė Julia Garner, suvaidinusi Rūtą, Marty sąjungininkę. Jos vaidyba tarsi magnetas prikausto dėmesį. Seriale mergina spindi ryškiu pasitikėjimu savimi. Julios personažė Rūta gali įbauginti bet kurį vyrą, stojantį skersai kelio.

Serialo rimtumas yra perteikiamas per savitą vizualinę paletę – dažnai dominuoja pilkšvos spalvos atspalviai ir silpnai apšviestos interjero detalės, kurios tarsi susilieja tarpusavyje. Dažnai pakartojami laukinių gyvūnų kovos aplink Birdesų namą Ozarke vaizdai, kurie primena mums, kad čia nėra vietos ir laiko juokams. Keletas plėšrūnų, slankiojančių aplink šią šeimą, bet kuriuo metu gali užuosti kraują ir užpulti. (Neringa Šimėnaitė)

Kadras iš serialo „Paskutinioji karalystė“

13. „Paskutinioji karalystė“ (The Last Kingdom, 2015 – 2022)

Seriale – 872 metai, daugelis atskirų dabartinės Anglijos karalysčių nukentėjo nuo įsiveržusių danų, o didžioji Vesekso karalystė, vadovaujama karaliaus Alfredo, liko viena neužgrobta ir nepaklusni priešams. Šiame neramiame fone gyvena Uhtredas. Gimęs saksų didiko šeimoje, jis patenka į danų nelaisvę ir užauga kaip vienas iš jų. Priverstas rinktis tarp savo gimtosios šalies ir tautos, kuri jį užaugino, jo ištikimybė nuolat tikrinama. Kas jis? Saksas ar danas? Norėdamas susigrąžinti savo prigimtinę teisę, Uhtredas turi žengti pavojingu keliu tarp abiejų pusių, kad prisidėtų prie naujos tautos gimimo ir galiausiai atgautų savo protėvių žemes. Jo pasakojimas vyksta istorinių įvykių, politinių intrigų, susidūrimų ir sąjungų kaitos fone vikingų amžiuje.

„Sostų karų“ šešėlis tvyro virš „Paskutiniosios karalystės“. Palyginimas neišvengiamas dėl plaukuotų vyrukų su kardais, dalgiais, apsiaustais, oda, purvu, krauju, vaizduotės kupinu smurtu. Taip pat ir keistuolės – gražuolės, išmintingos, drąsios, blogos ir, aišku, mirusios. Be abejo, šis serialas patiks vikingų gerbėjams. Galima sakyti, kad tai bandymas sukurti „Britų sostų karus“ mažesniu mastu, su šiek tiek mažiau sekso. Svarbiausia, kad tai nėra gryna fantazija, tai istorinė drama (pagal Bernardo Kornvelo knygas). Čia yra požemių, bet ne drakonų.

Stulbinantis viduramžių gyvenimo paveikslas – kupinas žiaurių mūšių ir dramų karališkuosiuose dvaruose – „Paskutinioji karalystė“ vaizduoja gyvą ir įtraukiantį istorinio laikotarpio portretą, pagražintą drama ir gerai surežisuotu smurtu. Britų istorinis serialas tapo toks populiarus ir turėjo tokią ištikimą gerbėjų bazę, kad jam pasibaigus, netrukus „Netflix“ sukūrė pilnametražį tęsinį, kuris praplėtė jo siužetą.

Kadras iš serialo „Heartstopper“

12. „Heartstopper“ (2022 – )

„Heartstopper“ – tai žavus paauglių romanas, kuris sušildo širdį. Rašytojos Alice Oseman pagal to paties pavadinimo grafinių romanų seriją adaptuotame seriale pasakojama apie keturiolikmetį Čarlį, kuris įsimyli populiarų regbio žaidėją Niką po to, kai jie susipyksta dėl to, ar dera, ar nedera atlikti namų darbus pakeliui į matematikos pamokas. Filmas nepaprastai saldus ir „sveikas“ (jame, nėra daugeliui serialų būdingo toksiškumo), o jo aštuonių serijų pabaigoje lieka jausmas, lyg būtum tvirtai apkabintas.

Čarlis jau nebesimoko mokykloje ir dėl to patyrė patyčių, tačiau, atrodo, įsitvirtino palaikančioje draugų grupėje, kuri vertina filmų vakarus ir siunčia vieni kitiems daugybę žinučių. (Čia daug žinučių siunčiama ekrane, o stebėti, kaip veikėjai rašo, ištrina, perrašo ir vėl ištrina savo atsakymus, yra įtemptai veiksminga). Čarlis turi slaptą tarsi vaikiną Beną, kuris susitinka su juo bibliotekoje per pertraukas, bet kuris prie jo priekabiauja, kai šalia yra kas nors kitas. Kai Benas nuo šalto elgesio su juo pereina prie to, kad susirado merginą, o paskui jį menkina, kai jie būna kartu, į pagalbą ateina Nikas, ir jų draugystė pamažu virsta kažkuo daugiau.

Šis serialas – mielumo įsikūnijimas. Jis primena savo, kaip grafinio romano, ištakas ir animacines akimirkas, ypač kai emocijos liejasi per kraštus. Rankos beveik liečiasi, tarp jų blykčioja animaciniai žaibai. Čarlio draugė Elė svarsto, ar ji jaučia jausmus kitam jų draugui Tao, ir ore pasirodo širdys. Tarp Čarlio draugų vyksta nedidelės dramos, bet daugiausia dėmesio skiriama Čarliui ir Nikui. Suaugusiųjų praktiškai nėra, išskyrus epizodinius tėvų pasirodymus ir Stepheną Fry, kurio balsas skamba kaip per garsiakalbį kalbančio direktoriaus.

Čia vyksta dvigubi pasimatymai su pieno kokteiliais ir daug reikšmingų apsikabinimų. Tačiau juosta pasižymi ir šiuolaikiniu rafinuotumu, nes jos herojai emociškai iškalbingi ir stebėtinai brandžiai suvokia seksualumo spektrą. Pavyzdžiui, su biseksualumo tema elgiamasi atsargiai, nors šiuo atveju padeda tai, kad Olivia Colman yra supratinga mama, o šis vaidmuo jai labai tinka. Jei norisi kažko mielo ir lengvo, šis serialas tikrai vertas dėmesio.

Kadras iš serialo „Kortų namelis“

11. „Kortų namelis“ (House of Cards, 2013 – 2018)

Tai politinė drama, kurios pagrindiniame vaidmenyje Kevinas Spacey, įkūnijantis kongresmeną Francį J. “Franką” Underwoodą. Padėdamas prezidento rinkiminės kampanijos metu Garettui Walker‘iui, jis tikisi tapti valstybės sekretoriumi, tačiau politiko planus sujaukia viršininkė Linda, pranešdama, jog tai neįvyks ir jie turi kitą kandidatą. Įsiutęs dėl Garetto išdavystės, Frank‘as nusprendžia pradėti sudėtingą, manipuliacijomis apipintą karą prieš G. Walkerį, kurio metu jo kelyje pasitaiko ir susikompromitavęs politikas Peteris Russo bei žurnalistė Zoe.

Francis J. “Frank‘as” Underwood‘as – absoliučiai nepakartojamas serialo veikėjas, kurį Kevinas Spaciy pateikia neįtikėtinai nuostabiai. Jis mus supažindina su Vašingtono politiniu žaidimu, atskleidžia itin nešvarias savo valdžios siekimo detales ir pristato savo veikėjo šaltakraujiškumą bei beribes ambicijas. Mes turime teisę jį vadinti ypatingu veikėju, kadangi jis yra šaltakraujiška, žmonių gyvenimais žaidžianti būtybė, tačiau vis viena mes jį sugebame mylėti.

Claire Underwood – Franko žmona, kuri atstovauja ne pelno siekiančią organizaciją “Švaraus vandens iniciatyva”. Ji šalta, užsitikrinusi savo padėtį moteris, kuri palaiko savo vyrą visapusiškai. Tačiau jų santykiai yra pakankamai dalykiški ir daugumai atrodo nepriimtini. Tai tvirta sąjunga vardan valdžios.

Nenuginčijamas hitas apie ambicingą ir gudrų Kongreso narį Frenką Underwoodą „Netflix“ platformoje buvo tikra bomba. Per visus sezonus serialo kūrėjai sugebėjo išlaikyti žiūrovų susidomėjimą ir pastovius, aukštus reitingas.

Kadras iš serialo „Drąsiaširdis“

10. „Drąsiaširdis“ (Daredevil, 2015 – 2018)

Vaikystėje Mattas Mardokas buvo apakintas per keistą nelaimingą atsitikimą išsiliejus cheminėms medžiagoms. Vietoj to, kad šis įvykis jį apribotų ar sugniuždytų, tai suteikė jam antžmogiškus pojūčius, kurie leido jam matyti pasaulį unikaliu būdu, tos cheminės medžiagos padarė jį galingu. Dabar jis naudojasi šiomis galiomis, kad įvykdytų teisingumą ne tik kaip advokatas savo kontoroje, bet ir kaip naktinis keršytojas, slankiojantis gatvėmis kaip kiekvienas superherojus. Jis – žmogus be baimės.

Tai pirmasis „Netflix“ ir „Marvel“ visatos serialas. Tai vidutinio biudžeto serialas, orientuotas į labiau suaugusiųjų istorijas. Personažai čia įtikinami. Aktoriai pasirodė šauniai. Išlaikomas animacinis veiksmas, o istorijoms suteikiama šiek tiek realaus pasaulio įtampos. Pirmasis sezonas sukuria naują visatą su puikiu tonu ir puikia pradžia. Vincentas D’Onofrio įkūnijo puikų piktadario vaidmenį. Galima sakyti, kad tai tiek pat jo, kiek ir Matto Murdoko istorija. Kalbant apie atlikimą, serialas yra beveik nepriekaištingas, vaidyba – fantastiška (visi yra puikūs, nėra nė vieno aktoriaus, kuris būtų blogas, bet Charlie Cox ir D’Onofrio tikrai nugvelbia šou, jie yra meistriški), istorija visada įtraukianti, o veiksmas yra lygiavertis Džonui Vikui.

„Drąsiaširdis“ tiesiog neįtikėtinas serialas. Tai „Marvel“ ir „Netflix“ bendradarbiavimo laikotarpis, per kurį jie sukūrė keletą ypatingų serialų. Visi jie buvo puikūs, bet „Drąsiaširdis“ tikrai geriausias iš jų! Nepabijosime pasakyti, kad tai vienas geriausių kada nors sukurtų superherojų / kriminalinių serialų, kuriame visi 3 sezonai buvo puikūs. Tikrai nėra ką daugiau pridurti, tiesiog padarykite sau paslaugą ir eikite jį žiūrėti.

Kadras iš serialo „Proto medžiotojai“

9. „Proto medžiotojai“ (Mindhunter, 2017 – 2019)

„Proto medžiotojus“ pamils kiekvienas kriminalinio žanro mylėtojas, kadangi serialas siekia atskleisti ir padėti suprasti žiūrovams kaip veikia siaubingų nusikaltėlių protai. Žiūrovai stebi kaip du FBI agentai – jaunasis tyrėjas Holdenas Ford (Džonatanas Groff) ir patyręs agentas Bilas Tench (Holtas McCallany) bando sukurti sistemą, kuri padėtų geriau suprasti nusikaltėlius. 1977 metais jie pradeda savo kelionę po JAV apklausdami pačius siaubingiausius visų laikų žudikus.

Besivystant veiksmui, susiduriame su dažnai pasitaikančiu klausimu – ar serijiniu žudiku tiesiog gimstama, ar tokius juos paverčia gyvenimas ir juos supanti aplinka? Ar žmonės turėtų stengtis suprasti žudikus, o gal tiesiog jiems visiems klijuoti „blogio“ etiketes? Prie žudikų prieinama užsimaskavus, ir ši maskuotė padeda pagrindiniam veikėjui kalbėti žudikui suprantama kalba ir tokiu būdu išgauti iš jo daugiau informacijos. Tai ir proto žaidimas – galbūt abejotinas, bet tuo pačiu genialus. Kitą vertus, gebėjimas taip natūraliai bendrauti su žudikais kelia nerimą. Jis verčia mus susimąstyti ar žmogus su tokiu ypatingu gebėjimu gali būti laikomas „normaliu“.

Yra žinoma, kad serijiniai žudikai dažnai tampa įkvėpimu kūrėjams, kadangi žmonės turi ši žiaurų susižavėjimą baisiomis bei dramatiškomis mirtimis. Pačios įdomiausios šio serialo cenos tos, kuriose galime iš arti pamatyti žudikus.

Serialas nesiremia veiksmu ar kruvinomis scenomis, bei jame nėra kažkokios kvapą gniaužančios kulminacijos. Atvirkščiai, tempas atrodo metodiškas, apskaičiuotas – tarsi šnekant apie niekšišką žmogžudystę visiškai abejingu veidu ir bejausmiu balsu. Labai ramu, lyg stebint Bundy paskutinį interviu prieš jam sulaukiant mirties bausmės.

Kadras iš serialo „Karūna“

8. „Karūna“ (The Crown, 2016 – 2023)

Karalienė Elžbieta II galbūt žymiausias žmogus pasaulyje, kurio tikslas yra būti visiškai nežinomam. Ar tai būtų demokratiškai išrinkti politikai, kuriems reikia mūsų balsų, ar pop žvaigždės, kurioms reikia mūsų pinigų, beveik visi pasiekę absoliučiai išskirtinį gyvenimo lygį yra priklausomi nuo masių valios. Elžbieta gyvena ramiai, žinodama, jog kad ir ką apie ją manai, tai nėra svarbu. Jai greičiausiai patiktų, jei niekas apie jos asmeninį gyvenimą išvis negalvotų.

Vis dėlto, „Netflix“ serialas „Karūna“ yra puikus įrodymas, kad Elžbietos gyvenimas iš pirmo žvilgsnio yra daug patrauklesnis nei yra iš tikrųjų. Pirmas serialo sezonas sukasi apie tai, kaip jauna karalienė (aktorė Clerė Foy) maištauja prieš normas, tačiau netrukus vėl nurimsta vardan jau ilgai gyvuojančios monarchijos. Jai tenka rūpestis sesers, energingosios Margaret (aktorė Vanesa Kirby) sprendimu ar vesti jau išsiskyrusį vyrą. O pasirinktas sprendimas sugriauna princesės šansus į meilę (tikroji Margaret ištekėjo už fotografo Antonio Armstrongo-Džounso, vėliau tapusio Snowdono grafu. Nelaiminga sąjunga baigėsi skyrybomis.)

Kodėl monarchija yra taip gyvybiškai svarbi tautai, ir ypač jeigu jos laivo kapitonas yra nelaimingas savo darbe ir yra taip lengvai valdomas? Geriausias atsakymas, kurį pateikia šis serialas yra karalienės Mary (Eilin Atkins), Elžbietos močiutės žodžiai, kuomet ji moko naująją valdovę apie monarchiją, – „Monarchija yra šventa Dievo misija, skirta pagerbti ir pagražinti Žemę, suteikti paprastiems žmonėms idealą, į kurį galėtų lygiuotis. Tai kilnumo ir pareigos pavyzdys pakeliantis juos, jų nelaimingoje kasdienybėje.“

Kadras iš serialo „Dark“

7. „Dark“ (2017 – 2020)

Nors pasakojimai apie antgamtinių galių turinčiuosius jau seniai nieko nebestebina, šios istorijos neabejotinai rado savo nišą kino gerbėjų gretose. Serialas „Dark“, pasirodęs 2017-aisiais, ir savo istoriją jau užbaigęs šiemet – vokiečių sci-fi trileris, pasakojantis apie fikciniame Vokietijos mieste, Windene, pradedančius dingti vaikus. Tai atskleidžia daugybę skylančių santykių, dvigubų gyvenimų ir tamsias praeitis keturių čia gyvenančių šeimų. Atskleidžiama paslaptis, kuri tęsiasi net per keturias kartas.

Pasakojimas pradedamas 2019-aisiais, tačiau skyla į siužeto linijas, vedančias į 1986-uosius ir 1953-iuosius, kurie pasiekiami keliaujant laiku. Kai kurie gyventojai išsigąsta, kad urvų sistemoje, išvystytoje po vietine atomine elektrine, atsirado kirmgrauža. Pirmajame sezone pamažu išaiškėja paslaptys, sukompromituojančios Kahnwaldų, Nielsenų, Dopplerių ir Tiedemannų šeimas. Jų gyvenimai pradeda griūti, kuomet darosi akivaizdu, kad jie susiję su dingstančiais vaikais ir miesto bei miestelėnų istorijomis. Antrajame sezone artimieji ir toliau bando susigrąžinti savo dingusius mylimus vaikus, o istorija tęsiasi kitais metais, paraleliai visose trijose laiko linijose, šalia kurių išsivysto ir dar dvi papildomos, nukeliančios į 2053-iuosius ir 1921-uosius. Paskutiniajame, trečiajame, sezone veikėjams tenka susidurti su prasidedančia apokalipse…

Serialas sulaukė didžiulio pripažinimo ir pasisekimo bei tapo itin mėgstamas žiūrovų ir kino kritikų. Vokietijoje, kurioje ir buvo kurtas, laimėjo daugelį apdovanojimų. Gerbėjams pateikiami išsamūs šeimų giminės medžiai, istorijos planai ir kitos detalės, padedančios užpildyti galbūt atsiveriančias visos istorijos spragas. Serialo kūrimas buvo nutrauktas po trečiojo sezono.

Kadras iš serialo „Juodasis veidrodis“

6. „Juodasis veidrodis“ (Black Mirror, 2011 – )

Juodasis veidrodis – britų televizijos serialas sukurtas Charlie‘io Brooker‘io, teigiančio, jog tai drama apie mūsų gyvenimą, kurį gyvename dabar ir apie tai kaip mes gyvensime jį po 10 minučių. 2012 metais į televizijos padangę įskriejęs serialas buvo palankiai įvertintas kritikų bei apdovanotas „International Emmy“ apdovanojimu, kaip geriausias televizijos mini serialas. Įdomu tai jog „Juodasis veidrodis“ tapo labai populiarus Kinijoje ir buvo labiausiai aptarinėjamas serialas 2012 metais.

Kiekviena serija pateikia visiškai skirtingus veikėjus, veiksmo vietą, o kartais net kitokią realybę. Serialo serijas vienija bendra mintis (neigiama technologijų įtaka), kiekviena serija, tai tarsi skirtingas filmas, su skirtingais veikėjais bei aktoriais.

„Netflix“, serialas sulaukė tarptautinio dėmesio ir iškart tapo vienu labiausiai aptarinėjamų serialų. „Netflix“ poveikis yra neabejotinai stebuklingas. Buvo visiškai natūralu, kad serialas tapo aptarinėjama tema socialinėje žiniasklaidoje, nes geriausi jo epizodai meistriškai ir suktai sprendžia šiuolaikines problemas, ypač susijusias su technologijų poveikiu.

Kadras iš serialo „Keisti dalykai“

5. „Keisti dalykai“ (Stranger Things, 2016 – 2025)

„Keisti dalykai“ – originalus kompanijos „Netflix“ mokslinės fantastikos serialas, kuris ekranuose pasirodė 2016 – aisiais. Veiksmas vyksta laikotarpiu, kuomet mokslinės fantastikos klasika pavergė žiūrovus tokiais filmais kaip „Svetimas“, „Atgal į ateitį“ ir „Ateivis“, taigi šis serialas tarsi nostalgiškai primena daugelį klasikinių 8 – ojo dešimtmečio filmų. „Stranger Things“ kūrėjai, broliai Duffer, puikiai išmano laikotarpį skersai išilgai, ir tai tikrai matosi.

Serialas vaizduoja netikėtus įvykius mažame Indianos miestelyje 1983-aisiais, kai dvylikmetis berniukas Vilas (akt. Noah Schnapp) dingsta kaip į vandenį. Vilo motina Joyce Byers (akt. Winona Ryder) pradeda paiešką, tikėdamasi pagalbos iš vietinių tarnybų. Tuo pat metu, Vilo draugai atlieka savo tyrimą, tačiau vietoj savo draugo, jie atranda keistą, bevardę mergaitę. Netrukus mįslingos dėlionės dalys ima atsiskleisti viena po kitos, maišydamosis su nepaprastomis galiomis ir itin slaptais vyriausybės projektais ir bandymais pastaruosius nuslėpti.

Berniukai, kartu su savo naujosios kompanionės Eleven (akt. Millie Bobby Brown) pagalba, atranda naują, apverstą aukšyn kojomis, savo mažo miestelio versiją, kurioje gyvena monstras pavadintas Demogorgonu pagal žaidimo „Dungeons and Dragons“ veikėją. Vaikai – Maikas (akt. Finn Wolfhard), Lukas (Caleb McLaughlin), Dustinas (Gaten Matarazoo), su Eleven pagalba išsiruošia į kelionę rasti savo dingusį draugą ir jį išgelbėti iš Demogorgono nagų.

Seriale yra gausybė veikėjų, kuriuos žiūrovai laikui bėgant gali pamilti ir prisirišti prie jų. 80 – ųjų žvaigždės Wynonos Ryder veikėja Joyce yra vieniša mama, negalinti pasiduoti savo jauniausiojo sūnaus paieškose, nors atrodo, kad tam yra daugybė kliūčių. Ji tiki neįmanomu, bandydama susisiekti su savo sūnumi kalėdinių girliandų pagalba po trumpo momento, kuomet ji suabejoja savo sveiku protu. Policijos viršininkas Hopperis (akt. David Harbour), nors iš pradžių į Joyce teorijas ir žiūrintis skeptiškai, užjaučia ją, kadangi pats prarado savo dukrą, ir palaiko Joyce, kuomet jai kyla sunkumų. Kiti suaugusieji nėra tiek daug įsitraukę į tyrimą, tarsi nepastebintys keistų aplinkybių, kuriomis miestelyje dingsta žmonės.

Be abejo, seriale yra vaikų, kurie įneša neišskiriamos draugystės ir ryšio elementą. Eleven tampa jų „klubo“ dalimi nepaisant to, kad Lukas ir Dustinas iš pradžių ja nepasitikėjo. Mergaitė yra svetima tipinio vaiko pasauliui, kadangi visą gyvenimą ji praleido uždaryta, kęsdama eksperimentus, kuriuos su ja atliko vyriausybė; tačiau būdama su trijule, ji išmoksta draugystės, meilės ir pasitikėjimo. „Draugai nemeluoja“ – štai ko mes išmokstame kartu su Eleven; išmokstame, kad tai yra vienas svarbiausių draugystės principų.

Serialas „Keisti dalykai“ sužavėjo žiūrovus savo magišku siužetu. Nostalgiškas serialo kontekstas, siaubo ir mokslinės fantastikos temų mišinys, popkultūros nuorodos ir puikūs aktorių vaidmenys pelnė jam platų ir ištikimą gerbėjų ratą. Ketvirtasis „Keisti dalykai“ sezonas išlieka žiūrimiausiu „Netflix“ serialu anglų kalba.

Kadras iš serialo „BoJack Horseman“

4. „BoJack Horseman“ (2014 – 2020)

2014 m. Netflix startavo animacinė komedija ,,BoJack Horseman“ su kalbančiais gyvūnais, laisvai bendraujančiais su žmonėmis Holivude bei kartu kenčiančiais nuo įvairių gyvenimo nesklandumų. Nors situacijas išjuokiantis šou priskiriamas kritiškai įvertintoms kino juostoms, jis apibūdinamas kaip geriausia visų laikų animacinė komedija.

Pagrindinis šio kultinio serialo herojus – personifikuotas arklys, kurio vardas BoJack Horseman, gyvenantis prabangiuose ir užsitarnautuose rūmuose Holivude (įgarsina Will Arnett). Herojus yra buvusi Holivudo žvaigždė, pripažinimą pelniusi situacijų komedijoje Horsin‘ Around. BoJack Horseman trokšta ir vėl tapti įžymybe, su trenksmu grįžti į viešąsias erdves išleisdamas savo autobiografiją, kurią jam parašys intelektualioji feministė Diane Nguyen (įgarsina Alison Brie). Tarp pagrindinių veikėjų yra ir rožinė Persų katė – agentė Princess Carolyn (įgarsina Amy Sedaris), su kuria BoJack vis puoselėja ypatingus ir romantiškus santykius. Pagrindinis herojus taip pat turi ir lengvabūdį kambarioką Todd Chavez (įgarsina Aaron Paul), kuris nuolat iškrečia pagyvenusius pokštus bei vengia darbo. BoJack turi ir konkurentą, Mr. Peanutbutter (įgarsina Paul F. Tompkins), jis yra aktorius, buvęs Diane vyras bei serijose pasirodo unikaliame Labradoro veislės amplua. BoJack Horseman yra ne tik buvusi garsi kino persona, bet ir neapdairus individas, dažnai patiriantis vienatvę, depresiją, sąžinės graužatį, priklausomybę nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio. Destruktyvus elgesys, pašliję santykiai su taip pat nuo priklausomybių kenčiančiais tėvais trikdo ne vien patį BoJack, bet ir kitus šou herojus. Be to, serialas perkelia žiūrovus į unikalią erdvę, kurioje gyvūnai su žmonėmis yra lygūs visuomenės piliečiai, gyvenantys vienoje bendruomenėje. Nepaisant pagrindinio herojaus vidinių kančių ir nelaimės, šou pabaiga yra pozityvi ir stebinanti, priverčianti būti empatiškiems.

Komiškos kasdienybės situacijos kartu su liūdesio, tragedijos, susimąstymo cinkeliu lydi kiekvieną šio animacinio šou seriją. Kino kūrinyje perteikiamos įvairios visuomenės ydos bei gyvenimiškos problemos: alkoholizmas, depresija, seksizmas, destruktyvus elgesys, nepasitikėjimas, potrauminis stresas, priklausomybės. Taip pat nagrinėjamos ir egzistencialistinės mintys, neapsieinama be religinių, antropologinių, filosofinių, literatūrinių pamąstymų.

Įdomu tai, jog šio serialo kūrėjas Raphael norėjo sukurti įspūdingus, dar neregėtus personažų įvaizdžius, idant būtų išvengiama stereotipų, išankstinių nusistatymų, kuriuos žiūrovai galimai priskirtų įprastos išvaizdos, rasės ar tautybės veikėjams. Autorius norėjo įdiegti kuo daugiau netikėtumų, kurie vis atsirastų kiekvienoje serijoje. Planas buvo toks, jog kiekvienas personažas niekuomet nesiliauja stebinti savo kalbomis bei poelgiais. Būtent todėl vartotojai ir išvydo žmogaus savybes turinčius arklį, katę, Labradorą ir kitus gyvūnus. (Erika Girdauskaitė)

Kadras iš serialo „Narcos“

3. „Narcos“ (2015 – 2017)

Visą pasaulį pavergęs „Netflix“ kompanijos kūrinys, jus supažindina ne tik su vienu spalvingiausių bei sėkmingiausių narkotikų baronu Pablo Escobaru, bet ir su svarbiausiais dešimtmečiais Kolumbijos istorijoje. Tai yra įrodymas ką gali besaikis valdžios bei turtų troškimas. Šis kvapą gniaužiantis kūrinys dar kartą įrodė „Netflix“ kompanijos talentą kurti dėmesį kaustančius bei priklausomybę keliančius serialus. Kūrėjai Chris Brancato, Carlo Bernard bei Doug Miro pasistengė, jog net ir mažai žinantys apie Pablo Escobar istoriją galėtų įsiraukti nedelsiant. Kaip perspėjama serialo pradžioje, dalis matomo veiksmo yra sukurta siekiant vaizdingiau nupasakoti besirutuliuojančią istoriją. Svarbiausi įvykiai yra tikri bei paremti nenuginčijamais istoriniais faktais, o visos dramos kylančios tarp personažų – kūrėjų nuopelnas. Taip pat, siekiant autentiškumo, didžiojoje dalyje serialo kalbama ispaniškai, tad jei nesuprantate šios kalbos, jums teks skaityti labai daug subtitrų. „Narcos“ kūrėjai siekė parodyti tiek Pablo Escobar portretą, tiek visos šalies politinę sistemą bei padėtį, į kurią Medelino kartelis pastatė ryškiausias Kolumbijos politines personas.

Pablo Emilio Escobar Gaviria svarbus asmuo tiek Kolumbijoje, kurioje veiksmas ir vyksta, tiek visame pasaulyje. Jo padaryti nusikaltimai, trukę beveik du dešimtmečius buvo vieni skaudžiausių ir žiauriausių. Būtent jis, kartu su savo broliu Gustavo paklojo pamatus tarptautinei narkotikų prekybai, tad žala, kuri daroma iki šiol yra tiesiog neapskaičiuojama. Seriale, kartu su Pablo Escobar kilimo istorija pasakojama nemažiau svarbi ir įdomi – Kovos su narkotikų prekyba agento Steve Murphy istorija. Būtent šio personažo akimis pasakojama serialo istorija – jis yra „Narcos“ balsas. Seriale nevengiama smurto, prievartos bei gan iškreipto humoro scenų, tačiau kuriant pasakojimą apie šį žmogų – tokios scenos yra neišvengiamos ir būtinos. Seriale, kiekviena serija pasakoja skirtingus ir labai svarbius Pablo Escobar istorijos momentus. Nuo pirmųjų narkotikų kontrabandos užuomazgų iki politikos bei nuosavo kalėjimo ir pabėgimo iš jo bei neišvengiamo pagrindinio personažo laukiančio finalo.

Be abejonės Eskobaras, yra svarbiausias šio serialo personažas. Gimęs Rionegro mieste Kolumbijoje, kilęs iš nepasiturinčios šeimos ir augęs Medelino priemiestyje. Kaip ir daugelis skurdžios Kolumbijos gyventojų, Pablo kartu su broliu ieškojo būdų kaip pagerinti savo gyvenimą. Būdamas mokiniu, jaunasis Pablo vogdavo egzaminų atsakymus bei juos pardavinėdavo kitiems mokiniams. Dar nebaigęs mokyklos jis jau paravinėjo vogtus automobilius, o vėliau pradėjo užsiiminėti kontrabanda. Iš pradžių tai buvo smulki elektroninė technika, cigaretės bei alkoholis, vėliau marihuana, o tik po to – kokainas. Jo dėka kokainas iš Čilės atkeliavo į Kolumbiją, o po to į JAV bei dar vėliau į Europą.

Kaip pasakoja „Narcos“, turėdamas nemažą patirties bagažą Pablo kaip mat įžvelgė šio produkto galimybes. Pirmuoju reisu, parodęs savo apetitą jis pergabeno daugiau nei 100 kilogramų kokaino ir paklojo pamatus tarptautinei prekybai kokainu. Savo sėkmingiausiu laikotarpiu, Medelino kartelis generuodavo didesnį nei 420 milijonų per savaitę dolerių pelną. Tokia sėkmė nebūtų pasiekta, jei ne Pablo Escobar logika kuria jis vadovavosi. Jo žymioji frazė „Plato O Plomo“, reiškianti „Sidabras arba Švinas“  lėmė, jog tų, kurių Pablo negalėjo papirkti – nužudydavo. Tai jam lėmė tiesiausią kelią mitybos grandine į viršų.

Kadras iš serialo „Blue Eye Samurai“

2. „Blue Eye Samurai“ (2023 – )

Net jei paprastai nesate animacijos gerbėjas, „Blue Eye Samurai“ turėtų jus sudominti. Kenneth Branagh, George Takei, Randall Park ir Disney žvaigždė Brenda Song žiba didžiuliame žvaigždžių ansamblyje. Pagrindinį vaidmenį atlieka Maya Erskine iš „Pen15“, įgarsinti Mizu, mėlynakę samuraję, kuri, vykdydama misiją atkeršyti už savo motinos mirtį, žygiuoja šiurpiu keliu per XVII a. Japoniją.

Tai Edo epochos Japonija, kurioje visos sienos buvo uždarytos, o svetimšaliai (ir vaikai, gimę svetimšaliams) laikomi „mažiau nei žmonėmis“, „pabaisomis“ ir „nešvariaisiais“. Mizu mėlynos akys išduoda, kad ji yra „baltojo velnio“ vaikas. Tuo metu Japonijoje yra tik keturi baltieji vyrai, ir ji užsibrėžia tikslą visus juos nužudyti. Vaikystės prisiminimuose matome, kaip ją kankina vietiniai vaikai. Ją išgelbsti tik aklas kardų meistras, kuris, manydamas, kad ji yra berniukas, o gal tiesiog apsimesdamas, priima ją į savo mokinius.

Ji tampa galinga (-u) kare (-iu) Mizu (daugelis laiko ją vyru) su kuria susipažįstame per įtemptą susidūrimą su mėsos ir ginklų prekeiviu. Mizu sutrukdo jam prekiauti moterimis ir nupjauna jam pirštus. „Tu negyvas, puskvailis, demoniškas šlykštynė“, – rėkia jos oponentas, kai ji akivaizdžiai įgyja persvarą ir didžiąją dalį jo pačio.

Vienas iš daugelio šio serialo malonumų, o jį žiūrėti tikrai malonu, yra dažnos kovos scenos. Mizu yra legendinė samurajė, turinti, regis, antžmogiškų galių, galinti viena pati susidoroti su ištisomis armijomis, prasiskinanti sau kelią pro apmokytus sargybinius ir „samdomus raumenis“ taip lengvai, kaip karštas peilis slysta per sviestą. „Blue Eye Samurai“ tikrai labai kruvinas, žiaurumo kupinas serialas, tačiau jis nuostabus ne tik snieguotais peizažais, bet ir tapybiškomis detalėmis: miškas skęsta lede, viešnamių pilnas kelias skendi rausvose šviesose.

Mizu yra taip nusiteikusi keršyti, kad visą laiką ekranas lyg tampa vienu dideliu kapu, tačiau yra daugybė veikėjų, kurie papildo ją šviesa ir šešėliais. Kūrėjai Amber Noizumi ir Michaelas Greenas sukūrė jaudinantį pasaulį. Beveik visi aplinkiniai Mizu laiko vyru – taip ir turi būti, ir, kaip įtariama, taip jai ir patinka. Lygiagrečiai stebime ir princesės Akemi istoriją, kurios įtakingas tėvas bando ją parduoti santuokai su kitais įtakingais vyrais. Abi moterys kovoja su patriarchaliniais pasaulio, kuriame jos gyvena, suvaržymais, nors kiekviena jų eina skirtingu ir dažnai prieštaringu keliu į tai, kas galėtų būti laikoma laisve.

Serialas žiūri į save rimtai, bet retai kada užsisklendžia rimtumu. Galiausiai „Blue Eye Samurai“ žino, kad pagrindinis jo privalumas – epinis, žiaurus pasakojimas apie garbę ir kerštą. Mizu daugeliu atžvilgių yra atsiskyrėlė, todėl lengva už ją sirgti, kai vyksta, regis, nesibaigiančios kovos, kurios iš pradžių atrodo neįveikiamos. Čia yra išdavysčių, dvigubų perdavimų ir daugybė moralinių kompromisų. Tai protinga, kinematografiška pramoga, kurią verta pamatyti kiekvienam.

Kadras iš serialo „Arcane“

1. „Arcane“ (2021 – )

2021 m. lapkritį „Netflix“ platformoje pasirodęs animacinis serialas „Acrane“, paremtas kompiuteriniu žaidimu „League of Legends“, pasakoja apie dviejų miestų – turtingojo Piltoverio ir nušiurusio Zauno – susidūrimą. Įtampa kyla, kai Piltoveryje atrandamas būdas bet kam kontroliuoti magišką energiją, o Zaune pasirodo naujas narkotikas, kuris žmones paverčia pabaisomis.

Tarp miestų užverda konkurencija, susipriešina šeimos ir draugai, o Arkainė užmezga draugystę su tokiais žymiais „League of Legends“ personažais kaip Vi, Džinks, Keitlin, Džeisu ir Viktoru – prasideda įtampos kupini nuotykiai.

Serialas atstovauja stimpanko žanrui, t. y. mokslinės fantastikos, kurioje galima rasti istorinių elementų ir paprastai susiduriama su garais varomomis mašinomis, o ne su moderniomis technologijomis. Tokio žanro tikslinė auditorija dažniausiai yra jaunuoliai, tačiau nevertėtų taip griežtai jo įrėminti. Nors fantastiniuose pasakojimuose labai svarbus kuriamas pasaulis, tačiau šiame seriale už jį svarbesni yra personažai ir jų santykiai, aistros, problemos, kurios užveda siužeto variklį. Kritikai „Acrane“ laiko „ypač gera jaunimui skirta fikcija“.

Žiūrovai tikrai liko nenusivylę, jie teigia, kad tai: „gražus pasakojimas, puikios pabrėžiančios srovės, o už viso to slypinčios emocijos tiesiog nuostabios. Ši istorija skirta visiems, bet ypač „League of Legends“ gerbėjams. Visą laiką žiūrėdamas bandžiau sudėlioti, kas yra kas. Ir kai kurie iš įvykių yra akivaizdūs, bet kiti tikrai priverčia gilintis ir suprasti, kur jie bando nukreipti.“

Tikrai tikime, kad tai fantastiškas serialas, čia patinka viskas, ką pamatysite. 10/10 visiškas nokautas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: