„Anime“ gerbėjams nėra daugiau nieko panašaus į „Studio Ghibli“ kūrinius. Maža animatorių komanda praleidžia metus kurdama kiekvieną nuostabią istoriją, per nesuskaičiuojamus ranka pieštus kūrinius, atgaivina pasakas apie nuotykius, meilę ir draugystę. Nuo „Mano kaimynas Totoro“ (My Neighbor Totoro) iki „Keliaujanti Haulo pilis“ (Howl’s Moving Castle), kiekvienas animacinis filmas leidžia žiūrovams pasinerti į stebuklingus fantazijų pasaulius.
„Studio Ghibli“ įkūrė animatorius, režisierius, prodiuseris, scenaristas, autorius ir „manga“ menininkas Hajahas Mijazakis, japonų kino režisierius Isahas Takahatas ir prodiuseris Tošijas Suzukis. Per pastaruosius 37 metus jie sukūrė 20 filmų, taip pat keletą trumpametražių filmų ir TV reklamų.
„Studio Ghibli“ pradžia
Takahatas ir Mijazakis pirmą kartą susitiko 1960-aisiais, kai abu dirbo japonų animacijos studijoje „Tôei Dôga“. Jie dirbo kartu daugiau nei dešimtmetį, tačiau tik devintojo dešimtmečio viduryje jie nusprendė pradėti savo verslą. 1985 m., finansuojant Tokijuje įsikūrusios leidybos bendrovės „Tokuma Shoten“, Takahatas, Mijazakis ir Suzukis įkūrė „Studio Ghibli“ – mažą filmų studiją Tokijo priemiesčiuose.
Pirmasis trijulės filmas buvo „Nausikaja iš Vėjų slėnio“ (Nausicaä of the Valley of the Wind) – postapokaliptinis fantastinis nuotykis, paremtas pagal Mijazakio to paties pavadinimo „manga“. Išleistas leidėjų „Tokuma Shoten“, filmas buvo sėkmingas ir paskatino mažąją komandą pradėti kitą savo produkciją. 1986 m. „Studio Ghibli“ išleido filmą „Dangaus pilis Laputa“ (Laputa: Castle in the Sky) – istoriją apie jauną našlaitį berniuką ir ūkio mergaitę, kurie leidžiasi į kelionę tyrinėti mistinio plaukiojančio Laputos miesto.
Skirtingai nei kitos tuo metu animacinės studijos, „Studio Ghibli“ iš pradžių nesirūpino tarptautine komercine sėkme. Kūrėjai tiesiog norėjo panaudoti savo meną, kad ištirtų žmogaus gelmes ir pasakotų širdžiai jausmingas, poetines istorijas. Vengiant tradicinių piktadarių, „Ghibli“ blogiečiai yra mėgstami, nes kiekvienas turi savo istorija, kuri paaiškina jų elgesį.
Kodėl ji vadinama „Studio Ghibli“?
Pavadinimas „Ghibli“ nurodo itališką žodį „karštas Sacharos vėjas“. Pavadinimas yra tinkamas, nes studija norėjo „atpūsti naują vėją „anime“ industrijoje“. Šis pavadinimas taip pat nurodo Mijazakio meilę Italijai ir lėktuvams. Jį įkvėpė lėktuvas „Caproni Ca.309 Ghibli“, sukonstruotas Italijoje Antrojo pasaulinio karo metais.
Populiariausi „Ghibli“ filmai
„Studio Ghibli“ sukūrė 15 daugiausia uždirbančių „anime“ filmų Japonijoje. Nors „Mano kaimynas Totoro“, be abejo, yra plačiausiai pripažintas „Ghibli“ filmas (net jų studijos logotipe yra mylimasis Totoro personažas), pirmoji studijos tikroji sėkmė buvo filmas „Kikės siuntų tarnyba“ (Kiki’s Delivery Service). Pirmą kartą rodytas 1989 m., jis tais metais buvo populiariausias filmas Japonijos teatruose. Po trejų metų, „Porko Roso“ (Porco Rosso) Japonijos kasoje pralenkė „Disney“ filmą „Gražuolė ir pabaisa“ (Beauty and the Beast). Tada 2003 m. „Ghibli“ ikoniškas filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ (Spirited Away) tapo pirmuoju filmu ne anglų kalba, pelniusiu „Oskarą“ kaip už geriausią animacinį filmą. Pirmasis filmas, uždirbęs 200 000 000 USD prieš parodant jį JAV, „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ tapo daugiausiai uždirbančiu filmu, kuris kada nors buvo išleistas Japonijoje.
1988 m. „Ghibli“ išleido filmą „Jonvabalių kapas“ (Grave of the Fireflies). Vienas iš giliausių studijos kūrinių buvo paremtas Akijukio Nosakos jausmingos autobiografinės apysakos apie du vaikus, kurie stengėsi išgyventi per Antrąjį pasaulinį karą. Keista, kad filmas Japonijos kasose buvo tik vidutiniškai sėkmingas, nes jaunajai auditorijai jis buvo laikomas per daug sukrečiantis. Tačiau vėliau „Jonvabalių kapas“ sulaukė visuotinio kritikų pripažinimo ir net gavo 100% įvertinimą iš „Rotten Tomatoes“ (amerikiečių filmų ir televizijos apžvalgų-apibendrinimo svetainės).
Kas bus toliau su „Studio Ghibli“?
Nors Mijazakis paskelbė apie savo išėjimą į pensiją 2013 m., kol kas jis nerodo jokių pasitraukimo požymių. Jis išėjo iš pensijos 2017 m., norėdamas parengti Dianos Vain Džauns romano „Žirklys ir ragana“ (Earwig and the Witch) ekranizaciją. Be to, legendinis animatorius taip pat vykdo naują projektą pagal japonų rašytojo Genzaburo Jošino romaną „Kaip tu gyveni?“ (How Do You Live?), kuris turėtų būti išleistas 2023 m. Pasakojimas yra apie jauną berniuką, kovojantį su skurdu. 2020 m. gegužės mėn. Suzukis (dabar – „Studio Ghibli“ vyriausiasis prodiuseris) paskelbė, kad šiuo metu prie filmo dirba 60 animatorių. Jis sakė: „Mes vis dar viską piešiame ranka, bet mums reikia daugiau laiko užbaigti filmą, nes piešiame daugiau kadrų nei įprastai“. Suzukis taip pat atskleidė, kad norėdamas finansuoti projektą turėjo sudaryti sandėrį su „Netflix“.
Jei norite sužinoti daugiau apie „Studio Ghibli“ istoriją, galite apsilankyti „Ghibli“ muziejuje, esančiame Mitakoje, Tokijuje. O jei jaučiate įkvėpimą pažiūrėti vieną iš studijos klasikų, dabar „Netflix“ galite pasijungti filmus „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“, „Keliaujanti Haulo pilis“, „Mano kaimynas Totoro“ ir daugelį kitų „Ghibli“ filmų.
Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių XXI a. animacinių filmų
