ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, mirties bausmė buvo taikoma už įvairius sunkius nusikaltimus. Bausmė buvo įvykdyta 7 asmenims. Šie atvejai apima sunkius kriminalinius nusikaltimus, tokius kaip žmogžudystė, apiplėšimas ir organizuotos grupuotės sunkūs nusikaltimai. Žmogaus gyvybės atėmimas už nusikalstamą veiklą, atspindi to laikotarpio visuomenės požiūrį į teisingumą ir teisines normas. Nepaisant prieštaringų nuomonių, šis būdas buvo laikomas svarbia priemone siekiant užtikrinti žmonių saugumą ir atgrasyti kitus nuo bandymų įvykdyti nusikaltimą.
Mirties bausmės įstatymai buvo jau nustatyti XVIII a. pr. Kr. Babilono karalystės valdovo kodekse, kuriame mirties bausmė buvo numatyta už 25 įvairius nusikaltimus. Mirties bausmė buvo dalis ir XIV a. pr. Kr. Hetitų kodekso, VII a. pr. Kr. Atėnų Drakono kodekso, kuriame mirties bausmė buvo vykdoma už visus nusikaltimus ir V a. pr. Kr. Romos Dvylikos lentelių įstatymo. Dažniausiai mirties nuosprendžiai buvo vykdomi tokiomis priemonėmis kaip paskandinimas, nukryžiavimas, mirtinas sumušimas, sudeginimas gyvam ir įkalimas ant uolos.
Romualdas Drakšas savo knygoje „Mirties bausmė: situacija ir perspektyvos“, mirties bausmės pirmąjį etapą Lietuvoje priskiria paprotinės teisės laikotarpiui. Lengvą arba sunkų nusikaltimą įvykdę asmenys buvo pakariami, sudeginami ant laužo arba užpjudomi šunims. Mirties bausmė buvo nustatyta ir Lietuvos statutuose bei teisės aktuose, įvairiais laikotarpiais.
R. Drakšas remiasi baudžiamosios teisės teorija ir mirties bausmę apibūdina taip: „mirties bausmė – tai bausmės rūšis, pasireiškianti prievartiniu gyvybės atėmimu nusikaltėliui, kuri gali būti paskirta tik teismo nuosprendžių ir tik baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais“.
Lietuvos Respublikoje iki 1996 m. spalio 1 d. mirties bausme buvo nubausta 30 asmenų. Septyniems iš jų nuosprendis buvo įvykdytas, kitiems pavyko to išvengti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime pareiškė, jog įstatymų leidžiančių atimti žmogaus gyvybę, neturėtų būti ir tai yra už teisės ribų. 1998 m. gruodžio 31 d. mirties bausmė buvo panaikinta.
Aleksandras Novatkis
Šis asmuo gimė 1968 metais. Žudikas buvo tik 23 metų, kai įvykdė žiaurų nusikaltimą. 1991 m. rugsėjo 30 d. jis sugalvojo įvykdyti apiplėšimą. Įsilaužęs į savo bendradarbio butą, jis pamatė kolegos 12 metų dukrą. Tam, kad neliktų liudininkų, jis mergaitę nužudė virtuviniu peiliu. Jam pavyko pavokti televizorių ir videomagnetofoną.
Jis buvo pirmas, kuriam buvo įvykdyta mirties bausmė už žmogžudystę. Teismas jam paskyrė mirties bausmę sušaudant.
Jis taip pat bandė kreiptis į šalies prezidentą su malonės prašymu, tačiau 1992 m. gegužės 2 d. prašymas buvo atmestas.
Vladimiras Ivanovas
Vladimiras Ivanovas gimė Klaipėdoje 1963 m. Jis nužudė 27 metų pažįstamą moterį ir jos 4 metų dukrą. Moteris buvo nužudyta peiliu, į ją buvo durta 10 kartų. Visa tai V. Ivanovas padarė mažos mergaitės akyse.
Po motinos nužudymo, jis vėliau nužudė ir mergaitę. Jos burną užklijavo medicininiu pleistru ir pakišo po sofa. Dėl to, kad buvo užklijuota veido dalis labai stipriai, mergaitė negalėjo kvėpuoti ir užduso.
1993 m. liepos 21 d. teismas jam skyrė mirties bausmę.
1993 m. gruodžio 12 d. nuosprendis įvykdytas, V. Ivanovas buvo sušaudytas.
Valentinas Laskys
Valentinas Laskys gimė 1953 m. Jis taip pat buvo kaunietis. Iki lemiamos bausmės jis buvo teistas 7 kartus.
V. Laskys savo nusikaltimus vykdydavo ne vienas. Į nusikalstamą veiklą jis įtraukė ir savo dukrą. Jie vykdė įvairius apiplėšimus ir tuo pačiu nužudė 4 asmenis.
Išsigandę savo likimo po įvykdytų nusikaltimų, V. Laskys ir jo dukra slapstėsi Moldovoje, Gruzijoje ir Rusijoje. Kai pajėgas sujungė dviejų šalių pareigūnai, V. Laskys buvo surastas ir sulaikytas Kišiniovo mieste, Moldovoje.
1993 m. gruodžio 12 d. buvo įvykdytas nuosprendis.
Vidmantas Žibaitis
V. Žibaitis buvo kilęs iš Panevėžio. Kartu su savo baltaruse drauge Jelena Ustinovič jie apiplėšinėdavo žmonių namus.
V. Žibaitis įvykdė tris žmogžudystes. Jis nužudė žmones, kai vykdė apiplėšimus Panevėžyje, Kaune ir Baltarusijos sostinėje Minske. Visi asmenys buvo senyvo amžiaus.
Teismas 1993 m. rugsėjo 2 d. jam skyrė mirties bausmę sušaudant. Mirties bausmė vyrui buvo įvykdyta 1994 m. sausio 27 d.
Jo bendrininkė J. Ustinovič buvo nuteista kalėti devynerius metus.
Antanas Varnelis
Vienas iš populiariausių žudikų Lietuvos istorijoje buvo A. Varnelis. Jis vaikščiodavo po skirtingus kaimus ir gyvenvietes, neturėdamas tikslių priežasčių jis apiplėšdavo ir žudydavo žmones, dažniausiai vyresnio amžiaus asmenis.
Nuo mažens A. Varnelis augo vaikų namuose, kurie buvo įsikūrę Jurbarko rajone. Jau paauglystėje A. Varnelis turėjo stiprų polinkį apiplėšinėti žmones. Dėl šios priežasties jis buvo keletą kartų tiriamas psichiatrinėje ligoninėje. Tyrimų metu jam buvo pripažintas lengvas protinis atsilikimas ir silpnaprotystė.
Apiplėšimo metu jis dažniausiai vogdavo iš žmonių pinigus, alkoholinius gėrimus, vištas ir užsiimdavo piktybiniu chuliganizmu.
1992 m. jis nužudė 6 asmenis, o dar 3 stipriai sužalojo. Žmogžudystes jis įvykdė Jurbarko, Kelmės, Šakių, Raseinių ir Šaulių rajonuose. Visur keliaudavo pėsčiomis.
Serijinį žudiką sulaikė Kauno rajono vietiniai gyventojai.
1994 m . rugsėjo 28 d. mirties bausmės nuosprendis buvo įvykdytas.
Aleksandras Gudkovas
A. Gudkovas gimė 1956 m. ir buvo kilęs iš Šaulių.
Vieną vakarą A. Gudkovas pavartojo per didelį kiekį alkoholio ir eidamas namo pasiklydo. Priėjęs sodybą, jis nusprendė pasiklausti žmonių kelio. Tačiau šeimininkai buvo vyresnio amžiaus žmonės ir greitai durų neatidarė. A. Gudkovas pradėjo daužyti gyventojų langus ir duris. Name gyvenanti senukų pora išsigando ir vyras nusprendė A. Gudkovą pagąsdinti šautuvu. Dėl šio veiksmo žudikas įtūžo ir įsilaužė į namus.
A. Gudkovas stvėrė už 80–mečio senuko medžioklinio ginklo ir jį negyvai uždaužė. Ta patį padarė ir senolio žmonai.
1995 m. gegužės 18 d. jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
Borisas Dekanidzė
B. Dekanidzė buvo „Vilniaus brigados“ lyderis. Per savo gyvavimo laikotarpį jis įvykdė daug kriminalinių nusikaltimų.
1987 metasi B. Dekanidzė kartu su visa šeima nusprendė išvyktį ir pabandyti gyvenimą užsienyje. Ten jie taip pat vykdė nusikalstamą veiklą. Jiems teko gyventi Lenkijoje, Vokietijoje ir JAV.
1990 metasi B. Dekanidzė grįžo atgal į Lietuvą ir vadovavo „Vilniaus briagadai“.
Pagrindinis nusikaltimas, už kurį B. Dekanidzė gavo mirties nuosprendį, buvo žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimas. Šią žmogžudystę įvykdė Igoris Achremovas. Jis taip pat buvo teisiamas už neteisėtą ginklo laikymą, turto prievartavimą ir vadovavimą „Vilniaus brigadai“.
Mirties bausmės nuosprendis buvo įvykdytas 1995 m. liepos 12 d.
