Atėjus metų pabaigai, kritikai ir žiūrovai aptaria filmus, kurie jiems patiko ir, kurie jų visai nesužavėjo. 2020-ieji – nepaprastai unikalūs metai kinui. Dėl pandemijos, buvo uždaryti visi kino teatrai pasaulyje, kino industriją ištiko sąstingis, todėl filmų premjeros turėjo būti arba nukeltos neribotam laikui arba pasirodyti skaitmeniniu būdu.
Visuomet gera ir smagu žiūrėti gerą filmą, tačiau tai nereiškia, kad negalime atpažinti filmų, kurie nuvylė žiūrovus ir kritikus arba tiesiog nėra tokie geri. Tai filmai, kuriuos galima vadinti kino gėda arba tiesiog šiukšlėmis. Šiame sąraše nerasite filmų, kuriuos žiūrėdami pradėsite galvoti, kad ne tokie jie ir blogi. Pateikiame jums 10 filmų, kurių visiškai nerekomenduojame žiūrėti.
10. „Daktaras Dolitlis“ (Dolittle)
Daktaras Džonas Dolitlis (Robertas Daunis jaunesnysis) gyvena 19-o amžiaus Anglijoje, įspūdingoje viloje su daugybe egzotinių gyvūnų. Kadangi jo vieninteliai kompanionai gyvūnai, po žmonos mirties Dolitlis kasdien šneka su jais. Karalienei Viktorijai mirtinai susirgus, Dolitlį išsiunčia į misiją, kurioje kartu su gyvūnų būrio pagalba ir jaunu savanoriu mokiniu jis turi gauti vaistų.
„Dolitlis“, kuris dar žinomas, kaip „Daktaro Dolitlio kelionė“, buvo režisuotas Stefano Geigano, kuris taip pat kartu su Denu Gregoru ir Dagu Mendu parašė scenarijų. Filmas yra 1967 m. „Daktaro Dolitlio“ perdirbinys.
Gavus prastus pradinio kadrų testo rezultatus, šią juostą teko perfilmuoti ir tai užtruko tris savaites. Deja, bet perfilmuoti kadrai mažai padėjo ir filmas tapo tikra bilietų kasų „bomba“ bei buvo negailestingai išpeiktas.
„Dolitlis“ sukritikuotas dėl silpnumo beveik kiekvienu aspektu, tačiau daugiausia kritikos sulaukė dėl skurdaus scenarijaus, prastų vizualų bei senos ir neįdomios istorijos. Daugelis žmonių pastebėjo, kad šis šeimai skirtas filmas įdomus būtų tik mažiems vaikams ir, kad komedija buvo siaubingai nejuokinga visomis prasmėmis.
9. „Košmarų sala“ (Fantasy Island)
Ar vyktumėte ten, kur būtų išpildytos beprotiškiausios svajonės? Atokiame ir prabangiame kurorte Košmarų saloje, paslaptingasis ponas Rorkas išpildo slapčiausias svečių svajones. Tačiau svečių norams pradėjus virsti siaubingais košmarais, jie privalo išaiškinti salos paslaptį, kad galėtų išgyventi.
Filmas, kuris yra 1977 m. televizijos serialo tuo pačiu pavadinimu atvaizdavimas, buvo prodiusuotas „Blumhouse Productions“ ir dėl to kai kuriose vietovėse žinomas, kaip „Blumhouse Košmarų sala“. „Košmarų sala“ režisierius yra Džefas Vedlau, kuris kartu su Krisu Rauču ir Džilijan Džeikobs parašė scenarijų.
Bilietų kasose šiam filmui labai pasisekė, kadangi jo biudžetas buvo vos 7 mln. JAV dol., bet uždirbo daugiau nei 47 mln. JAV dol. Nepaisant to, jis buvo sukritikuotas ir šiuo metu užimą vieną žemiausių vietų „Rotten Tomatoes“ platformoje ir yra įvertintas 8 %. Filmo neišgelbėjo net Maiklas Penja, kurio vaidyba buvo neįprastai lėkšta. Žinoma, visa tai atsirėmė į patį scenarijų, kuriame vyrauja visiška betvarkė su galybe neužbaigtų idėjų, kurios neišsivysto į įtraukiantį siaubo filmą.
Kritikos filamas sulaukė nes visiškai nesužavėjo žiūrovų. Taip yra nes juosta yra nevykusi laidos adaptacija ir nepakankamai įtraukė televizijos laidos gerbėjus, o taip pat nebuvo pakankamai baisus, kad sudomintų siaubo mėgėjus. „Košmarų sala“ yra tame viduryje, kur gąsdinimai yra tiesiog nuobodūs, o istorija niekinė.
8. „Kofis ir Karimas“ (Coffee & Kareem)
12-mečio Karimo mamai pradėjus susitikinėti su policijos pareigūnu Džeimsu, Karimas sugalvoja planą kaip juos išskirti. Tačiau jo bandymas nusamdyti nusikaltėlius, kad šie pašalintų Kofį iš kelio pakrypsta bloga linkme ir Karimas netyčia atskleidžia slaptą nusikaltėlių tinklą. Kadangi jis su šeima dabar pavojuje, Karimas privalo susivienyti su Kofiu ir nugalėti nusikaltėlius.
Filmo „Kofis ir Karimas“ režisierius Maiklas Dausas, o scenarijaus autorius Šeinas Mekas. Filmas skaitmeniniu būdu išleistas „Netflix“ platformoje, balandį ir sulaukė neigiamų atsiliepimų iš kritikų, kurie peikė jį dėl daugybės priežasčių.
„Kofis ir Karimas“ pasitelkia policijos komedijos žanrą ir paverčia jį skirtu suaugusiems. Taip yra dėl Karimo personažo, kuris kalba itin bjauriai ir atgrasė daugelį žiūrovų, turint omeny tai, kad jam tik 12 metų. Neskaitant to, filmas sukritikuotas dėl nuvalkiotos istorijos ir nuspėjamų siužeto posūkių. Bendrai, „Kofis ir Karimas“ visiškai nevykęs – tai komedija, kuri nei juokinga, nei originali.
7. „Bloodshot“
Karys Rėjus Garisonas žūsta, tačiau mokslininkų komanda, patobulinusi jo kūną nanotechnologija, prikelia jį antram gyvenimui. Dabar, kai tapo super žmogumi-žudymo mašina, be jokių prisiminimų apie ankstesnį gyvenimą, Rėjus treniruojasi su grupele panašių karių. Neilgai trukus, Rėjus pradeda prisiminti ir supranta, kad jis tėra didelės konspiracijos dalis.
„Bloodshoot“ paremtas „Valiant Comics“ personažu tuo pačiu vardu ir numatomas kaip pirmoji „Valiant Comics“ kinematografinio pasaulio dalis. Tai pirmasis pilnametražis režisieriaus Deivido S. F. Vilsono filmas, kuriam scenarijų parašė Džefas Vedlau ir Erikas Haisereris.
45 mln. JAV dol. kainavusi juosta uždirbo vos 30 mln. JAV dol. ir pelnė įvairių kritikų atsiliepimų. Tai buvo vienas paskutinių filmų, pasirodžiusių teatruose prieš COVID-19 pandemijai uždarant teatrus. Dėl išaugusio poreikio, praėjus mažiau nei dviem savaitėms po premjeros teatruose, „Sony“ išleido šį filmą skaitmeniniu būdu.
Daugiausia neigiamų atsiliepimų „Bloodshot“ gavo dėl bandymų atkartoti kitus superherojų filmus, o to pasekoje filmas visiškai prarado savitumą ir atrodė niekuo neypatingas. Pagrindinio veiksmo kadrai žiūrovams suteikia šiek tiek džiaugsmo, tačiau daugiau nėra nieko, dėl ko filmas būtų įdomus ar jaudinantis. Scenarijus daugelyje vietų nevykęs, o siužeto vingiai nuspėjami ir nuobodūs.
6. „Pagieža“ (The Grudge)
Detektyvas, tiriantis nužudymo bylą, kurioje jauna motina namuose nužudė savo šeimą, supranta, kad namas apsėstas kerštingos sielos. Detektyvui tapus demoniškų sielų taikiniu, moteris privalo kovoti ir apsaugoti save bei savo šeimą.
Filmas, kurio režisierius kylanti žvaigždė Nikolas Pesce („The Eyes of My Mother“), o aktorių komandą sudaro nuostabieji Andrėja Raisborau, Demjenas Baičir, Džonas Čo, Betė Gilpin, Lina Šai ir Džekis Viveris, turėjo itin didelį potencialą pranokti visų lūkesčius. Jį buvo numatoma išleista kaip kitą, originalaus 2002 m. japoniško siaubo filmo ir 2004 m. perdirbinio, versiją, tačiau galutinė filmo versija kiek kitokia, o veiksmas vyksta prieš 2004 m. filmo ir jo tęsinių įvykius ir jų metu. „Pagieža“ yra ketvirtoji „Pagiežos“ filmų dalis, kurios biudžetas buvo 14 mln. JAV dol., tačiau bilietų kasose uždirbo 49 mln. JAV dol. ir iš kritikų susilaukė daugybės neigiamų įvertinimų.
Didžiausias filmo trūkumas buvo tai, kad jis atrodė, visiškai nereikalinga dalis frančizei, kuri kadaise jau buvo išleidusi savo geriausią filmą. Juosta kritikos pelnė ir dėl siaubo, kuris susidėjo iš daugybės netikėtų išgąsdinimų, tačiau vis tiek nebuvo pakankamai baisu, kad išgąsdintų tikruosius siaubo gerbėjus.
5. „The Wrong Missy“
„Netflix“ išleido blogiausią metų komediją „The Wrong Missy“ – skausmingai nejuokingą ir labai erzinantį filmą apie vaikiną, vardu Timas (Deividas Speidas), kuris darbostogom pasikviečia savo psichiškai nestabilią persekiotoją.
Lygiai tiek, kiek juokinga ir talentinga yra Lauren Lapkus, šiame filme jai nepasisekė. Jos vaidyba buvo visiškai netikus net geriausiomis akimirkomis ir beveik nesukėlė menkiausio juoko. Atrodo, kad režisierius jai bandė priklijuoti „išprotėjusios merginos“ etiketę, ko pasekoje jos dėmesys ir liko sutelktas ties šia kliše. Netgi Speido vaidyba čia buvo vidutiniška ir retai sukelianti šypseną.
„Auksinės avietės“ vertą scenarijų dar labiau sugadino du pokštai apie kasdienius seksualinius užpuolimus, o kur dar ypač diskutuotinas psichinės ligos pavaizdavimas.
Filmas nuo pat pradžių iki galo visiškai nuspėjamas ir neįtikinamas. Jei galvojote, jog Adamo Sandlerio „Netflix“ komedijos lėkštos, tai ši juosta dar blogesnė.
4. „Kaip bosė“ (Like a Boss)
Geriausios draugės Mel ir Mija vadovauja savo kosmetikos kompanijai, kurią įkūrė nuo nulio. Žinomai ir sėkmingai kompanijai pateikus viliojantį pasiūlymą nupirkti jų verslą, Mel ir Mijos draugystę ištinka pavojus.
Filmo, kurį režisavo Migelis Arteta, o scenarijų parašė Semas Pitmanas ir Adamas Koulas-Kelis, biudžetas buvo 29 mln. JAV dol., tačiau uždirbo tik 29,8 mln. JAV dol. Kritikai ir žiūrovai juostą priėmė neigiamai.
Filmas „Kaip bosė“ daugiausia sukritikuota dėl lėkštumo ir pagrindinių aktorių Tifanės Hadiš bei Rauz Birn, kurios jau yra įrodę, jog yra talentingos komikės, talentų švaistymo. Dar vienas trūkumas, išryškėjęs „Kaip bosė“, tai pilkas scenarijus, kuris atrodo lyg būtų parašytas paskubomis, ant kokteilio servetėlės, likus vos nakčiai iki filmavimo.
3. „The Last Thing He Wanted“
Įpusėjus 1984 m. rinkimams, žinių reporterė Elena Makmahon staiga nustoja dirbti tam, kad pasirūpintų mirštančiu tėvu. Tuo metu ji įsivelia į ginklų sandorį ir atsiduria istorijos, kurią stengiasi nutraukti, centre.
„The Last Thing He Wanted“ režisavo Di Ris ir scenarijų parašė kartu su Marku Vilalobos. Filmas paremtas to paties pavadinimo novele, kurią parašė Džoana Didion. Prieš pasirodant „Netflix“ platformoje, juostos premjera įvyko „Sundance“ filmų festivalyje. „The Last Thing He Wanted“ buvo išpeiktas kritikų ir šiuo metu yra vienas blogiausių šių metų filmų.
Kritika grįsta siužeto šuoliais ir sudėtingumu, jame palikta skylių, o pats filmas ištęstas. Dauguma kritikų pabrėžė, kad jo buvo beveik neįmanoma žiūrėti dėl neįtikinamų personažų ir prastos vaidybos.
2. „Artemis Faulas“ (Artemis Fowl)
12-metis Artemis Faulas yra genijus, apsėstas dėl mitinių pasakojimų, kuriuos jam pasakoja tėtis. Dingus Artemio tėvui, jis suplanuoja pagrobti fėją ir atimti iš jos magiškas galias, kad išgelbėtų tėvą.
„Artemis Faulas“, dar kai kuriose vietovėse žinomas, kaip „Artemis Faulas: Paslaptingas pasaulis“, paremtas 2001 m. novele tuo pačiu pavadinimu, kurią parašė Eoin Kolferis. Filmo, kurio režisierius Kenetas Branagas, o scenarijaus autoriai Konoras Makfersonas ir Hamišas Makolas, praėjo sunkų gamybos procesą ir daugeliu aspektų atrodė pasmerktas žlugti.
Iš tiesų, filmą „Miramax“ turėjo išleisti frančizės pagrindu dar 2001 m., tačiau vis patyrė nesėkmes, kurias sukėlė tai dalyvaujantys, tai atsisakantys keli rašytojai ir režisieriai. Galima sakyti, kad pavėluota bent dešimtmečiu, jog šis fantastinis filmas galėtų tapti „kitu Hariu Poteriu“. „Walt Disney Pictures“ įsigijo filmo teises ir pradėjo filmuoti 2018 m. „Artemis Faulas“ turėjo būti rodomas kinuose, tačiau premjera buvo perkelta du kartus ir galiausiai neįvyko dėl COVID-19 pandemijos. Vietoj to, skaitmeniniu būdu jis pasirodė „Disney+“.
Nepaisant sudėtingos gamybos, šiame 125 mln. JAV dol. kainavusiame nuobodžiame, daug dėmesio sulaukusiame filme gausu talentingų aktorių, tokių kaip Judi Denč, Džošas Gedas ir Kolinas Farelas, tačiau netgi jų vaidyba čia buvo viena prasčiausių jų solidžiose karjerose.
Filmas buvo išpeiktas ir sukėlė abejonių dėl ankstesnių vilčių, jog jis galėtų būti „Artemio Faulo“ frančizės pradžia. Daugiausia kritikos strėlių atiteko prastam juostos išpildymui, kuris sukėlė siužeto nenuoseklumą ir nesuteikė jokio malonumo gerbėjams.
1. „365 dienos“ (365 dni)
Tai, tikriausiai, blogiausias metų filmas, kurį lenkai sukūrė kaip atsaką „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ frančizei, tik su kur kas didesniu Stokholmo sindromu ir seksualinio priekabiavimo pateisinimu.
Siciliečių mafijos narys Masimas (Michele Morrone) pagrobia moterį (Anna-Maria Sieklucka), vardu Laura, kurią kadaise pamatė paplūdimyje ir tapo dėl jos apsėstas. Masimas Laurą perspėjo, kad laikys ją pagrobęs 365 dienas, tikėdamasis, kad per tą laiką jį įsimylės.
Filmą „365 dienos“ režisavo Barbara Bialowas ir Tomasz Mandes, kurie taip pat parašė scenarijų kartu su Tomasz Klimala ir Blanka Lipinska. Tai erotinis lenkų trileris, kuris paremtas Blankos Lipinskos pirmąja trilogijos novele.
Filmas teatruose pasirodė Lenkijoje ir bilietų kasose surinko 9,5 mln. JAV dol. dar prieš išleidžiant jį „Netflix“ platformoje, kurioje sulaukė pasaulinio dėmesio ir pranoko dažniausiai žiūrimus filmus daugelyje vietovių.
Nepaisant populiarumo, „365 dienos“ buvo stipriai išpeiktas, ir įvertintas, kaip vienas blogiausių filmų, „Rotten Tomatoes“ platformoje surinko 0 % bei buvo vykdoma aktyvi kampanija dėl filmo pašalinimo iš „Netflix“. Priešingai nei kiti filmai, kurie yra laikomi metų blogiausiais, „365“ dienos kritikos susilaukė ne tik dėl įprastų klaidų, tokių kaip prastas scenarijus ar skurdūs personažai, bet ir dėl galybės kitų aspektų. Didžiausios kritikos sulaukė pasirinkimas pagrobimą, išprievartavimą ir smurtą prieš moteris paversti romantiškais.
Moters pagrobimas ir įkalinimas filme vaizduojamas, kaip seksuali situacija, o smurtas ir pasipriešinimas, kaip preliudija. Taip pat užsimenama, kad pasipriešinimas gali būti suprantamas, kaip neatskiriama prievartos dalis, o išprievartavimas yra priimtinas jei moteris juo mėgavosi ar jai patiko tai darantis vyras.
Net nereikia aiškinti, kodėl šis filmas visiškai nepriimtinas ir būtent todėl, filmas „365“ dienos yra vienas blogiausių filmų šiais metais.
Taip pat skaitykite: 10 aktorių, kurių karjeros sugriuvo dėl vieno vaidmens
