ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.
Šiuo straipsniu tęsiu pradėtą sekso darbo temą, kurią pristačiau ankstesniame straipsnyje „Apibrėžkime dar kartą prostituciją: ar ją galime laikyti profesija?“ (KaunoZinios.lt; 2019-04-13). Kadangi didesnę sekso darbo dalį sudaro sekso paslaugos už atlygį, neretai jis klasifikuojamas būtent pagal prostituciją. Taip padaryta ir minėtų 25 sekso darbo rūšių atveju, išskiriant dvi pačios prostitucijos rūšis – tiesioginę ir netiesioginę.
Bet apie viską iš pradžių. Prostitucija (angl. prostitution) yra organizuotas arba vieno asmens sekso paslaugų teikimas už atlygį. Kiti termino sinonimai angl. k. yra sexual services, commercial sex arba, šnekamąja kalba, hooking. Kartais vartojamas ir jo eufemizmas „seniausia pasaulio profesija“. Prostitucija besiverčiantis žmogus vadinamas prostitute (angl. prostitute), jis yra priskiriamas sekso darbuotojams.
Prostitucija yra labai įvairi, kiekvienoje valstybėje (kartais net atskiruose vienos valstybės regionuose) jos teisinis statusas apibrėžiamas atskirai: vienur ja leidžiama verstis be atskiro reguliavimo, kitur ji laikoma arba nelaikoma nusikaltimu, dar kitur yra reguliuojama profesija. Sekso industrijoje prostitucija priskiriama tai pačiai veiklų grupei kaip ir pornografija, striptizas ir erotiniai šokiai. Verstis tik prostitucija skirtos įstaigos vadinamos viešnamiais. Eskorto prostitucijos (angl. escort prostitution) atveju veiksmas gali vykti kliento patalpose arba viešbučio numeryje (angl. out-call) arba eskorto paslaugų teikėjų patalpose ar eskorto agentūros (angl. escort agency) specialiai išnuomotame viešbučio numeryje (angl. in-call). Dar viena prostitucijos rūšis yra gatvės prostitucija (angl. street prostitution). Dauguma besiverčiančiųjų prostitucija yra moterys, o jų klientai vyrai, tačiau ja verstis gali bet kurios lytinės ar seksualinės orientacijos žmogus.
Visame pasaulyje besiverčiančiųjų prostitucija priskaičiuojama iki 42 mln. (trūksta duomenų apie Centrinę Aziją, Viduriniuosius Rytus ir Afriką, tačiau atlikti tyrimai parodė, kad tuose regionuose esančiose šalyse lankosi daugiausia sekso turistų), o metinės pajamos iš sekso turizmo viršija 100 mlrd. JAV dolerių.
Kaip jau minėjau pradžioje, skiriama tiesioginė ir netiesioginė prostitucija (pagal Medline). Tad šiame straipsnyje pristatau tiesioginės prostitucijos (angl. direct prostitution) rūšis:
1. Gatvės prostitucija: klientai kalbinami gatvėse, parkuose ar kitose viešose vietose. Paslaugos teikiamos nuošaliose gatvėse, transporto priemonėse arba laikinai nuomojamose patalpose. Paplitimas: paplitusi, ypač jei nėra kitų vietų dirbti (JAV, Europa, JK, Australija ir Azija), ir/ arba socioekonomines permainas išgyvenančiose valstybėse (Rytų Europa, kai kurios Afrikos valstybės, Pietų ir Pietryčių Azija, Lotynų Amerika)
2. Viešnamių prostitucija: patalpos specialiai pritaikytos teikti sekso paslaugas. Saugiau nei gatvėje. Leidimus veiklai išduoda vietos valdžia. Paplitimas: dažnesnė ten, kur ji dekriminalizuota, ar kur viešnamiai yra bent jau „toleruojami“ (Australija, Naujoji Zelandija, Pietryčių Azija, Indija, Europa, Lotynų Amerika).
3. Eskortas: klientas išsikviečia sekso darbuotoją telefonu arba paprašo tą padaryti viešbučio darbuotojų. Paplitimas: paplitusi visur. Eskorto darbuotojai arba dirbantieji privačiai, kurie yra iš(si)kviečiami telefonu pagal „telefonų knygą“, JAV yra vadinami „merginomis pagal iškvietimą“ arba „vaikinais pagal iškvietimą“.
4. Privačioji prostitucija: klientas paskambina sekso darbuotojui. Paslaugos teikiamos panašiai kaip eskorto darbuotojų, tačiau tik sekso darbuotojo patalpose. Tokios rūšies atmaina Londone ir kituose didžiuosiuose miestuose yra „grynoji“ prostitucija, t. y. brangios paslaugos nuomojamose, aptarnaujamose patalpose pačiuose miestuose. Paplitimas: JK, Europa, JAV ir Australija. Kartais tarpdurių (žr. toliau) ir gatvės sekso darbuotojai klientus parsiveda namo.
5. Vitrininė arba tarpdurių prostitucija: viešnamių darbuotojai matomi viešai. Šaltesnio klimato šalyse darbuotojai matomi vitrinose, šiltesnio – tarpduriuose. Paplitimas: iš esmės vitrininė prostitucija yra Amsterdame ir Hamburge. Tarpdurių prostitucija dažnesnė mažiau lankomuose Europos, Afrikos ir kitų besivystančių šalių miestų rajonuose.
6. Prostitucija klubuose, kavinėse, baruose, karaokės baruose, diskotekose: klientai kalbinami susibūrimo vietose, kuriose vartojamas alkoholis, yra aptarnaujami vietoje arba kitur. Paplitimas: visur priklausomai nuo esamų vyrų susibūrimo vietų tipo.
7. Kitose tik vyrų susibūrimo vietose: klientai kalbinami tik vyrų susibūrimo vietose, pvz., barzdaskučių salonuose, pirtyse, saunose, darbininkų stovyklose. Aptarnaujami vietoje arba kitur. Paplitimas: visur.
8. Prie durų arba viešbučiuose: su be antrųjų pusių esančiais vyrais kontaktas užmezgamas viešbučių kambariuose arba privačiuose svečių namuose. Paplitimas: viešbučiuose visame pasaulyje ir ten, kur gausiai lankosi vieniši vyrai.
9. Transporto priemonėse (laivuose, vilkikuose, traukiniuose): sekso darbuotojai aptarnauja ekipažą, keleivius arba susiranda klientų tarpinėse ar galinėse stotyse. Paplitimas: visur.
10. Naudojant CB ryšio priemones: sekso darbuotojai važinėja greitkeliais ir bendraudami žargonu CB ryšio priemonėmis bando rasti klientų – vilkikų vairuotojų. Jie aptarnaujami sustojimų arba stovėjimo vietose. Paplitimas: JAV.
11. Kiti viliojimo būdai: įvairios informavimo priemonės, pvz., skelbimai, reklamos laikraščiuose, sekso darbuotojų katalogai su jų telefonų numeriais, internetinė paieška virtualiuose viešnamiuose ir kt. Paplitimas: visur, tačiau sparčiausias internetas ir geriausias mobilusis ryšys visgi yra dideliuose išsivysčiusių valstybių miestuose, ypač JK ir Švedijoje, kur sekso paslaugų reklama kitais būdais yra ribojama įstatymų.
Net be jokių papildomų sociologinių tyrimų aišku, kad dažniausiai diskutuojama ir aprašoma yra pirmoji prostitucijos rūšis – gatvės prostitucija. 2019-04-10 dienos LNK žinių reportaže parodytas žurnalistinis eksperimentas Vilniaus stoties rajone, kuriame praskleistas būtent tokios prostitucijos šydas. Kitos tiesioginės prostitucijos rūšys yra žinomos, bet apie jas rašoma gerokai mažiau, nes kai kurios yra tiesiog nebūdingos Lietuvai.
Iki šiol išsamiausias prostitucijos Lietuvoje tyrimas yra aprašytas koalicijos Galiu gyventi leidinyje „Besislepiančios nuo visuomenės. Sekso paslaugų teikėjų padėtis Lietuvoje: vertinimai ir rekomendacijos“ (Vilnius; 2006 m.). Koalicijos feisbuko puslapio administratoriai patvirtinimo, kad naujų išsamesnių tyrimų nėra.
Kitame straipsnyje pristatysiu netiesioginės prostitucijos rūšis ir lyginamąją abiejų prostitucijos grupių rizikų lentelę.
Straipsnis parengtas pagal Harcourt C. ir Donovan B. straipsnį The many faces of sex work, Sex Transm Infect 2005;81:201–206 (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1744977/pdf/v081p00201.pdf)
P. S.: mielai kviečiu diskusijai dėl terminų, nes lietuviškų yra vos vienas kitas.
Taip pat skaitykite: Pirmieji sekso robotų viešnamiai – lankytojų antplūdis ir protestai [FOTO] (N-18)
