Dešimt Estijoje sukurto serialo „Kodėl gi ne?!“ (est. Miks Mitte?!) serijų pasakojama apie sunkumus, su kuriais susiduria abiturientė Anna Sooväli, norinti tapti repere.
Jos tėtis meta gerai apmokamą darbą kapitalistinėje įmonėje ir bandys siekti savo vaikystės svajonės – būti drabužių dizaineriu (jo draugai, žinoma, iš jo šaiposi); Annos mama po motinystės atostogų nori grįžti į anksčiau turėtą vadovės poziciją, bet jos gebėjimais abejojama, nes ji – su kūdikiu ant rankų; klasės auklėtojas, fizinio lavinimo mokytojas bando būti „inovatyvus“ pedagogas – vaikinams planuoja surengti bokso treniruotes, o merginas mokyti ruošti skanų maistą, kurį paskui visi moksleiviai draugiškai suvalgys – matyt, lygybės vardan. O kuo užsiimti į pensiją išėjusiam seneliui, kurį aplinkiniai nurašo kaip nebenaudingą?
Projekto „BREAK! – kova su lyčių stereotipais naudojant įvairių medijų turinį ir priemones“ rėmuose sukurtas serialas pavasarį buvo transliuojamas ir Lietuvoje – LRT Plius eteryje, o dabar yra laisvai prieinamas Lietuvos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos „YouTube“ kanale su lietuviškais subtitrais ir įgarsinimu. Serialas Estijos TV 2019 m. apdovanotas už geriausią scenarijų. „Norėjome sukurti šiuolaikinę istoriją apie realias problemas, kurias galėtume pateikti žaismingai ir tikroviškai, – sako scenarijaus autorius Martinas Algusas. – Mūsų tikslas buvo paraginti žmones iš tikrųjų būti savimi – nepaisant visko, gyventi savo gyvenimą, įgyvendinti svajones.“
Tačiau svajonės ir realybė nebūtinai leidžia viena kitam egzistuoti.
Kiekvienoje visuomenėje gyvename kultūriškai ir istoriškai sukonstruotos nelygybės tarp lyčių sąlygomis; ji pasireiškia skirtingu vyrų ir moterų statusu, nevienodomis pareigomis bei galimybėmis. Visa visuomenės struktūra yra paremta skirtingomis socialinėmis rolėmis, darbų pasidalijimu ir elgesiu, kurio tikimasi iš žmonių, priskiriamų tam tikrai lyčiai.
Vilniuje įsikūrusio Europos Lyčių lygybės instituto (EIGE) publikuojamame Lyčių lygybės indekse 2017 m. Estija surinko 56.7 balų iš 100 galimų – keliais balais daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau 10-ia mažiau už ES vidurkį. Indekso ataskaitoje nurodoma, kad lyčių segregacija darbo rinkoje išlieka didžiulė: švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityse dirba 26 proc. moterų ir tik 6 proc. vyrų; palyginimui – mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sferose dirba 39 proc. vyrų ir vos 10 proc. moterų. Atitinkamai, tokia pati segregacija atsispindi ir aukštojo išsilavinimo srityje: tyrimo duomenimis, 41 proc. moterų studijuoja su švietimu, sveikata, socialiniais reikalais, humanitariniais mokslais ar menu susijusius dalykus, kuriuos pasirenka tik maždaug 14 proc. vyrų. Tad nuo mažumės išmoktos socialinės lyčių rolės atsispindi ir vėlesniuose gyvenimo sprendimuose, t. y. renkantis studijas ir profesiją, ir taip jas dar labiau įtvirtina.
Kalbant apie pinigus – nors per dešimt metų Estijoje atlyginimai kilo visiems, kartu su jais kilo ir darbo užmokesčio skirtumas: bendrai paėmus, moterys uždirba ketvirtadaliu mažiau nei vyrai. Be to, beveik 40 proc. vyresnių nei 65-erių metų amžiaus moterų balansuoja ant skurdo ribos, tuo tarpu šioje rizikos stadijoje to paties amžiaus grupės vyrų yra 18 proc.
Jei respondentai apklausoje sako tiesą, tuomet maisto gaminimu ir namų ruoša kasdien mažiausiai valandą užsiima du trečdaliai (76 proc.) moterų ir mažiau nei pusė (47 proc.) vyrų. Šis skirtumas dar labiau padidėja namuose, kuriuose auginami vaikai: neapmokamus darbus namuose atlieka 90 proc. moterų ir 51 proc. vyrų.
Apie lyčių (ne)lygybę Estijoje kalbamės su Maria Tiidus, Estijos Lyčių lygybės ir lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (Soolise võrdõiguslikkuse ja võrdse kohtlemise voliniku kantselei) projektų vadove.
Kodėl pagrindine serialo „Kodėl gi ne?!“ tema pasirinkote lyčių stereotipus, kurių diriguojami (sąmoningai ar ne) dažnai priimame sprendimus dėl darbo ar profesijos?
Vienas iš Estijos iššūkių yra įveikti varžančius lyčių stereotipus ir didžiausią Europos Sąjungoje darbo užmokesčio skirtumą tarp moterų ir vyrų – Eurostato 2017 m. duomenimis, šiuo metu Estijoje jis siekia 25,6 proc. Tad mūsų tikslas buvo padėti griauti stereotipines nuostatas apie vyrų ir moterų vaidmenis. Tikimės, kad projekto veiklos prisideda prie pokyčių jaunų žmonių gyvenime – tam, kad karjeros sprendimus jie priimtų remdamiesi savo norais ir gebėjimais ir nebūtų ribojami lyčių stereotipų.
Projektas „BREAK“ siekia kvestionuoti lyčių stereotipus jaunimo tarpe ne tik Estijoje, bet ir ES. Tam naudojame skirtingas, lengvai prieinamas medijų platformas – TV, radiją (podkastus), YouTube, instagramą, feisbuką.
Po pirmųjų „Kodėl gi ne?!“ transliacijų su kūrybine komanda keliavote po Estiją. Kaip žmonės reagavo į seriale keliamus klausimus? Ar lyčių stereotipus jie laiko problema individams bei visuomenei, ar ne?
2018-ųjų pabaigoje aplankėme po vieną mokyklą kiekvienoje Estijos apskrityje – iš viso 15 mokyklų. Vidutiniškai į susitikimus ateidavo apie 100 moksleivių, o Kuressaare mieste Saaremaa saloje susirinko 240. Tai – mūsų rekordas. Kiekviename susitikime dalyvavo ir 4-5 jaunieji aktoriai, moksleiviams jau pažįstami iš serialo. Jie visi kartu žiūrėjo „Kodėl gi ne?!“ serijas ir alternatyvių pabaigų klipus, kurie parodo, kaip kai kurias situacijas būtų galima išspręsti kitaip. Jaunieji aktoriai moksleiviams pasakojo istorijas iš savo gyvenimo – apie stereotipines nuostatas, kurias jiems patiems reikėjo įveikti renkantis studijas ir profesiją. Manau, būtent dėl tokių tiesioginių diskusijų šių susitikimų atmosfera buvo labai atvira ir paremta tarpusavio pasitikėjimu.
Patys moksleiviai apie šiuos susitikimus atsiliepė labai teigiamai. Dažnai jie, būdami rimti serialo fanai, mūsų jau iš anksto laukė. Be privalomų fanų nuotraukų ir aktorių autografų, susidomėjimas aptariamomis temomis buvo didelis ir moksleiviai aktyviai dalyvavo diskusijoje. Mokytojai sakė, kad geriausiai moksleivių susidomėjimą įrodo tai, kad diskusijų metu jie klausėsi ir kalbėjo, o ne lindėjo savo telefonuose. Kalbėjome apie atlyginimų skirtumą tarp moterų ir vyrų, sąsajas tarp lyties ir studijų bei profesijos pasirinkimo, stereotipines profesijas, diskriminaciją lyties pagrindu darbo rinkoje, vaidmenis šeimoje, mados stereotipus ir kaip lytis, amžius arba tautybė veikia žmogaus galimybes darbo rinkoje.
Patys mokytojai šias temas laiko labai svarbiomis ir tiki, kad jomis reikia kalbėtis. Tačiau jiems sunku tai sėkmingai daryti neturint pakankamai žinių ir patirties šias temas pateikiant, todėl jie mielai laukė mūsų paruoštos mokomosios medžiagos (ji prieinama ir lietuviškai – aut. past.). O ir patį serialą bei alternatyvias serijų pabaigas galima naudoti diskusijoms pamokų metu.
Lyčių stereotipus išmokstame dar vaikystėje, todėl siekiant lygybės švietimas yra itin svarbus. Ar būtent dėl to projektas orientuotas į mokyklinę auditoriją? Kokių dar priemonių imamasi Estijos mokyklose lyčių lygybės klausimu – ir ar jos pasiekia rezultatų?
Neapsiribojame tik mokyklos aplinka: mūsų tikslinė grupė yra jauni 13-30 metų amžiaus žmonės. Lyčių lygybė į Estijos mokyklų programas įtraukta kaip viena pagrindinių vertybių. Be to, turime edukacinį portalą „Lytis ir švietimas“, kuriuo gali naudotis visi. Vyksta mokymai mokytojams ir vaikų darželių pedagogams. Iš patirties galime pasakyti, kad labai svarbu juos tęsti, nes taip mokytojai ir pedagogai prisideda prie vaikų ir jaunimo sąmoningumo didinimo lyčių lygybės klausimais.
Estija save pozicionuoja kaip šiaurinę valstybę, IT lyderę. Kaip lyčių (ne)lygybė įsipaišo į tokį apibrėžimą? Lietuvoje dažnai girdime, kad gana jau plepėti apie tą lyčių lygybę, nes ją esą jau pasiekėme ir problemų nebeliko. Žinoma, tai nėra tiesa – pavyzdžiui, „tradiciniai“ lyčių vaidmenys, ypač šeimoje, vis dar yra norma. Kaip tai pakeisti?
„Tradiciniai“ lyčių vaidmenys vyrauja ir Estijoje. Ir nors tyrimai rodo, kad lyčių lygybė estams yra svarbi, vis dėlto egzistuoja atotrūkis tarp visuomenės nuomonės ir realybės. Todėl labai svarbu visuomenę šviesti lyčių lygybės klausimais.
O kas, jūsų nuomone, yra pagrindinės kliūtys jai pasiekti?
Sakyčiau, labiausiai lyčių lygybei trukdo „tradiciniai“ lyčių vaidmenys ir konservatyvus požiūris į gyvenimą. Taip pat – lytis stereotipiškai skirstančios žmonių nuostatos.
Vaizdžiai pasakius, Estijoje moterys nemokamai pradeda dirbti maždaug rugsėjo 23-iąją. Arba kitaip – moterys gauna ketvirtadaliu mažesnius atlyginimus nei vyrai. Kaip paaiškintumėte tokį didžiulį darbo užmokesčio skirtumą?
Jei žinotume tikslias to priežastis, būtų žymiau lengviau šią problemą spręsti ir atlyginimų skirtumas nebūtų toks didelis, kaip yra dabar. Tai sudėtinga problema, tačiau galima nurodyti keletą pagrindinių aspektų, kurių dėka atlyginimų skirtumas išlieka didelis. Pirmiausia, turime atkreipti dėmesį į horizontalią darbo rinkos segregaciją. Tai reiškia, kad didesnius atlyginimus mokančiuose sektoriuose (pavyzdžiui, IT arba inžinerijoje) dirba daugiau vyrų, o prasčiau apmokamuose darbuose dažniau įdarbinamos moterys – pavyzdžiui, jos dirba valytojomis, kasininkėmis. Antra, turime didžiulę vertikalią darbo rinkos segregaciją, t. y. ant aukščiausių karjeros laiptelių daugiausia yra vyrų (vadovai, direktoriai), tuo tarpu tų laiptelių apačioje – moterų (tarkime, sekretorės).
Kaip manote, ar kvotų sistema politinėms ir/ar vadovų pozicijoms potencialiai galėtų padidinti lygybės tikimybę?
Galėtų. Iš pradžių nesavanoriškai, o vėliau, visuomenei pripratus prie elgesio pokyčių, tai turbūt vyktų ir natūraliau. Tačiau šiuo metu nėra tikėtina, kad artimiausiu metu Estijoje turėsime kvotų sistemą, nes tokios „priverstinės“ priemonės nesvarstomos.
Kokie, Jūsų manymu, yra didžiausi Estijos pasiekimai lyčių lygybės srityje nuo Nepriklausomybės laikų?
Be jokios abejonės, tai Lyčių lygybės įstatymo ir Lygių galimybių įstatymo priėmimas (2004 m.; įstatymas draudžia diskriminaciją bet kokiu pagrindu – aut. past.), o taip pat Lyčių lygybės ir lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įsteigimas. Šie veiksmai mums labai padeda tiksliau suvokti (lyčių) lygybės situaciją šalyje, kartu jie didina visuomenės sąmoningumą ir gerina žmonių supratimą apie lygybę.
Tekstas sukurtas iš dalies finansuojant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis, įgyvendinant projektą „BREAK! – kova su lyčių stereotipais naudojant įvairių medijų turinį ir priemones“.
