Rytis Krušinskas / KTU archyvo nuotr.

Terminas Pramonė 4.0, arba vadinamoji ketvirtoji pramonės revoliucija, daugeliui asocijuojasi vien tik su technologijomis, robotika ir skaitmeninimu. Tačiau visi šie dalykai neišvengiamai turės platų poveikį darbo santykiams, verslams, verslo modeliams, mokesčių sistemai, galiausiai – visuomenei. „Nuo to, kaip sėkmingai įmonės įgyvendins šiuo pokyčius, priklausys kokią naują vertę ir proveržį turėsime“, – tikina KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) dekanė Edita Gimžauskienė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai, vykdydami ERA Chair projektą „Pramonės 4.0 poveikis valdymo praktikai ir ekonomikai“ (angl. Industry 4.0 Impact on Management Practices and Economics, IN4ACT) imasi lyderystės šioje srityje: jie siekia ne reaguoti į pokyčius ir jų padarinius, bet jų akivaizdoje elgiasi proaktyviai.

Šiam tikslui buriama tarptautinė tyrėjų komanda, taip pat rengiama neformalaus švietimo programa pramonėje dirbančių inžinierių žinių tobulinimui, siekiant prisitaikyti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamų technologinių pokyčių.

„Mūsų išsikeltas tikslas – padaryti matomą poveikį regioniniam ateities verslui ir visuomenei“, – teigia E. Gimžauskienė.

KTU vykdomas IN4ACT projektas – pirmasis Lietuvoje, laimėjęs programos „Horizontas 2020“ konkursą teminėje srityje „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ (angl. Spreading Excellence and Widening Participation), pagal kurią suteikiama galimybė pritraukti aukščiausio tarptautinio lygio mokslininkus lyderius. Tai – didelis pasiekimas ne tik universiteto, bet ir šalies lygiu, nes KTU pirmajam pavyko nutraukti Lietuvos institucijų nesėkmingai teikiamų ERA Chair paraiškų istoriją.

Svarbus visų suinteresuotų šalių įsitraukimas

Vienas didžiausių iššūkių, kuris kyla aukštojo mokslo įstaigoms – kaip pereiti nuo reaktyvios pozicijos ir jau buvusių socialinių reiškinių analizės prie proaktyvios pozicijos, leidžiančios mokslininkams kaip įmanoma geriau numatyti būsimas tendencijas ir įnešti savą indėlį į jų vystymosi eigą, tokiu būdu didinant socialinį mokslinių tyrimų poveikį.

„Tam būtina sąlyga – daugumos suinteresuotųjų šalių įsitraukimas išnaudojant ketvirtosios pramonės revoliucijos potencialą, kartu siekiant sumažinti jos keliamą riziką ir galimas socialiai žalingas pasekmes“, – teigia Panagiotis Damaskopoulos, pagrindinis KTU ERA Chair projekto IN4ACT tyrėjas.

Todėl, pasak jo, svarbiausios IN4ACT veiklos ir yra susijusios su tinklo plėtra bei suinteresuotųjų šalių įtraukimu.

„Strategija yra formuojama ir rengiama įgyvendinimui penkiose persidengiančiose srityse, susijusiose su Pramonė 4.0 tyrimais, jų rezultatų ir socialine sklaida“, – sako P. Damaskopoulos.

Šios penkios sritys yra: moksliniai tyrimai ir edukacija, verslas ir vadybos praktikos, politikos formavimas ir reguliavimo veiksmai, dalyvavimas viešose diskusijose ir forumuose, mokslinės publikacijos ir patirties dalijimasis verslo spaudoje.

„Siekiame, kad KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas vystytųsi kaip autoritetingas ketvirtosios pramonės revoliucijos tyrimų atskaitos taškas Europoje ir visame pasaulyje“, – tikina KTU EVF dekanė E. Gimžauskienė.

KTU EVF tikisi per artimiausius penkerius metus tapti pripažintu lyderiu tarp regiono įmonių pramonės skaitmenizacijos kaitos srityje. KTU jau vykdytoje atrankoje į projekto komandą, kuri nuo 2020 m. spalio pradės dirbti pilnu pajėgumu, buvo gautos 52 tyrėjų iš Afrikos, Azijos, Australijos, Europos ir Pietų Amerikos.

KTU imasi lyderystės, keičiant specialistų kompetencijas

Suvokdami, kad Pramonė 4.0 yra daugiau nei vien tik technologijos ir pripažindami šio reiškinio poveikio mastą, tyrėjai mano, kad pagrindiniai iššūkiai yra vadybiniai, kurie susiję su pokyčių valdymu, bei ekonominiai – susiję su tvariu sukurtos vertės perskirstymu. Šiame kontekste būtina pripažinti, kad žmonių kompetencijos tampa itin reikšmingomis.

Pasak E. Gimžauskienės, daugelį metų atskiromis disciplinomis grįsta studijų ir mokslo sistema suformavo tam tikrą mąstymo ir bendradarbiavimo kultūrą.

„Ketvirtajai pramonės revoliucijai transformuojant mąstymą, šie dalykai turi keistis keliomis kryptimis: inžinierių, kurie yra pagrindiniai technologinio turinio kūrėjai, kompetencijų technologijų ir vadybos srityse stiprinimu, vadybinių įgūdžių, pokyčių valdymo bei strateginio mąstymo vystymu“, – sako KTU EVF profesorė.

Ji tikina, kad norėdami prisidėti prie šių iššūkių sprendimo KTU telkia geriausią potencialą bei rengia neformalaus švietimo programą, skirtą pramonėje dirbančių inžinierių žinių tobulinimui. Tai – mišriu mokymusi pagrįsta programa, kurioje žinios būtų įgyjamos tiek studijuojant auditorijose, tiek nuotoliniu būdu.

„Šios programos startas numatomas kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – pažymi E. Gimžauskienė.

Buriama stipri tyrėjų komanda

Šiuo metu KTU Ekonomikos ir verslo fakultete vykdomas projektas įgauna pagreitį.

KTU EVF profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, identifikuojamos ir vykdomos prioritetinės tyrimų kryptys, kurios padės kurti žinias, reikalingas įmonėms prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių, susijusių su įmonių valdymo procesų kaita, konstruojamos neformalaus ugdymo žinias teiksiančios mokymų programos jau dirbantiems pramonėje, skirtos prisitaikyti ir geriau pasiruošti Pramonės 4.0 iššūkiams.

„Pramonės 4.0 „spaudimas“ nėra vien tik technologinis progresas – tai žmogaus ir technologijų sąveikoje vykstantys, kažkada buvę futuristiniai, o šiandien jau tampantys realistiniais, įprastos kasdienybės scenarijai“, – pažymi R. Krušinskas.

Projekto rėmuose jau parengta Pramonė 4.0 poveikio vadybos praktikoms ir ekonomikai tyrimų strategija, kuri iš esmės taps KTU EVF tyrimų ir inovacijų strategija artimiausiems penkeriems metams.

„Pagrindiniai tikslai kuriuos sau keliame – sutelkti stiprią mokslininkų bei tyrėjų Pramonė 4.0 srityje komandą, kuri būtų pajėgi spręsti pokyčių valdymo, verslo modelių kaitos, valstybinio reguliavimo problemas ir padėtų Baltijos šalių regiono įmonės įveikti šią transformaciją“, – teigia projekto vadovė E. Gimžauskienė.

Pasak R. Krušinsko, projekto metu vykdomi tyrimai apims įmonių investicijų valdymo sprendimus, susijusius su veiksnių, darančių įtaką priimamų sprendimų sėkmei, identifikavimu, finansų telkimo strategijų analizę, pasirenkant finansavimo šaltinius, verslo aplinkos poveikio modeliavimą ir priimamo sprendimo efektyvumo vertinimą, tinkamų vertinimo instrumentų parinkimą, kurie padėtų įvertinti įmonės augimo ir procesų efektyvumo didinimo galimybes.

Vis plačiau naudojama Finansai 4.0 koncepcija

Technologijoms imliuose pramonės sektoriuose neišvengiamai skverbiasi su Pramonės 4.0 revoliucija susiję procesai. Tradiciškai pramonės įmonėse dažniausiai plėtros pagrindu yra technologinės investicijos bei inovacijos, kurios užtikrina pagrindinių išteklių įveiklinimą, įmonių konkurencingumą, pajamų lygį. Tačiau, anot R. Krušinsko, su Pramonės 4.0 skvarba, skaitmenizacijos įtaka veiklos procesams, įmonių efektyvumui, finansavimo šaltinių prieinamumui darys vis didesnę įtaką.

„Šioje srityje vis plačiau naudojama „Finansai 4.0“ koncepcija, kurioje akcentuojamas išankstinis procesų modeliavimas (angl. predictive modelling), skirtingų finansinių šaltinių prieinamumo vertinimas“, – pažymi jis.

Profesoriaus nuomone, būtina pasirengti analizuoti ir modeliuoti ne tik technologinių inovacijų techninius aspektus, tačiau didelį dėmesį skirti ir įmonių veiklos procesų valdymui, naujų finansavimo formų aspektams, tiriant įmonių plėtros galimybes.

„Šiems tikslams galima sukurti modelius, kurie išskirtų esminių Pramonės 4.0 veiksnius, susijusius su procesų skaitmenizacija, šiuo pagrindu leistų modeliuoti technologinių investicijų poveikį įmonės veiklos efektyvumui“, – tikina R. Krušinskas.

Lieka mažai pokyčių nepaliestų sričių

Reikšmingas istorinis virsmo periodas iš esmės keičia tai, kaip gyvename. P. Damaskopoulos pastebi, kad akademinė bendruomenė, verslininkai, valdžios atstovai sutaria ir vieningai pritaria tam, kad viskas, kas vyksta aplinkui – pokyčių mastas, apimtis ir sudėtingumas – tiesiogiai priklauso nuo Pramonė 4.0.

„Galima sakyti, kad Pramonė 4.0 atėjo su kompiuterių amžiumi, tačiau kompiuterizacija – tai tik viena fazė. Šiandien net negalime pasakyti, kaip technologijos atrodys ir kaip jomis naudosimės po dešimtmečio, bet aišku, kad vyksta procesas, keičiantis viską, ne tik gamybą“, – teigia P. Damaskopoulos.

Pasak jo, keičiasi visos pramonės šakos, verslo modeliai, rinkos dalyvių veikla, pertvarkomos gamybos, vartojimo, transportavimo, logistikos ir pristatymo sistemos. Visuomenėje tai pasireiškia per darbo, reikalingų įgūdžių, žmonių užimtumo, bendravimo ir pramogų pokyčius. Pertvarkomi vyriausybių ir kitų institucijų veiklos procesai, švietimo ir sveikatos priežiūros sistemos.

Jis pastebi, kad nauji technologijų panaudojimo būdai keičia socialinę elgseną, gamybos ir vartojimo sistemas, taip pat suteikia galimybę apsaugoti ir atkurti natūralią aplinką.

„Genetikos, dirbtinio intelekto, robotikos, nanotechnologijų, 3D spausdinimo ir biotechnologijų pokyčiai sąveikauja ir intensyvėja. Tai sudaro pagrindą ekonominei ir socialinei pertvarkai, kuri yra visapusiškesnė ir apimanti daugiau nei bet kas, ką mes kada nors matėme“, – įsitikinęs P. Damaskopoulos.

Sieks išsiaiškinti, kas keisis ateityje

Šiame kontekste esmine tampa KTU vykdomame IN4ACT projekte nagrinėjamų klausimų visuma – visi jie susiję su augančiais visuomenės poreikiais.

„Projekte tyrinėjami klausimai yra susiję su „didžiaisiais visuomenės iššūkiais“, nes greičiausiai visa tai turės lemiamą poveikį būsimoms technologinės, ekonominės ir socialinės raidos trajektorijoms. Nuodugnus sistemingas šių klausimų tyrinėjimas ir galimų jų ateities trajektorijų išsiaiškinimas – vienas pagrindinių projekto IN4ACT išskirtinumų“, – teigia P. Damaskopoulos.

Anot jo, tyrėjai ir sprendimus priimantys asmenys privačiame ir viešajame sektoriuose turi suprasti tai, kad Pramonė 4.0 vystymosi kryptis nėra nei iš anksto nustatyta, nei automatiškai nustatoma dėka susijusių technologijų.

„Būtent todėl į vykstančius pokyčius būtina gilintis kompleksiškai“, – tikina pagrindinis projekto tyrėjas.

Atsižvelgiant į klausimų svarbą visai visuomenei ir IN4ACT indėlį didinant supratimą ir sąmoningumą apie vykstančius procesus, projekto vykdymo metu organizuojamos tyrimų veiklos trijose svarbiausiose kaitos srityse: technologinių pokyčių, verslo ir politikos paradigmų virsmo bei visuomenės socialinių pokyčių.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Sponsored video

Taip pat skaitykite: