Daugeliui iš mūsų išgirdus žodį Afrika iškyla daugybė vaizdinių: dykumos, ilgakaklės žirafos, laukinių gyvūnų kaimenės, didieji medžiai baobabai iš vaikystėje skaityto “Mažojo princo”, gentys šokančios aplink laužą, būgnais grojantys juodaodžiai, moterys dainuojančios tradicines genties dainas ir t.t. Tačiau vieno dalyko neužginčys niekas, kad pradėjus kalbėti apie pačios Afrikos kultūrą bendriausias dalykas – šokiai.
Afrikietiški šokiai – bene pagrindinis dalykas užimantis didelę rolę genčių kultūroje. Tai ne tik paprastas šokis, tai emocijos, ritualų dalis, vaidyba, menas, tai veiksmas sustiprinantis kiekvieno genties nario buvimą visumoje.
Tradiciniai afrikos šokiai gana policentriški, kuo jie ir skiriasi nuo daugelio kitų pasaulio šalių tradicinių šokių. Nacionalinis Afrikos menų muziejus pačius šokius aiškina, kaip skirtingus judesius tarp įvairių kūno dalių – kūno dalys juda pagal skirtingą ritmą tuo pačiu metu. Choreografiniais terminais tai vadinama “išskyrimu” , šie judesiai nelengvai įkandami ir šokio profesionalams.
Šiuolaikiniai AFRO šokiai:
Daugelis Afrikos kaimų turi vadinamų “šokio profesionalų”, kurie moko genties narius įvairių šokių nuo ankstyvos vaikystės, štai kodėl daugelis afrikiečių sako, jog yra gimę su šokiu. Beje, besimokydamas šokti vaikas negali improvizuoti ar kurti savo šokio judesių, kol mokytojas nepasako, kad jis išmoko visus judesius teisingai ir išlaikė “egzaminą”. Taip genties šokio meistrai skatindavo aplinkinius išsaugoti sąvitą šokio grožį ir saugojo jį nuo išorinių veiksnių. Bet kokiu atveju, kiekviena Afrikos valstybė ar gentis turėdavo skirtingus šokius, tarkim Masajai (Masai) garsėja dėl savo aukštų šuolių šokio metu, Kalabarai (Kalabari) dėl šokio metu emocingai judinamų klubų, tačiau visus šokius sieja vienas bendras dalykas – tikslumas judesiuose. Todėl šokiai, kuriuos mes matome šiandieną beveik nepasikeitė bėgant amžiams.
Tradiciniai šokiai Moribayasa (Gvinėja):
Vienas iš pagrindinių muzikos instrumentų Afrikoje yra būgnas, tačiau žinoma, tuo neapsiribojama, tikriausiai visi žino ar yra matę karolius ant moterų kaklo, tai taip pat yra muzikos instrumentas – ant siūlo suvertos moliūgų sėklos judant taip pat išgauna garsą, kuris primena barškučius. Pagrindinis instrumentas afrikietiškoje muzikoje yra žmogaus balsas, kartais dainos net neturi tekstų, tačiau žmonės išgaudami garsus sukuria nepakartojamo grožio muziką. Ritmas taip pat kuriamas plojant, trypiant kojomis ir panašiai. Muzika ir šokis afrikos kultūroje yra neatskiriami vienas nuo kito, kiekvienas afrikietis pasakytų, kad tai bene ta pati vienas nuo kito priklausantys menai.
Tradiciniai šokiai Zulu:
Apie 1500-uosius metus, kada daugelis afrikiečių buvo ištremti į Šiaurės ir Pietų Ameriką bei Karibų jūros salas – susiliejo šimtai skirtingų afrikos šokių stilių, kultūrų, etninių išskirtinumų. Nepaisant vergovės, sunkaus darbo ir išnaudojimo daugelis afrikiečių ir toliau šokdavo tradicinius šokius, tai buvo vienintelis kelias norint išsaugoti kultūros išskirtinumą ir tradicijas. Žmonės, kurie buvo ištremti į Pietų Ameriką, Karibų jūros salas, Ispaniją ir Portugaliją turėjo daug daugiau laisvės nei tie, kurie buvo ištremti į Šiaurės Ameriką. Po kurio laiko jiems buvo uždrausta šokti savo tradicinius šokius ar vykdyti bet kokias kultūrines apraiškas. Beabejo šie draudimai nesustabdė žmonių noro šokti, todėl jie rasdavo kelių kaip nepamiršti tradicinių šokių. Jie modifikuodavo šokio judesiu, tarkim vietoj kojų kilnojimo ir šokinėjimo – slysdavo per žemę su kojomis, naudodavo daugiau klubų ir kūno judesių.
Šiuolaikinio ir tradicinio šokio mišinys: (Makossa, Azonto, Galala, Suo, Kwaito):
Taip pat skaitykite: Zumba – aukščiausios energijos treniruotė
