Filmuose niekas nevyksta veltui ir kiekviena maža detalė turi reikšmę. Netgi gėrimai, rodomi filmuose, režisieriams padeda geriau atskleisti personažų charakterius. Norint išryškinti personažo žiaurumą, jis dažnai vaizduojamas geriantis stiprų gėrimą, tokį kaip viskis. Tačiau, filmuose galima išvysti ir pieną geriančius personažus. Kinematografijoje tam yra specialus terminas – „pieno efektas“. Taip apibūdinama režisierių naudojama psichologinė gudrybė, skirta suintriguoti žiūrovus ar duoti jiems užuominą apie herojų ar personažą.
Štai kodėl mėgstamų filmų herojai geria būtent pieną ir kas už viso to slepiasi.
1. Suaugęs žmogus, geriantis pieną – užuomina į jo tyrą sielą
Luko Besono režisuoto filmo „Leonas“ (Léon: The Professional, 1994) personažas – žudikas Leonas, vienas įsimintiniausių personažų, mėgstančių gerti pieną. Ir štai čia kyla priešprieša: kaip profesionalus žudikas gali gerti gėrimą, kuris simbolizuoja tyrumą ir vaikystę? Bet būtent čia režisierius paslėpė užuominą, norėdamas atkreipti dėmesį, jog nepaisant savo veiklos, personažas viduje vis dar yra vaikas ir yra tyros sielos, kuri slepiama po jo rūstybe.
2. Jei pieną geria neigiamas personažas, režisierius nori parodyti jo galią.
Dar vienas žudikas, kuris gėrė pieną filme „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ (No Country for Old Men, 2007), negailestingasis Antonas Čiguras. Šiuo atveju, personažas žiūrovams nesužadino jokių malonių jausmų. Jis įsilaužia į potencialios aukos namus, be leidimo iš šaldytuvo pačiumpa butelį pieno ir sėdėdamas ant sofos jį išgeria. Ši scena sukuria šiurpią atmosferą, kadangi pienas simbolizuoja jaukumą, komfortą ir apskritai namus. Tačiau, kuomet personažas į savo rankas paima kito žmogaus gyvenimą, jis tarsi pažeidžia jo namuose tvyrantį šventumą ir komfortą.
Filme „Bus kraujo“ (There Will Be Blood, 2007) žiaurus prekiautojas Pleinvju sukuria panašią atmosferą. Šio filmo pabaigoje, prieš pat nužudant Eli, jis sušunka: „Aš išgėriau tavo pieno kokteilį! Visą jį išgėriau!“. Šie žodžiai nėra susiję tik su pačiu gėrimu, jie pabrėžia Pleinvju galią prieš auką.
3. Pienas gali simbolizuoti ir visuotinai priimtų moralinių vertybių žlugimą.
Kventino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“ (Inglourious Basterds, 2009) yra scena, kurioje prancūzų ūkininkas pasiūlo taurę raudono vyno vokiečių pulkininkui (Kristoferis Valcas). Pulkininkas mandagiai paprašo vietoj vyno jam atnešti stiklinę pieno, kurią vėliau jis išgeria vienu ypu. Tokia kino kalba režisierius parodo jo jėgą ir tam tikrų pagrindų griovimą. Gerdamas pieną šis piktadarys pademonstruoja savo jėgą ir atskleidžia dominavimą prieš gėrį ir tyrumą.
Panašus pavyzdys aptinkamas filme „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ (Mad Max: Fury Road, 2015). Šiame filme yra scena, kurioje matoma motinos pieno kolekcija. Kariai jį geria tam, kad įgytų stiprybės ir sveikatos. Šis sprendimas gan provokuojantis, kadangi šiuolaikiniame pasaulyje suaugusiam žmogui gerti motinos pieną laikoma tabu. Tačiau būtent taip režisierius pabrėžė žiūrovams, kad mums iki postapokaliptinio pasaulio dar toli.
4. Režisierius nori apgauti žiūrovą, pateikdamas herojų kaip tyrą ir nekaltą žmogų.
Ne vienas režisierius savo filmuose panaudojo pieną, kad sužadintų sveikatingumo, tyrumo ir saugumo jausmus. Štai kodėl pagrindinis filmo „Pradink“ (Get Out, 2017) piktadarys dėvi baltą megztinį ir gerą kažką panašaus į pieną.
Filme „Įtarimas“ (Suspicion, 1941), įtampos meistras Alfredas Hičkokas privertė žiūrovus patikėti, kad pagrindinis personažas į pieną įpylė nuodų, norėdamas nunuodyti savo žmoną ir paveldėti jos turtą. Tik užkietėjęs niekšas nuodų įpiltų į tokį sveiką gėrimą, todėl tai tikrai išradingas sprendimas. Iš tiesų, tai tebuvo mėginimas įbauginti, kadangi gėrime jokių nuodų nebuvo.
5. Pienas išryškina personažo amžių.
Pienas – gudrybė, akivaizdžiai parodanti personažo jaunatviškumą ir nebrandumą. Nesunku atspėti kokį gėrimą pasirinks kino kūrėjai, kurie nori pavaizduoti, jog personažas yra per jaunas ir, kad jam dar „pienas nuo lūpų nenudžiuvo“.
Filme „Maištas be priežasties“ (Rebel Without a Cause, 1955), paauglys (Džeimsas Dynas) nusigeria vakarėlyje, tačiau kitą rytą išgeria butelį pieno, taip parodydamas, jame vykstančią kovą tarp vaiko ir suaugusiojo.
Filme „Pagauk, jei gali“ (Catch Me If You Can, 2002), jaunasis Leonardo Dikaprijo personažas apsimeta žavingu, suaugusiu pilotu. Tačiau, kuomet stiuardesė paklausia ko jis norėtų išgerti, jis atsako „pieno“, taip atskleisdamas tikrąjį savo amžių.
Galiausiai, kultiniame Stenlio Kubriko filme „Prisukamas apelsinas“ (A Clockwork Orange, 1971), pagrindiniai personažai, kurie yra paaugliai, geria pieną. Taip režisierius duoda suprasti, kad dėl viso juostoje regimo chaoso ir siaubo, iš tiesų, yra kalti vaikai.
Taip pat skaitykite: Daugiau nei 20 žymių filmų detalių, turinčių paslėptą prasmę
