Gausybė neįprastų deimantų buvo rasta sustingusioje Tolbačiko ugnikalnio (Kamčiatka, Rusija) lavoje. Mineralogai teigia, kad šių deimantų kilmė yra kol kas nežinoma. Nuo šiol naujieji kristalai vadinami Tolbačiniais deimantais.
Deimantai – iki šiol galutinai neištyrinėta sritis, žmonijai žinoma daugiau kaip 3 tūkst. metų. Mokslininkai kol kas neturi galimybės tiksliai nustatyti nei deimantų amžiaus, nei kilmės, nors yra suformuluota keletas šių kristalų kilmės hipotezių – magminė, mantijos, meteoritinė, fluidinė.
Tyrinėdami 2013 metais pasibaigusį ugnikalnio išsiveržimą Plokščiojo Tolbačiko kalnų masyve Kamčiatkoje, mokslininkai sustingusiose uolienose rado deimantų, kurių jie negalėjo priskirti nei vienai iš šių teorijų. Manoma, kad šie kristalai galėjo susidaryti ugnikalnio dujų spaudimo ir žaibo iškrovos dėka. Tolbačiko deimantai mokslininkams iškart pasirodė neįprasti: pro mikroskopą jie savo forma ir išvaizda atrodė tokie panašūs į sintetinius deimantus, kad juos buvo galima laikyti dirbtiniais. Tačiau deimantai buvo susidarę natūraliai ir mineralinėmis-geocheminėmis savybėmis skyrėsi nuo visų kitų žinomų brangakmenių. Analogiškas deimantų sintetinimo būdas, juos išgaunant stipria elektros srove paveikus tam tikras dujas, patentuotas dar 1964 m. Prancūzijoje.
Dar viena neįprasta naujų deimantų savybė – stambumas. Naujieji kristalai yra gerokai didesni už įprastai uolienose randamus deimantus, o kai kurių skersmuo siekia net 750 mikronų (0,75mm). Iš sustingusios lavos iškrapštyta jau keli šimtai deimantų. Rekordinis deimantų laimikis jau lyginamas su lavos uolienų turtingumu Dačino radimo vietoje Indijoje, kur viename kilograme uolienų randami net 77 deimantai.
Iš viso Kamčiatkos vietovėje yra apie 300 ugnikalnių, net 30 jų – veikiantys. Aktyviausiais ugnikalniais laikomi Kliūčių Sopka, Šivelučas, Karymo ir Plokščiasis Tolbačikas.
